Jamesas A. Micheneris (1907–1997) — amerikiečių rašytojas, epinių sagų autorius

Jamesas A. Micheneris — amerikiečių rašytojas, autorius epinių sagų (Havajai, Teksasas, Pietų Ramusynas). Biografija, kūryba ir žymiausios knygos apie regionų istorijas.

Jamesas Albertas Micheneris (1907 m. vasario 3 d. – 1997 m. spalio 16 d.) – amerikiečių rašytojas, plačiai žinomas dėl ilgų, istorinių, daugiakartinių romanų. Iš jo kūrinių ypač žinomi Pasakojimai apie pietų Ramiojo vandenyną, Havajai, The Drifters, Teksasas ir Lenkija. Dauguma iš daugiau nei keturiasdešimties jo knygų yra apimties prasme didelės sagos, kuriose pasakojama apie kelių kartų gyvenimus tam tikroje vietovėje. Be grožinės literatūros, Micheneris parašė ir negrožinių knygų, tarp jų 1992 m. išleistas memuaras Pasaulis yra mano namai bei darbai apie sportą, pavyzdžiui Sportas Amerikoje.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Mičeneris rašė, kad niekada tiksliai nežinojo savo biologinių tėvų; jį augino įtėvė Mabel Michener Doylestaune, Pensilvanijos valstijoje. Kai kurie šaltiniai tvirtino, kad Mabel galėjo būti ir jo biologinė motina, tačiau Micheneris pats teigė, jog kilmė išlieka neaiški. 1929 m. jis baigė Swarthmore koledžą, kur žaidė krepšinį. Vėliau jis studijavo ir dirbo mokymo srityje – mokėsi Kolorado valstijos mokytojų koledže ir keletą metų ten dėstė. Vėlesniais metais jis taip pat ėmė skaityti paskaitas ir lektoriavo įvairiose institucijose, įskaitant Harvardo universitetą.

Rašytojo karjera

Jo profesionali karjera pradėjo ryškiai formuotis per Antrojo pasaulinio karo metus. Micheneris tarnavo Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje kaip jūrų istorikas, ir šis patyrimas tapo pagrindu jo pirmtakinei knygai Pasakojimai apie pietų Ramiojo vandenyną (angl. Tales of the South Pacific). Už šią knygą Micheneris 1948 m. gavo Pulitzerio premiją. Knyga taip pat tapo pagrindu garsiam Brodvėjaus miuziklui "Pietų Ramiojo vandenyno", kuriam muziką kūrė Rodgers ir Hammerstein.

Tarnybos metu jis Japonijoje susipažino su savo žmona Mari; jo romanas Sayonara yra iš dalies įkvėptas tų įspūdžių ir laikomas tam tikru laipsniu autobiografiniu kūriniu. Vėlesnė Michenerio kūryba pasižymėjo kruopščiu istorinės medžiagos rinkimu, plačiu konteksto atstatymu ir detalia vietos socialinės, ekonominės ir kultūrinės raidos aprašyba.

Apdovanojimai ir palikimas

Mičeneris gavo kelis svarbius apdovanojimus: už Pasakojimus apie pietų Ramiojo vandenyną – 1948 m. Pulitzerio premiją, o 1977 m. sausio 10 d. jam Džeraldas R. Fordas įteikė Prezidento laisvės medalį. Jo vardu pavadintas muziejus ir literatūrinės premijos prisideda prie to, kad Michenerio indėlis į amerikiečių literatūrą būtų atminčiai saugomas ir plačiau pažįstamas.

Stilius

Mičenerio romanai dažnai vadinami epiniais dėl didelio apimties ir daugiaplaniškumo: jie jungia istorinį pasakojimą, biografinius elementus, kultūrinę ir geografine prasme lokalizuotą analizę bei plačią perspektyvą per kelias kartas. Dėl kruopštaus faktų rinkimo ir didelio pasakojimo masto jis tapo vienu iš žymiausių XX a. autoriumi, kurio knygos skaitytojams padeda pažinti įvairias vietoves ir jų istoriją.

Paskutinieji metai

Paskutiniaisiais gyvenimo metais Micheneris gyveno Ostine, Teksaso valstijoje, kur 1997 m. spalio 16 d., būdamas 90 metų, mirė nuo inkstų nepakankamumo. Jo kūryba tebeverčia diskusijas ir šiandien – jo romanuose renkama informacija ir pasakojimo apimtis vis dar traukia skaitytojus, kurie ieško istorinių sagų ir plačių, gyvenimų perspektyvų atveriančių pasakojimų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Džeimsas Albertas Mičeneris?

K: Kur jis užaugo?

K: Ką jis studijavo koledže?

K: Ką jis dėstė?

K: Kaip prasidėjo jo rašytojo karjera?

K: Su kuo jis susipažino būdamas Japonijoje?

Paieška pagal raidę