Cancioneiro Geral (liet. „Bendroji dainų knyga“) yra portugalų poeto ir dvariškio Garcia de Resende (apie 1470–1536) parengta portugalų poezijos antologija, pirmą kartą išleista 1516 m. Knygoje surinkti XV ir XVI a. portugalų bei kastilų kalbomis rašyti eilėraščiai – išeities medžiaga apie portugalų poezijos raidą vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujųjų laikų laikotarpiais.
Turinys ir forma
Rinkinyje yra apie 1000 eilėraščių, kuriuos parašė 286 autoriai. Dauguma kūrinių yra portugalų kalba, apie 150 – kastilų (ispanų) kalba. Eilėraščių kūrimo laikotarpis apima maždaug nuo XV a. vidurio iki XVI a. pradžios. Turinys ir žanrai yra įvairūs: meilės lyrika, palatininė (dvaro) poezija, religinės giesmės, elegijos, satyros ir net kai kurie epinės poemos bandymai. Skirtingai nuo kai kurių kastilų rinkinių, Cancioneiro Geral eilėraščiai nėra suskirstyti pagal temas ar formalų repertuarą – jie pateikti mišria tvarka, kaip išsaugoti Resendės šaltiniuose.
Redagavimas, leidimas ir sklaida
Knyga buvo parengta Garcia de Resende, kuris surinko eilėraščius iš dvaro tradicijos, rankraščių ir galimų oralinių šaltinių. Pirmasis leidimas pasirodė 1516 m. Hermão de Camposo spaustuvėje, o dedikacija skirta princui Jonui (būsimajam karaliui Jonui III). Cancioneiro Geral buvo svarbus kultūrinis reiškinys – tai buvo vienas pirmųjų Portugalijoje išleistų poezijos rinkinių ir pagrindinis to meto poetinių tekstų archyvas.
Stilius ir paskirtis
Skirtingai nuo trubadūrų laikų, kai dauguma tekstų buvo skirti atlikimui ir dainavimui, Cancioneiro eilėraščiai dažnai suvokiami kaip savarankiški lyriniai kūriniai, skirti skaitymui. Muzikalumas pasiekiamas per žodžių skambesį, metrinę organizaciją, posmų ir strofišką struktūrą, o ne tik per sceninį atlikimą. Daug poezijos atspindi palatinę kasdienybę – gyvenimą dvaro aplinkoje, etiką, pagarbos ir meilės temas – taip pat religinius jausmus ir eleginius motyvus.
Autoriai ir pavyzdžiai
Tarp įtrauktųjų autorių yra tokie žinomi vardai kaip João Roiz de Castel-Branco, Francisco de Sá de Miranda, Bernardim Ribeiro bei pats Garcia de Resende. Į rinkinį įtraukti ir tuomet jauni bei naujoviškesni kūrėjai: pavyzdžiui, Francisco de Sá de Miranda vėliau padarė įtaką portugalų poetikos atnaujinimui, įvesdamas itališkų formų ir sonetų praktiką.
Istorinė reikšmė ir vėlesnės redakcijos
Cancioneiro Geral yra pagrindinis šaltinis tyrinėjant portugalų literatūrą pereinamuoju laikotarpiu nuo viduramžių prie Renesanso. Jis dažnai lyginamas su tokiais rinkiniais kaip Carmina Burana ar anglų Tottelio Miscellany dėl savo reikšmės nacionalinei literatūrai ir dėl to, kad kaupia daugelio autorių kūrybą viename leidinyje. Knyga buvo perleista ir redaguota XIX a. – žinoma 1846 m. Štutgarte (Vokietija) išleista redakcija, kurią parengė Eduardas Heinrichas von Kausleris, prisidėjo prie rinkinio prieinamumo tyrėjams už Portugalijos ribų.
Cancioneiro Geral išlieka neišsemiamu šaltiniu filologams, literatūros istorikams ir vertėjams, nes saugo įvairius stilistinius posūkius, teminius niuansus ir dvarinę kultūrą atspindinčius tekstus, kurios kitu atveju būtų buvusios prarastos.
