Carmen Amaya — legendinė romų kilmės flamenko šokėja (1913–1963)
Carmen Amaya — legendinė romų kilmės flamenko šokėja: išskirtinis kojų darbų meistriškumas, tarptautinė karjera ir nepakartojami pasirodymai.
Carmen Amaya (1913 m. lapkričio 2 d. - 1963 m. lapkričio 19 d.) – čigonų kilmės flamenko šokėja ir dainininkė, gimusi Somorrostro lūšnyne Barselonoje, Ispanijoje. Ji užaugo skurdžioje šeimoje, kur muzika ir šokis buvo kasdienybė: nuo mažens matė ir kartojo tėvų bei kitų šeimos narių ritmus ir judesius. Profesionaliai šokti pradėjo labai anksti – apie ketverių metų amžių – dažnai akomponuojant savo tėvui grojančiam gitara, pasirodydama Barselonos pakrantės baruose ir taurėse.
Carmen dažnai apibūdinama kaip "geriausia savo kartos ispanų čigonų šokėja" ir "išskirtiniausia visų laikų flamenko šokio asmenybe". Jos ankstyvasis talentas pastebėtas ir vertintas tiek Ispanijoje, tiek užsienyje: 1929 m. debiutavusi Paryžiuje, ji sulaukė audringų plojimų ir tarptautinio susižavėjimo dėl savo energingo, originalaus bei techniškai nepriekaištingo šokio.
Karjera ir bendradarbiavimai
Jaunystėje ją stebėjo ir vėliau su ja bendradarbiavo žymus ispanų gitaristas Sabicas (Agustín Castellón Campos). Sabicas vėliau prisiminė: "Aš mačiau jos šokį ir man tai atrodė kaip kažkas antgamtiško... Niekada nesu matęs, kad kas nors šoktų taip, kaip ji. Nežinau, kaip ji tai darė, tiesiog nežinau!". Sabicas lydėjo ją daugelį metų ir kartu su Amaya įrašė albumus "Queen of the Gypsies" (1959 m.) ir "Flamenco!", kurie padėjo skleisti jos vardą tarptautinėje scenoje.
1936 m. Carmen persikėlė į Ameriką ir ilgainiui tapo pasaulinio garso atlikėja – ji koncertavo Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, pasirodė kino filmuose bei trumpametražiuose siužetuose, kurie praplėtė flamenko auditoriją. Į filmografiją įeina tokie darbai kaip ekranizacija Romeo ir Džuljetos – "Los Tarantos" – ir trumpametražis filmas "Danzas Gitanas" ("Čigonų šokiai"), kuriuose jos dinamiškas sceninis charakteris ir neeilinis kojų darbas buvo aiškiai matomi.
Stilius ir ypatybės
Viena iš Carmen Amaya išskirtinumų buvo jos pasirinkimas dažnai šokti su kelnėmis, o ne su tradiciniais sluoksniuotais sijonais, kuriuos dažniausiai dėvėdavo moterys. Tokį sprendimą aiškina praktinės ir stilistinės priežastys: kelnių dėka jos intensyvus kojų darbas (zapateado) turėjo daugiau laisvės ir matomumo. Jos žingsniai buvo galingi, ritmiški ir techniškai artimi vyrų flamenko šokėjų manierai – todėl ji dažnai suvokiama kaip šiuolaikinį flamenko moteriškumo ir vyriškumo ribas griaunanti figūra. Ankstyvajame flamenke moterų rolė kartais ribodavo pėdų darbą, todėl Amayos pasirodymai atrodė revoliucingai.
Kai kurie kritikų vertinimai buvo dvejopi: jos stilius apibūdinamas kaip atkaklus ir kartojamas, kadangi ji dažnai pasirinkdavo tuos pačius repertuaro elementus. Kaip sakė vienas jos kolegų: "Carmen buvo nuostabi šokėja, bet ribota" (Antonio Ruiz Soler). Vis dėlto daugelis sutinka, kad jos charizma, muzikalumas ir nepaprasta technika užgožė bet kokius repertuaro apribojimus.
Pripažinimas ir palikimas
Carmen Amaya grožybė yra ir tai, kad ją kvietė aukščiausio rango renginiai: 1944 m. ją pakvietė šokti Franklinas Ruzveltas Baltuosiuose rūmuose, o 1953 m. – Haris S. Trumanas. Šie kvietimai atspindi jos tarptautinę šlovę ir kultūrinį svorį kaip flamenko ambasadorei.
Ji paliko didelį poveikį vėlesnėms šokio kartoms: daugelis šiuolaikinių flamenko atlikėjų mini Amayą kaip įkvėpimo šaltinį dėl jos ritmo jausmo, sceninės energijos ir drąsos laužyti tradicijas. Jos įvaizdis – stipri, techniška moteris, gebanti derinti įmantrų kojų darbą su ekspresyviu viršutiniu kūnu – pakeitė požiūrį į moterų vaidmenį flamenko scenoje.
Mirtis ir atminimas
Carmen Amaya mirė 1963 m. lapkričio 19 d. Barselonoje. Palaidota Cementiri del Sud-Oest ant Montjuïc kalvos. Po jos mirties gimė daugybė pagerbimo renginių, o jos vardas išliko flamenko istorijoje kaip vienas ryškiausių ir įtakingiausių.
Jos įrašai, filmai ir gausios anekdotų apgaubtos istorijos apie gyvus pasirodymus išliko muzikos ir šokio mėgėjų šaltiniu: tyrinėtojai ir atlikėjai iki šiol analizuoja jos techniką, repertuarą ir sceninę asmenybę, siekdami suprasti, kaip Carmen Amaya pakeitė flamenko estetiką ir padėjo šiam menui tapti pasauliniu reiškiniu.
Amaya statula Jardins de Joan Brossa sode, Barselona
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Carmen Amaya?
A: Carmen Amaya buvo čigonų kilmės flamenko šokėja ir dainininkė, gimusi Somorrostro lūšnyne Barselonoje, Ispanijoje. Ji buvo vadinama "geriausia savo kartos Ispanijos čigonų šokėja" ir "visų laikų ekstravagantiškiausia flamenko šokio asmenybe".
K: Kada ji pradėjo šokti?
A: Ji pradėjo šokti nuo ketverių metų.
K: Kas jai akompanavo gitara?
A: Kai ji šoko Barselonos pakrantės baruose, gitara jai akompanavo tėvas. Jaunas žmogus, kuris matė ją šokančią mergaitę, buvo ispanų gitaristas Sabicas (Agustín Castellón Campos). Vėliau jis su Amaya įrašė albumus "Queen of the Gypsies" (1959 m.) ir "Flamenco!".
Klausimas: Kur ji surengė savo debiutinį pasirodymą?
A: 1929 m. ji surengė debiutinį pasirodymą Paryžiuje, kur sulaukė šiltų aplodismentų ir susižavėjimo savo šokio meistriškumu.
K: Kokiuose filmuose ji vaidino?
A: 1936 m. ji persikėlė į Ameriką, kur suvaidino keliuose filmuose, kurie sumušė kasos rekordus, įskaitant Romeo ir Džuljetos ekranizaciją "Los Tarantos" ir trumpametražį filmą "Danzas Gitanas" ("Čigonų šokiai").
K: Kodėl Amaya dažnai šokdavo vilkėdama kelnes, o ne sijonus?
A: Viena iš teorijų teigia, kad ji dėvėjo kelnes, o ne sijonus, kad jos kojų darbas buvo išskirtinis ir labiau priminė flamenko šokėjų vyrų darbą. Matyt, ankstyvojo flamenko moterys nedaug dirbo kojomis, todėl vyrai šokėjai papildydavo žingsnius sėdėdami nematomi ant kėdžių už scenos.
Klausimas: Kiek kartų prezidentas Ruzveltas pakvietė Amayą koncertuoti Baltuosiuose rūmuose?
A: Prezidentas Ruzveltas pakvietė Amayą du kartus koncertuoti Baltuosiuose rūmuose: 1944 m. ir 1953 m.
Ieškoti