Kategorinis imperatyvas
Kategorinis imperatyvas - tai filosofo Immanuelio Kanto idėja apie etiką. Kantas teigė, kad "imperatyvas" yra tai, ką žmogus privalo padaryti. Pavyzdžiui: jei žmogus nori nustoti jausti troškulį, jam būtina atsigerti. Kantas sakė, kad imperatyvas yra "kategoriškas", kai jis yra teisingas visada ir visose situacijose.
Ištroškusio žmogaus pavyzdį Kantas pavadino hipotetiniu imperatyvu. Hipotetinį imperatyvą Kantas naudojo savo idėjoms apie kategorinio imperatyvo etiką paaiškinti. Pavyzdžiui, paprastai nėra moralus pasirinkimas, kai žmogus nusprendžia gerti vandenį, nesvarbu, kodėl jis geria vandenį. Jei žmogus labai ištroškęs, tai hipotetinis imperatyvas yra tas, kad jis turi gerti vandenį.
Vietoj hipotetinio imperatyvo Kantas teigė, kad moralinius pasirinkimus lemia kategorinis imperatyvas. Kategorinis imperatyvas yra tai, ką žmogus privalo daryti, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis. Etiškam žmogui privalu rinktis remiantis kategoriniu imperatyvu. Kitaip tariant, etiškas žmogus vadovaujasi "visuotiniu įstatymu", nepriklausomai nuo situacijos.
Kantas paaiškino savo mintis apie kategorinio imperatyvo laikymąsi pateikdamas dar vieną idėją, kurią pavadino "maksima". Maksima - tai dar vienas būdas vienu sakiniu pasakyti, ką norime daryti ir kodėl norime tai daryti. Etinių maksimų galime išmokti taikydami kategorinio imperatyvo testą. Ir jis sakė, kad galime gyventi etiškai, jei priimdami sprendimus naudosimės šiomis maksimomis.
Kategorinis imperatyvas, hipotetinis imperatyvas ir maksima - visa tai galima matyti iš ištroškusio žmogaus pavyzdžio.
Vyras, vienai nakčiai užsidaręs kambaryje, su savimi neturėjo nieko, išskyrus butelį vandens. Vyras visą dieną nieko negėrė ir labai ištroško. Šį žmogų galime pavadinti "ištroškusiu žmogumi". Hipotetinis imperatyvas galėtų būti toks: "Ištroškęs žmogus turi gerti vandenį, jei nori nustoti būti ištroškęs". Jei ištroškęs žmogus gyventų pagal šiuo hipotetiniu imperatyvu pagrįstą maksimą, ji galėtų būti tokia: "Jei tik galiu, geriu vandenį, kai tik esu ištroškęs".
Šiame pavyzdyje ištroškęs žmogus nedaro jokio akivaizdaus moralinio pasirinkimo. Kai kurie filosofai pasakytų, kad ištroškusio žmogaus maksima yra pagrįsta. Remdamasis Ištroškusio žmogaus maksima, jis netrukus išgers vandens.
Po kelių minučių į kambarį atvedamas antras vyras. Abiem vyrams pasakoma, kad jie bus kambaryje visą naktį ir kad niekas kitas iki ryto pas juos negrįš. Ištroškęs vyras dar neatidarė vandens butelio. Naujasis vyras jau daug dienų nieko negeria. Antrasis vyras akivaizdžiai miršta nuo dehidratacijos. Jei jam greitai nebus duota vandens, jis mirs. Šį antrąjį vyrą galime pavadinti "mirštančiu žmogumi".
Ištroškusiam žmogui dabar reikia priimti sprendimą: dalytis vandeniu ar gerti jį pačiam?
Ištroškęs žmogus negyvena pagal maksimą "Geriu vandenį, kai esu ištroškęs", nes ši maksima neatitinka kategorinio imperatyvo visuotinio įvykdymo kriterijaus. Ištroškęs žmogus tiki, kad kategorinis imperatyvas yra auksinė taisyklė. Norėdamas būti etiškas žmogus, Ištroškęs žmogus tiki, kad visada turi elgtis su kitais taip, kaip norėtų, kad jie elgtųsi su juo. Remdamasis kategoriniu imperatyvu - Auksine taisykle, Ištroškęs žmogus priėmė maksimą: "Aš duosiu viską, ką galiu, bet kuriam sutiktam žmogui, jei tam žmogui to, ką turiu, reikia daug labiau nei man pačiam. "
Ištroškęs žmogus ruošiasi apsispręsti, ar gerti norimą vandenį, ar atiduoti jį mirštančiajam. Ištroškęs žmogus patikrina abu pasirinkimus lygindamas juos su savo maksima. Jis mato, kad vandenį būtinai turi atiduoti Mirštančiajam.
Ištroškęs žmogus duoda vandens mirštančiajam. Mirštantysis išgeria beveik visą butelį, bet užspringsta išgėręs paskutinį gurkšnį. Ištroškęs žmogus nieko negali padaryti, kad sustabdytų užspringimą, ir mirštantis žmogus miršta.
Egzistuoja daugybė etikos filosofijų ir daugybė filosofų, kurių nuomonės labai skiriasi. Kai kurie filosofai gali sakyti, kad būtų buvę etiška, jei ištroškęs žmogus būtų pasilikęs butelį gerti sau. Iš pradžių tai buvo jo butelis, todėl jis galėjo su juo daryti ką tik nori. Kiti filosofai gali sakyti, kad ištroškęs žmogus etiškai klydo atiduodamas butelį mirštančiajam žmogui, nes vanduo galiausiai uždusino mirštantįjį.
Kanto kategorinio imperatyvo idėja sakytų, kad ištroškęs žmogus pasirinko teisingai, dėl teisingų priežasčių ir šiuos etinius sprendimus priėmė logiškai.
Svarbi Kanto idėjos dalis yra ta, kad pasirinkimo moralumas priklauso nuo to, kodėl mes pasirenkame (intencija), o ne nuo to, kas atsitinka po to, kai pasirenkame (pasekmė). Kita svarbi Kanto idėjos dalis yra ta, kad šie etiniai sprendimai nėra mums perduotos taisyklės ar įstatymai (visuotinis įstatymas arba objektyviai teisingas etinis teiginys). Kantas manė, kad etiniai sprendimai turi būti pagrįsti logika ir protu (teisingas samprotavimas arba dedukcinis samprotavimas).
Šias idėjas Kantas išplėtojo teigdamas, kad su kitais žmonėmis turėtume elgtis kaip su asmenimis, o ne kaip su įrankiais, kurie gali mums kaip nors padėti. Jis teigė, kad tai turėtume daryti remdamiesi etine pareiga, kurią visi asmenys turi vienas kitam, etine pareiga, kurią galima pavadinti visuotiniu įstatymu. Kanto idėjos apie šį visuotinį įstatymą ir kategorinį imperatyvą yra svarbūs pagrindiniai absoliutizmo filosofijos komponentai.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra kategorinis imperatyvas?
A: Kategorinis imperatyvas - tai Immanuelio Kanto pasiūlyta idėja, teigianti, kad moralinis pasirinkimas turėtų būti grindžiamas visuotiniu dėsniu, nepriklausomai nuo situacijos. Tai reiškia, kad etiniai sprendimai nėra grindžiami mums perduotomis taisyklėmis ar įstatymais, bet turėtų būti grindžiami logika ir protu.
K: Kas yra hipotetinis imperatyvas?
A: Hipotetinis imperatyvas yra pavyzdys, kurį Kantas naudojo savo idėjoms apie kategorinio imperatyvo etiką paaiškinti. Jis reiškia kažką, ką žmogus turi padaryti, kad pasiektų tam tikrą tikslą, pavyzdžiui, gerti vandenį, kai yra ištroškęs. Jis paprastai nesusijęs su jokiais moraliniais pasirinkimais.
K: Kas yra maksima?
A: Maksimos - tai dar vienas būdas vienu sakiniu pasakyti, ką norime daryti ir kodėl norime tai daryti. Pasak Kanto, maksimos gali padėti mums priimti etiškus sprendimus, jei jomis naudosimės kaskart, kai priimame sprendimus, ir patikrinsime juos pagal kategorinio imperatyvo testą.
Klausimas: Kaip Kantas paaiškino savo mintis apie tai, kaip laikytis kategorinio imperatyvo?
A: Kantas paaiškino savo idėjas apie vadovavimąsi kategoriniu imperatyvu, pateikdamas dar vieną idėją, kurią pavadino "maksima". Jis teigė, kad maksimos gali padėti mums gyventi etišką gyvenimą, jei jomis naudosimės priimdami sprendimus ir tikrinsime juos pagal kategorinio imperatyvo testą.
Klausimas: Kaip maksimos gali padėti mums išmokti etinių maksimų?
A: Maksimos gali padėti mums išmokti etinių maksimų, jei priimdami sprendimus taikysime kategorinio imperatyvo testą. Tai leis mums nustatyti, ar mūsų sprendimas atitinka universalųjį dėsnį, ar ne, ir taip nustatyti, ar jis etiškai teisingas, ar ne.
Klausimas: Kokia buvo ištroškusio žmogaus maksima?
Atsakymas: Ištroškusio žmogaus maksima buvo tokia: "Jei tik galėsiu, gersiu vandenį, kai tik būsiu ištroškęs". Tačiau ši maksima neatitiko testo, ar ji yra visuotinai įvykdoma visose situacijose pagal Kanto kategorinio imperatyvo idėją, todėl jis priėmė kitą maksimą: "Duosiu viską, ką galiu, bet kuriam sutiktam žmogui, jei tam žmogui to, ką turiu, reikia daug labiau nei man pačiam".
