Chandrayaan-2 — Indijos 2019 Mėnulio misija: bandymas minkštai nusileisti

Chandrayaan-2 (2019): Indijos ambicinga Mėnulio misija ir bandymas minkštai nusileisti pietiniame ašigalyje — misijos eiga, iššūkiai ir ryšio praradimas.

Autorius: Leandro Alegsa Sukūrimo data: 2021 m. spalio 11 d. Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. sausio 10 d.

Chandrayaan-2 — Indijos antroji Mėnulio misija, vykdyta Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO). Misija buvo sudaryta iš trijų pagrindinių dalių: orbitinės dalies (orbiterio), nusileidžiančio modulio (landerio) pavadinto Vikram ir nedidelio mobiliųjų tyrimų roboto (rovers) pavadinto Pragyan. Pagrindinis misijos tikslas buvo atlikti minkštą nusileidimą ir atlikti vietinius geologinius bei cheminius Mėnulio pietų ašigalyje tyrimus.

Paleidimas

Raketa GSLV Mk III pakėlė Chandrayaan-2 į erdvę 2019 m. liepos 22 d. 14:43 IST (09:13 UTC) iš Satish Dhawan Space Centre antrosios paleidimo aikštelės. Po pakilimo orbiteris sėkmingai įėjo Mėnulio orbitą ir pradėjo vykdyti orbitinius manevrus bei mokslines operacijas.

Misijos tikslai ir įranga

Pagrindinis tikslas: pirmasis Indijos minkštas nusileidimas netoli Mėnulio pietinio ašigalio, regiono, kuriame mokslininkai tikėjo galinčiais rasti ledo ir unikalių geologinių formacijų.
Moksliniai uždaviniai: paviršiaus mineralogijos ir cheminės sudėties nustatymas, detali topografija, radijo ir seismologiniai tyrimai bei vandens molekulių ir ledo paieška.
Komponentai: orbiteris su keliomis spektrinėmis kameromis ir radarais, landeris Vikram su moksliniais instrumentais ir roveris Pragyan, skirtas vietos paviršiaus analizėms.

Paleidimo planas ir nusileidimo bandymas

Planuota minkšta nusileidimo procedūra buvo vykdoma 2019 m. rugsėjo pradžioje. Oficialiai tikėtasi, kad Vikram landeris nusileis 2019 m. rugsėjo 7 d. 01:55 IST (2019 m. rugsėjo 6 d. 20:25 UTC). Nusileidimo metu ISRO pranešė, kad ryšys su landeriu nutrūko maždaug 2,1 km (~2100 m) aukštyje nuo paviršiaus. Po to įvyko ryšio praradimas — vėliau ISRO paskelbė, kad greičiausiai įvyko kietas nusileidimas ir landeris negalėjo tęsti operacijų.

Rezultatai ir reikšmė

Vikram landerio minkštas nusileidimas nebuvo pasiektas — tai sutrukdė misijos pilnam įvykdymui. Jeigu nusileidimas būtų pavykęs, Indija būtų tapusi ketvirtąja šalimi, kuri sugebėjo minkštai nusileisti Mėnulyje (po JAV, SSRS ir Kinijos kosmoso agentūrų).
Orbiteris sėkmingai įėjo ir išliko Mėnulio orbitoje; jis toliau vykdė mokslines operacijas, teikė aukštos raiškos vaizdus ir duomenis apie Mėnulio paviršių, mineralinę sudėtį ir galimą vandenį. Orbiterio duomenys buvo vertingi tiek mokslinei bendruomenei, tiek ISRO planuojant tolesnes misijas.
Mokslinės ir techninės patirtys iš Chandrayaan-2 nusileidimo bandymo padėjo ISRO paruošti pataisas ir sprendimus būsimoms misijoms; vėliau ISRO įgyvendino misiją Chandrayaan-3, kuri 2023 m. sėkmingai atliko minkštą nusileidimą Mėnulyje.

Santrauka

Chandrayaan-2 buvo ambicingas ISRO projektas, kuris žengė svarbų žingsnį TIESMĖS link Mėnulio pietinio ašigalio tyrinėjimų. Nors landerio Vikram nusileidimo bandymas baigėsi nesėkme, orbiteris suteikė daug mokslinių duomenų, o patirtis iš misijos buvo panaudota būsimiems sėkmingiems bandymams. Misija parodė Indijos technologinį progresą kosmoso srityje ir paskatino tolesnį vystymąsi bei tarptautinę bendradarbiavimą Mėnulio tyrimuose.

Istorija

2007 m. lapkričio 12 d. Rusijos federalinė kosmoso agentūra ("Roscosmos") ir ISRO susitarė bendradarbiauti vykdant projektą "Chandrayaan-2". ISRO būtų atsakinga už orbitinį aparatą ir roverį, o "Roscosmos" turėjo sukurti nusileidimo modulį. Erdvėlaivio projektas buvo baigtas 2009 m. rugpjūčio mėn. ir abiejų šalių mokslininkai atliko bendrą peržiūrą.

Nors ISRO pagal grafiką užbaigė "Chandrayaan-2" naudingąjį krovinį, misija buvo perkelta į 2016 m., nes Rusija nesugebėjo laiku pastatyti nusileidimo modulio. Rusijai nusprendus, kad iki 2015 m. ji nesugebės pastatyti nusileidimo modulio, Indija nusprendė Mėnulio misiją kurti pati.

Erdvėlaivio paleidimas buvo numatytas 2018 m. kovo mėnesį, tačiau buvo atidėtas. Per vieną iš bandymų 2019 m. vasario mėn. buvo nežymiai pažeistos dvi nusileidimo modulio kojos, todėl paleidimo data dar labiau nukelta.

Tikslai

Pagrindiniai "Chandrayaan-2" tikslai - pademonstruoti galimybę minkštai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus ir jame valdyti robotą roverį. Mėnulio topografijos, mineralogijos, elementų gausos, Mėnulio egzosferos ir hidroksilo bei vandens ledo požymių tyrimai yra moksliniai tikslai. Orbitinis aparatas tirs Mėnulio paviršių ir padės parengti jo 3D žemėlapius. Borto radaras taip pat tirs paviršių, kartu tyrinėdamas vandens ledą Mėnulio pietiniame ašigalyje ir Mėnulio dirvožemio storį paviršiuje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kaip vadinasi antroji Indijos misija į Mėnulį?

A: Antrosios Indijos mėnulio misijos pavadinimas yra "Chandrayaan-2".

K: Kas vykdė šią misiją?

A: Misiją atliko Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO).

K: Kada misija buvo paleista?

A: Misija buvo paleista 2019 m. liepos 22 d. 14:43 IST (09:13 UTC).

K: Kokio tipo transporto priemonė buvo panaudota paleidimui?

A: Misijai paleisti naudota geosinchroninių palydovų paleidimo raketa "Geosynchronous Satellite Launch Vehicle Mark III" (GSLV Mk III).

K: Jei pavyktų, kas būtų pasiekta?

A: Sėkmės atveju Indija būtų tapusi ketvirtąja šalimi po JAV, SSRS ir Kinijos kosmoso agentūrų, pasiekusia minkštą nusileidimą Mėnulyje.

K: Kada buvo numatyta "Chandrayaan-2" nusileidimo data?

A: Numatoma "Chandrayaan-2" nusileidimo data buvo 2019 m. rugsėjo 7 d. 01:55 IST (2019 m. rugsėjo 6 d. 20:25 UTC).

K: Kokiame aukštyje nutrūko ryšys su "Chandrayaan-2" ?

A: Ryšys su "Chandrayaan-2" nutrūko 2100 metrų aukštyje.

Autorius

Sukūrimo data: 2021 m. spalio 11 d.

Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. sausio 10 d.