Chandrayaan-2
Chandrayaan-2, reiškiantis Mėnulio laivas arba Mėnulio laivas, ( tarimas ) - antroji Indijos misija į Mėnulį po Chandrayaan-1. Misiją atliko Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO). 2019 m. liepos 22 d. 14:43 PM IST (09:13 UTC) iš Satish Dhawan Space Centre esančios antrosios paleidimo aikštelės į Mėnulį buvo paleista geosinchroninių palydovų paleidimo raketa Mark III (GSLV Mk III). Tinkamai nusileidusi Mėnulio pietiniame ašigalyje Indija taptų ketvirtąja šalimi, kuriai po JAV, SSRS ir Kinijos kosmoso agentūrų pavyko minkštai nusileisti Mėnulyje. Tikėtasi, kad misija nusileis 2019 m. rugsėjo 7 d. 01:55 IST (2019 m. rugsėjo 6 d. 20:25 UTC), tačiau nutrūko, kai 2100 m aukštyje prarado ryšį.
Istorija
2007 m. lapkričio 12 d. Rusijos federalinė kosmoso agentūra ("Roscosmos") ir ISRO susitarė bendradarbiauti vykdant projektą "Chandrayaan-2". ISRO būtų atsakinga už orbitinį aparatą ir roverį, o "Roscosmos" turėjo sukurti nusileidimo modulį. Erdvėlaivio projektas buvo baigtas 2009 m. rugpjūčio mėn. ir abiejų šalių mokslininkai atliko bendrą peržiūrą.
Nors ISRO pagal grafiką užbaigė "Chandrayaan-2" naudingąjį krovinį, misija buvo perkelta į 2016 m., nes Rusija nesugebėjo laiku pastatyti nusileidimo modulio. Rusijai nusprendus, kad iki 2015 m. ji nesugebės pastatyti nusileidimo modulio, Indija nusprendė Mėnulio misiją kurti pati.
Erdvėlaivio paleidimas buvo numatytas 2018 m. kovo mėnesį, tačiau buvo atidėtas. Per vieną iš bandymų 2019 m. vasario mėn. buvo nežymiai pažeistos dvi nusileidimo modulio kojos, todėl paleidimo data dar labiau nukelta.
Tikslai
Pagrindiniai "Chandrayaan-2" tikslai - pademonstruoti galimybę minkštai nusileisti ant Mėnulio paviršiaus ir jame valdyti robotą roverį. Mėnulio topografijos, mineralogijos, elementų gausos, Mėnulio egzosferos ir hidroksilo bei vandens ledo požymių tyrimai yra moksliniai tikslai. Orbitinis aparatas tirs Mėnulio paviršių ir padės parengti jo 3D žemėlapius. Borto radaras taip pat tirs paviršių, kartu tyrinėdamas vandens ledą Mėnulio pietiniame ašigalyje ir Mėnulio dirvožemio storį paviršiuje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi antroji Indijos misija į Mėnulį?
A: Antrosios Indijos mėnulio misijos pavadinimas yra "Chandrayaan-2".
K: Kas vykdė šią misiją?
A: Misiją atliko Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO).
K: Kada misija buvo paleista?
A: Misija buvo paleista 2019 m. liepos 22 d. 14:43 IST (09:13 UTC).
K: Kokio tipo transporto priemonė buvo panaudota paleidimui?
A: Misijai paleisti naudota geosinchroninių palydovų paleidimo raketa "Geosynchronous Satellite Launch Vehicle Mark III" (GSLV Mk III).
K: Jei pavyktų, kas būtų pasiekta?
A: Sėkmės atveju Indija būtų tapusi ketvirtąja šalimi po JAV, SSRS ir Kinijos kosmoso agentūrų, pasiekusia minkštą nusileidimą Mėnulyje.
K: Kada buvo numatyta "Chandrayaan-2" nusileidimo data?
A: Numatoma "Chandrayaan-2" nusileidimo data buvo 2019 m. rugsėjo 7 d. 01:55 IST (2019 m. rugsėjo 6 d. 20:25 UTC).
K: Kokiame aukštyje nutrūko ryšys su "Chandrayaan-2" ?
A: Ryšys su "Chandrayaan-2" nutrūko 2100 metrų aukštyje.
