Meudono pilis: istorija, karališkoji rezidencija ir observatorija

Meudono pilis: intriguojanti karališkoji rezidencija su turtinga istorija — nuo Dauphino iki Žeromo Bonaparto, šiandien garsėja Meudono observatorija ir unikaliu kultūros paveldu.

Autorius: Leandro Alegsa

Meudono pilis (Château de Meudon) - buvusi karališkoji rezidencija Prancūzijoje. Dažniausiai ji siejama su Didžiuoju dofinu, vieninteliu Liudviko XIV sūnumi, kuris ją pavertė savo asmenine rezidencija. Tačiau mirus dauphinui nuosavybė grįžo karūnai ir ja naudojosi garsioji Berry hercogienė (Liudviko XIV anūkė), vėliau, valdant Liudvikui XV ir Liudvikui XVI, ji buvo ignoruojama, tačiau nuo 1812 m. tapo oficialia Romos karaliaus rezidencija, o Pirmosios imperijos laikais joje gyveno Žeromas Bonapartas. Pagrindinį pastatą iš esmės sunaikino 1871 m. kilęs gaisras, o dabar jame įsikūrusi Paryžiaus Meudono observatorija.

Trumpa istorija

Meudono pilis turi ilgą ir sudėtingą istoriją: vietovė buvo užimta ir statyta jau nuo viduramžių, o dabartinė rūmų kompozicija susiformavo XVII–XVIII a. laikotarpiu, kai karališkieji savininkai ir aukšti dvaro pareigūnai atliko reikšmingus pertvarkymus. Pilyje gyveno ir ją puoselėjo įvairios įtakingos asmenybės, o jos statusas kito priklausomai nuo monarcho pomėgių ir politinių aplinkybių.

Architektūra ir sodai

Talentingai sukurtos rūmų erdvės ir didingi sodai buvo pagrindiniai Meudono atributai. Nors tikslūs statybų autorių vardai ir smulkios intervencijos skyrėsi per amžius, kompleksą puošė klasikinės prancūziškos formos terasos, formalaus stiliaus alėjos ir vaizdingi vaizdai į aplinkinį kraštovaizdį. Rūmai tarnavo ne tik kaip gyvenamoji vieta, bet ir kaip reprezentacinė erdvė dvarininkų susirinkimams, koncertams ir meno kolekcijų eksponavimui.

Karališkos rezidencijos ir gyventojai

Meudonas buvo vertinamas dėl artumo Paryžiui, bet tuo pat metu pasiūlydavo didesnį privatumą. Jį naudojo tiek imperatorinės, tiek karališkos šeimos. Per skirtingus laikotarpius rūmuose keitėsi naudojimo paskirtis: vienu metu tai buvo pilna karališkų apartamentų rezidencija, kitu – prabangus priėmimų ir meno centro kompleksas. Pirmosios imperijos metais Meudone gyveno Žeromas Bonapartas; vėliau, XIX a., dalis ansamblio buvo perduota naujiems valstybiniams tikslams.

Gaisras 1871 m. ir pasekmės

1871 m., Prancūzijos politinių krizių ir sukilimų laikotarpiu, pagrindinis Meudono rūmų pastatas buvo smarkiai apgadintas ir praktiškai sunaikintas gaisro metu. Daug istorinių interjerų, meno kolekcijų ir architektūrinių detalių buvo prarasta arba stipriai pažeista. Po gaisro pilies kontrolė ir paskirtis keitėsi: dalis teritorijos liko kaip griuvėsiai, o dalis buvo pritaikyta mokslinėms ir viešosioms reikmėms.

Meudono observatorija

Po XIX a. tragedijos dalis Meudono teritorijos tapo astronominių tyrimų centru. Paryžiaus observatorijos padalinys Meudone (Paryžiaus Meudono observatorija) įsikūrė tuo tikslu ir išsivystė kaip svarbi astronomijos ir Saulės fizikos institucija. Čia atliekami tiek optiniai, tiek radioteleskopiniai stebėjimai, vykdomi moksliniai tyrimai ir studentų praktikos darbai. Observatorija išnaudoja aukštąsias vietos terasas ir palankias stebėjimo sąlygas toliau nuo miesto šviesų.

Dabartinė būklė ir lankymas

Šiandien Meudono pilies vieta yra mišri: dalis senųjų konstrukcijų tebėra kaip romantinės griuvėsės, dalis – restauruota arba pritaikyta mokslui ir edukacijai. Terasos, sodo liekanos ir kai kurios pastato dalys leidžia lankytojams susidaryti vaizdą apie buvusį didingumą. Teritorija dažnai atvira viešai, o observatorija rengia edukacines programas, parodas bei mokslinius renginius. Konkrečius lankymo laikus ir galimas ekskursijas geriausia tikrinti oficialiose parko ar observatorijos svetainėse.

Paveldo reikšmė

Meudono pilis yra reikšmingas istorinis ir kultūrinis objektas, liudijantis apie Prancūzijos dvarų gyvenimą, karališkąją reprezentaciją ir vėlesnį perėjimą į mokslinę veiklą. Nors daug kas buvo prarasta, vietos archeologiniai fragmentai, išlikę sodai ir observatorijos veikla padeda išsaugoti atmintį apie šio komplekso svarbą regionui ir šalies istorijai.

Kompiuteriu sugeneruotas pastato vaizdas, kaip jis galėjo atrodyti Didžiojo Dofino gyvenimo laikotarpiu.Zoom
Kompiuteriu sugeneruotas pastato vaizdas, kaip jis galėjo atrodyti Didžiojo Dofino gyvenimo laikotarpiu.

Istorija

Iš pradžių toje vietoje stovėjo nedidelis dvaras, kuris buvo padovanotas Étampes hercogienei, Prancūzijos Pranciškaus I meilužei. Apie 1540 m. šeima pertvarkė pastatą, kai nuosavybė atiteko kardinolui de Lotaringijai. Po kardinolo mirties 1574 m. Meudonas iki 1654 m. priklausė Gizų rūmams. 1679 m. Servieno įpėdinis pardavė pilį Liudviko XIV ministrui Louvois, kuris iki pat savo mirties 1691 m. toliau ją tobulino iš vidaus ir iš išorės. Visų pirma jis užsakė André Le Nôtre'ui įrengti didingus sodus ir fontanus, kuriuos maitino sudėtingi hidrauliniai įrenginiai. 1695 m. birželį Liudvikas XIV nusipirko Meudoną iš Louvois našlės, ketindamas jame įkurdinti savo vienintelį teisėtą vaiką le Grand Dauphin. Po to prasidėjo puikus laikotarpis. Daupinas pasamdė Jules'į Hardouin-Mansart'ą. Dauphinui mirus, trumpai turtu naudojosi jo sūnus Liudvikas, Burgundijos hercogas, Prancūzijos dauphinas. Vėliau, 1718 m., jis atiteko Berry hercogienei.

Liudvikas XV Meudoną naudojo kaip medžioklės namelį. Nors netoliese esančioje Château de Bellevue pilyje apsigyveno jo meilužė Madame de Pompadour, Meudon jo palankumą nustelbė Château de Choisy. Valdant Liudvikui XVI Meudonas toliau nyksta: parteriai užaugo, baseinai ištuštėjo, parkas dalimis išnuomotas ūkininkams nuomininkams.

1870 m. Prancūzijos-Prūsijos karo metu Meudono terasos buvo strateginės Paryžiaus gynybos dalis, o nuo apšaudymo apgadintą pilį[6] užėmė Prūsijos pajėgos. Praėjus 48 valandoms po paliaubų pasirašymo, 1871 m. sausį, Meudonas užsidegė. Jis degė tris dienas, kol iš jo liko tik kai kurios išorinės sienos

Gyventojų galerija

·        

Liudvikas, Didysis dafinas.

·        

·        

Romos karalius.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Château de Meudon?


Atsakymas: Tai buvusi karališkoji rezidencija Prancūzijoje.

K: Kas dažniausiai siejamas su Château de Meudon?


A: Didysis daupinas, vienintelis Liudviko XIV sūnus, kuris šį dvarą pavertė savo asmenine rezidencija.

K: Kas nutiko Meudono pilyje po dauphino mirties?


A: Turtas atiteko karūnai, o juo naudojosi garsioji Berry hercogienė (Liudviko XIV anūkė).

Klausimas: Kas valdant valdovams ignoravo Château de Meudon?


A: Liudvikas XV ir Liudvikas XVI.

Klausimas: Kas 1812 m. tapo oficialiu Meudono pilies gyventoju?


A: Romos karalius.

Klausimas: Kas užėmė Meudono pilį Pirmosios imperijos laikais?


A: Žeromas Bonapartas.

K: Kokia yra dabartinė Meudono pilies būklė?


A: 1871 m. gaisras iš esmės sunaikino pagrindinį pastatą, dabar jame įsikūrusi Paryžiaus Meudono observatorija.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3