Château de Meudon

Meudono pilis (Château de Meudon) - buvusi karališkoji rezidencija Prancūzijoje. Dažniausiai ji siejama su Didžiuoju dofinu, vieninteliu Liudviko XIV sūnumi, kuris ją pavertė savo asmenine rezidencija. Tačiau mirus dauphinui nuosavybė grįžo karūnai ir ja naudojosi garsioji Berry hercogienė (Liudviko XIV anūkė), vėliau, valdant Liudvikui XV ir Liudvikui XVI, ji buvo ignoruojama, tačiau nuo 1812 m. tapo oficialia Romos karaliaus rezidencija, o Pirmosios imperijos laikais joje gyveno Žeromas Bonapartas. Pagrindinį pastatą iš esmės sunaikino 1871 m. kilęs gaisras, o dabar jame įsikūrusi Paryžiaus Meudono observatorija.

Kompiuteriu sugeneruotas pastato vaizdas, kaip jis galėjo atrodyti Didžiojo Dofino gyvenimo laikotarpiu.

Istorija

Iš pradžių toje vietoje stovėjo nedidelis dvaras, kuris buvo padovanotas Étampes hercogienei, Prancūzijos Pranciškaus I meilužei. Apie 1540 m. šeima pertvarkė pastatą, kai nuosavybė atiteko kardinolui de Lotaringijai. Po kardinolo mirties 1574 m. Meudonas iki 1654 m. priklausė Gizų rūmams. 1679 m. Servieno įpėdinis pardavė pilį Liudviko XIV ministrui Louvois, kuris iki pat savo mirties 1691 m. toliau ją tobulino iš vidaus ir iš išorės. Visų pirma jis užsakė André Le Nôtre'ui įrengti didingus sodus ir fontanus, kuriuos maitino sudėtingi hidrauliniai įrenginiai. 1695 m. birželį Liudvikas XIV nusipirko Meudoną iš Louvois našlės, ketindamas jame įkurdinti savo vienintelį teisėtą vaiką le Grand Dauphin. Po to prasidėjo puikus laikotarpis. Daupinas pasamdė Jules'į Hardouin-Mansart'ą. Dauphinui mirus, trumpai turtu naudojosi jo sūnus Liudvikas, Burgundijos hercogas, Prancūzijos dauphinas. Vėliau, 1718 m., jis atiteko Berry hercogienei.

Liudvikas XV Meudoną naudojo kaip medžioklės namelį. Nors netoliese esančioje Château de Bellevue pilyje apsigyveno jo meilužė Madame de Pompadour, Meudon jo palankumą nustelbė Château de Choisy. Valdant Liudvikui XVI Meudonas toliau nyksta: parteriai užaugo, baseinai ištuštėjo, parkas dalimis išnuomotas ūkininkams nuomininkams.

1870 m. Prancūzijos-Prūsijos karo metu Meudono terasos buvo strateginės Paryžiaus gynybos dalis, o nuo apšaudymo apgadintą pilį[6] užėmė Prūsijos pajėgos. Praėjus 48 valandoms po paliaubų pasirašymo, 1871 m. sausį, Meudonas užsidegė. Jis degė tris dienas, kol iš jo liko tik kai kurios išorinės sienos

Gyventojų galerija

Liudvikas, Didysis dafinas.

Madame de Pompadour.

Romos karalius.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Château de Meudon?

Atsakymas: Tai buvusi karališkoji rezidencija Prancūzijoje.

K: Kas dažniausiai siejamas su Château de Meudon?

A: Didysis daupinas, vienintelis Liudviko XIV sūnus, kuris šį dvarą pavertė savo asmenine rezidencija.

K: Kas nutiko Meudono pilyje po dauphino mirties?

A: Turtas atiteko karūnai, o juo naudojosi garsioji Berry hercogienė (Liudviko XIV anūkė).

Klausimas: Kas valdant valdovams ignoravo Château de Meudon?

A: Liudvikas XV ir Liudvikas XVI.

Klausimas: Kas 1812 m. tapo oficialiu Meudono pilies gyventoju?

A: Romos karalius.

Klausimas: Kas užėmė Meudono pilį Pirmosios imperijos laikais?

A: Žeromas Bonapartas.

K: Kokia yra dabartinė Meudono pilies būklė?

A: 1871 m. gaisras iš esmės sunaikino pagrindinį pastatą, dabar jame įsikūrusi Paryžiaus Meudono observatorija.