Šachmatų turnyras: kas tai? Formos, Šveicarijos sistema ir istorija
Sužinokite viską apie šachmatų turnyrus: formos, Šveicarijos sistema, raundai ir istorija nuo 1851 m. — aiškiai, išsamiai ir naudinga praktikai.
Šachmatų turnyras – tai organizuotos šachmatininkų varžybos, skirtos nustatyti geriausius žaidėjus arba komandą pagal iš anksto apibrėžtas taisykles. Turnyrai gali skirtis pagal formatą, dalyvių skaičių, laiko kontrolę (klassika, rapid, blitz) ir ar vyksta individualiai, ar komandinėse rungtyse. Žemiau pateikiamos pagrindinės formato rūšys, jų privalumai ir trūkumai.
Formos
- Nokautų (eliminacinis) turnyras. Dalyviai poruojami poromis ir pralaimėjęs iškrenta iš tolimesnių varžybų. Toks formatas aiškus ir dramatiškas, tačiau mažiau mėgstamas elitiniuose šachmatų turnyruose, nes vienas blogas raundas gali eliminuoti stiprų žaidėją, o bendra įvertinimo tinkamumas (kad tikrai išryškėtų geriausias žaidėjas) yra mažesnis nei kituose formatuose. Dažnai naudojamas greitųjų arba internetinių varžybų etapuose.
- Ratas (visi su visais, round‑robin). Kiekvienas žaidėjas žaidžia po vieną partiją arba dvi (dvidešimtukai) su kiekvienu kitu dalyviu. Tai labai sąžiningas formatas, gerai atspindintis žaidėjų pajėgumus, todėl mėgstamas elitinių uždarų turnyrų. Tačiau toks turnyras netinka dideliam dalyvių skaičiui, nes partijų skaičius auga kvadratiškai su žaidėjais (n žaidėjų → n−1 raundas vienam ratui). Tinka lentelių turnyrams ir uždaroms elitinėms varžyboms.
- Šveicarijos sistema. Labiausiai paplitęs formatas, leidžiantis priimti daug dalyvių. Iš anksto nustatomas raundų skaičius, o žaidėjų yra daug daugiau nei raundų, todėl ne visi žais tarpusavyje. Kiekviename raunde žaidėjai poruojami su oponentais, kurių taškų kiekis yra maždaug panašus į jų paties rezultatą: laimėjęs dažniausiai gauna stipresnį varžovą, pralaimėjęs – silpnesnį. Už pergalę skiriamas 1 taškas, už lygią – 0,5, už pralaimėjimą – 0. Porų sudarymas gali būti atliekamas pagal specialius šveicarų sistemos taisyklių leidžiančius algoritmus arba kompiuterizuotai. Tai yra šachmatų pasaulio išradimas, kuris, kaip ir šachmatų laikrodžiai, buvo pritaikytas daugelyje kitų dvikovinių sporto šakų. Šveicarijos turnyruose dažnai taikomi papildomi principai: vengti kartojimų porose, riboti spalvų skirtumą (kad žaidėjas negaustų per daug baltų arba juodų figūrų iš eilės) ir skirti byes (pertraukos) tiems, kuriems nesiseka surasti poros.
Detalesni aspektai
Turnyruose dažnai naudojamos papildomos taisyklės ir sprendimo būdai siekiant nustatyti tarpinių vietų laimėtojus. Populiarios lyginamųjų (tiebreak) sistemos: Buchholz (priešininkų taškų suma), Sonneborn–Berger (svoriuotos pergalės prieš stipresnius varžovus), tiesioginis susitikimas ir daugiau laimėtų partijų. Taip pat turnyruose gali būti skiriami prizai už geriausią techninį žaidimą, geriausią jaunuolį, moterų prizai ir kt.
Laiko kontrolė yra labai svarbus elementas: klasikiniai turnyrai gali turėti 90 min. + 30 s pridėjimą per partiją, rapid – trumpesnes kontrolės laikas, blitz – dar trumpesnį. Laikrodžių ir laiko pridėjimo naudojimas reikšmingai keičia žaidimo strategiją ir partijos trukmę.
Trumpa istorija
Nuo pirmojo tarptautinio šachmatų turnyro, įvykusio 1851 m. Londone, šachmatų turnyrai tapo įprasta nuolatinių žaidėjų varžybų forma. Nuo to laiko turnyrų formatų įvairovė išsiplėtė: atsirado uždari elitiniai turnyrai, masinio dalyvavimo varžybos, greitųjų ir internetinių čempionatų serijos, komandinės lygos ir tarptautiniai reitinguoti renginiai. Šiuolaikiniai turnyrai dažnai naudoja kompiuterinius poravimo sprendimus, FIDE (tarptautinės šachmatų federacijos) taisykles ir reitingų sistemą, leidžiančią žaidėjams gauti tarptautinį reitingą už pasiektus rezultatus.
Apibendrinant: turnyro formatas renkamas pagal dalyvių skaičių, norimą sąžiningumą, logistiką ir tikslą (pvz., atranka į kitą etapą, reitingo pelnymas, pramoga ar profesionalus čempionatas). Kiekvienas formatas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl organizatoriai dažnai derina taisykles, kad pasiektų geriausią balansą tarp konkurencingumo ir praktinio vykdymo.
Vaikai žaidžia šachmatų turnyre Ispanijoje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra šachmatų turnyras?
A: Šachmatų turnyras - tai šachmatininkų varžybos.
K: Kokios yra trys šachmatų turnyro formos?
A: Trys šachmatų turnyrų formos yra nokautas, žaidimas visi-visi ir šveicariška sistema.
K: Kaip vyksta šveicariškos sistemos varžybos?
A: Šveicarijos sistemos varžybose leidžiama dalyvauti dideliam dalyvių skaičiui ir tai yra labiausiai paplitusi forma. Jame yra iš anksto nustatytas ratų skaičius, o žaidėjų yra daugiau nei ratų. Žaidėjai, turintys panašų taškų skaičių, žaidžia tarpusavyje, ir tie, kurie laimi, gauna stipresnius varžovus, o tie, kurie pralaimi, - silpnesnius. Kiekvieno raundo porų sudarymas gali būti atliekamas kompiuteriu.
Klausimas: Kas 1851 m. buvo pirmasis neoficialus pasaulio čempionas?
A: Pirmasis neoficialus pasaulio čempionas 1851 m. buvo Adolfas Andersenas.
Klausimas: Kas tapo antruoju neoficialiu pasaulio čempionu 1858 m.?
A: 1858 m. antruoju neoficialiu čempionu tapo Paulas Morphy.
K: Kas nugalėjo Adolfą Andersseną ir tapo trečiuoju neoficialiu pasaulio čempionu 1871 m.?
A: Johannesas Zukertortas nugalėjo Adolfą Andersseną ir 1871 m. tapo trečiuoju neoficialiu pasaulio čempionu.
K: Kokį šachmatų pasaulio išradimą perėmė kitos dvikovinės sporto šakos?
A: Šachmatų pasaulio išradimas, kai kiekvieną ratą sudaro poros kompiuteriu, buvo pritaikytas kitose dvikovų sporto šakose.
Ieškoti