1952 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Kinijos Liaudies Respublika (KLR) užėmė pirmąją vietą. Tais metais Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) leido varžytis ir KLR, ir Kinijos Respublikai (kuri po Kinijospilietinio karo neseniai persikėlė į Taivaną). Kinijos Respublika protestuodama pasitraukė. Dėl Kinijos politinio statuso KLR vėl nedalyvavo olimpinėse žaidynėse iki 1980 m.
Kinijos olimpinis komitetas buvo įkurtas 1910 m., o pripažintas 1979 m. Prieš Kinijos pilietinį karą sportininkai olimpinėse žaidynėse rungtyniavo kaip Kinijos Respublikos (KLR) sportininkai. 1979 m. Tarptautinis olimpinis komitetas priėmė nutarimą, pagal kurį ROC komanda turėjo vadintis Kinijos Taibėjaus vardu, ir tai atvėrė duris KLR pagaliau prisijungti prie olimpinio judėjimo.
Honkongas nuo 1950 m. turi atskirą nacionalinį olimpinį komitetą, o žaidynėse dalyvauja nuo 1952 m. Po to, kai teritorija grįžo į KLR sudėtį, Honkongas ir toliau veikia atskirai nuo likusios šalies teritorijos ir vadinasi Honkongas, Kinija.
Kinijos Liaudies Respublikoje žaidynės vyko vieną kartą - 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Pekine.
Išplėstinę pastabos ir kontekstas:
Po 1979 m. TOK sprendimo KLR sugrįžo į tarptautinį olimpinį judėjimą; nuo 1980-ųjų KLR pradėjo reguliariai dalyvauti žaidynėse ir per kelis dešimtmečius tapo viena iš konkurencingiausių valstybių tiek vasaros, tiek žiemos olimpinėse žaidynėse. Nors tikslūs dalyvavimo ir medalių rezultatai kinta priklausomai nuo metų, KLR nuosekliai įsitvirtino aukštose vietose medalių lentelėse, ypač po ekonominių ir sporto reformų 1980–1990 m. laikotarpiu.
Politinis ginčas dėl „dviejų Kinijų“ (Kinijos Liaudies Respublikos ir Kinijos Respublikos) istorijoje lėmė ilgalaikes derybas su Tarptautiniu olimpiniu komitetu. Sprendimas, kad ROC komanda varžysis pavadinimu Kinijos Taibėjaus, taip pat apima specialias simbolines sąlygas — komanda naudoja atskirą olimpinių varžybų vėliavą ir himną vietoje oficialios ROC vėliavos ir himno. Ši kompromisinė praktika leido abiem pusėms dalyvauti tarptautinėse varžybose, nors politiniai klausimai išliko jautrūs.
Honkongo ir kitų teritorijų ypatumai: Honkongas turi nuolatinį teisėtą atstovavimą olimpinėse žaidynėse kaip Honkongas, Kinija, laikydamasis atskiros NOC struktūros nuo žemyninės Kinijos. Priešingai, Macau neturi pripažinto nacionalinio olimpinio komiteto, todėl jos sportininkų tarptautiniai statusai gali skirtis — jie gali atstovauti KLR arba dalyvauti per kitus mechanizmus priklausomai nuo situacijos.
Renginiai ir renginių istorija: KLR organizavo didelę tarptautinę olimpinę renginį 2008 m. Pekine, o vėliau Pekinas tapo pirmuoju miestu pasaulyje, organizavusiu tiek vasaros (2008), tiek žiemos (2022) olimpines žaidynes. Tokie renginiai sustiprino KLR poziciją tarptautinėje sporto scenoje ir paskatino dideles investicijas į sporto infrastruktūrą bei aukšto lygio sportinę pasirengimą.
Santrauka: Kinijos dalyvavimas olimpinėse žaidynėse yra glaudžiai susijęs su platesnėmis politinėmis ir diplomatinių santykių dinamikomis. Pokariniai sprendimai, TOK sprendimai dėl delegacijų pavadinimų ir simbolikos, taip pat specialios teritorijų — ypač Honkongo — teisinės bei organizacinės formos lėmė unikalią olimpinę praktiką regione. Per pastaruosius dešimtmečius KLR tapo viena iš olimpinės scenos lyderių, o jos vaidmuo tiek sporto, tiek politiniu požiūriu išlieka reikšmingas.