Pyrénées-Orientales (Pirėnų-Rytų) departamento komunos — sąrašas ir kalba

Pyrénées-Orientales komunos: pilnas 226 savivaldybių sąrašas su kataloniškais pavadinimais ir kalbos istorija — atrask katalonų palikimą Pirėnų-Rytų departamente.

Autorius: Leandro Alegsa

Pirėnų-Rytų departamentą sudaro 226 komunos.

Didžioji dalis teritorijos (išskyrus Fenolhedos rajoną) iki 1659 m. priklausė Katalonijos kunigaikštystei, o katalonų kalbą (be prancūzų) vis dar vartoja nemaža dalis gyventojų. Kataloniški savivaldybių pavadinimai paimti iš Enciclopèdia catalana ir skirti palyginti su oficialiais prancūziškais pavadinimais: jie nenurodo dabartinio ar buvusio savivaldybės kalbinio statuso.

Administracija ir geografinė struktūra

Pirėnų-Rytų (fr. Pyrénées-Orientales) yra Prancūzijos departamento lygio administracinis vienetas pietryčių Prancūzijoje, pasienyje su Ispanija ir Andora. Administraciniu požiūriu departamentas suskirstytas į kelis arrondissement'us; pagrindiniai — Perpignan, Céret ir Prades. Komunų skaičius departamente, kaip minėta, yra 226 ir jos apima įvairaus dydžio gyvenvietes nuo pajūrio kurortų iki kalnų kaimelių.

Kelios svarbios komunos (pavyzdžiai)

  • Perpignan (katal. Perpinyà) — departamento prefektūra ir didžiausias miestas.
  • Céret (katal. Ceret) — žinomas menų miestas, turintis modernizmo kolekcijas.
  • Prades (katal. Prada de Conflent) — kultūrinis centras Conflent regione.
  • Collioure (katal. Cotlliure) — žymus pajūrio kurortas su istoriniu uostu.
  • Banyuls-sur-Mer (katal. Banyuls de la Marenda) — vyninių ir jūrinio turizmo centras.
  • Elne (katal. Elna) — senas istorinis miestas su katedra ir archeologiniais ženklais.

Kalbos, kultūra ir vietovardžiai

Istoriškai ši sritis priskiriama Roussillon ir Katalonijos kultūriniam regionui; pagal 1659 m. Pirėnai ir aplinkinės žemes perdavus Prancūzijai (Taikos sutartis), ilgainiui dominavo prancūzų kalba. Tačiau katalonų kalba (šioje vietovėje dažniausiai šiaurės katalonų tarmė) išliko gyva—ji vartojama šeimose, vietovardžiuose, kultūriniuose renginiuose ir kai kuriose bendruomeninėse iniciatyvose.

Teisinė padėtis: prancūzų kalba yra vienintelė oficiali Prancūzijos valstybinė kalba; regioninės kalbos, įskaitant katalonų ir okitanišką (Fenolhedos srityje), neturi oficialaus valstybės statuso. Vis dėlto katalonų kalba yra propaguojama per vietines asociacijas ir mokyklų tinklus (pvz., katalonų kalbos ugdymo iniciatyvos ir privatus bei savarankiškas vaikų ugdymas, įskaitant „La Bressola“ tipą veikiančias mokyklas). Kai kuriose savivaldybėse matoma dvikalbė topografija (gatvių pavadinimai, viešieji užrašai) ir gyvuoja kultūriniai renginiai, susiję su katalonų tradicijomis (muzika, šokiai, šventės).

Fenolhedos (fr. Fenouillèdes) rajonas, minėtas aukščiau, tradiciškai yra okitaniškos (langoledžinės) kalbinės srities dalis ir kultūriškai skiriasi nuo likusios Pirėnų-Rytų dalies, kuri labiau kataloniška.

Pastaba dėl pavadinimų

Dar kartą pažymima: kataloniški savivaldybių pavadinimai paimti iš Enciclopèdia catalana ir skirti palyginti su oficialiais prancūziškais pavadinimais; jie neįrodo nei dabartinio, nei buvusio savivaldybės kalbinio statuso. Išsamų visų 226 komunų sąrašą su jų oficialiais pavadinimais galima rasti departamentui skirtuose administraciniuose šaltiniuose ir vietiniuose registruose.

Buvusios komunos ir pavadinimai

Toliau nurodyti komunų pavadinimai nebenaudojami, nes komuna buvo prijungta prie kitos komunos arba pakeitė pavadinimą.

  • Amélie-les-Bains → Amélie-les-Bains-Palalalda (1942)
  • Angoustrine → Angoustrine-Villeneuve-des-Escaldes (1973)
  • Anilsas → Ponteilla (< 1800)
  • Argelès → Argelès-sur-Mer (1840)
  • Arles-les-Bains → Amélie-les-Bains (1840) → Amélie-les-Bains-Palalda (1942)
  • Ayguatébia → Ayguatébia-Talau (1983 m.)
  • Aytua → Escaro (1822)
  • Bajandė → Estavaras (1822)
  • Belloc → Villefranche (< 1800) → Villefranche-de-Conflent (1893)
  • Belpuig → Prunet-et-Belpuig (< 1800)
  • Bessegarde → L'Écluse (< 1800) → Les Cluses (1984)
  • Boiça → Alénya (< 1800)
  • Cabanes → Saint-Génis (< 1800) → Saint-Génis-des-Fontaines (1968)
  • Caldegas → Bourg-Madame (1973)
  • Canet → Canet-en-Roussillon-Saint-Nazaire (1972) → Canet-en-Roussillon (1983)
  • Canet-en-Roussillon-Saint-Nazaire → Canet-en-Roussillon ir Saint-Nazaire (1983)
  • Caudiès → Caudiès-de-Conflent (1983 m.)
  • Caudiès → Caudiès-de-Fenouillèdes (1898)
  • Château-Roussillon → Perpignan (< 1800)
  • Ateina → Eus (1828)
  • Corneilla → Corneilla-de-Conflent (1933)
  • Cortals → La Llagonne (1822)
  • L'Écluse → Les Cluses (1984)
  • En → Nyer (1822)
  • Espira → Espira-de-Conflent (1933)
  • Évol → Olette (1827)
  • Fetges → Sauto (< 1800)
  • Flassa → Jujols (< 1800)
  • Fontanilis → Arlis prie Teko (1823)
  • Garrieux → Salses (< 1800)
  • Garrius → Salses (< 1800)
  • Hix → Bourg-Madame (1815)
  • Les Horts → Serdinya (1822)
  • Las Illas → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Ille → Ille-sur-Têt (1953 m.)
  • Laroque → Laroque-des-Albères (1953)
  • Lavaill → Sorède (1822)
  • Levilaras → Villelongue-dels-Monts (1803)
  • Llaras → Canaveilles (1821)
  • Marcevolas → Arboussols (1822)
  • Marians → Souanyas (1822)
  • Maureillas → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Molitgas → Molitg-les-Bains (1970 m.)
  • Montalba → Montalba-d'Amélie (1933) → Amélie-les-Bains-Palalalda (1963)
  • Montalba → Montalba-le-Château (1933)
  • Montalba-d'Amélie → Amélie-les-Bains-Palalalda (1963 m.)
  • Monteskjė → Monteskjė-des-Albjeras (1992)
  • Nidolère → Tresserre (< 1800)
  • Nyls → Ponteilla (< 1800)
  • Odeillo → Odeillo-Via (1900) → Font-Romeu-Odeillo-Via (1957)
  • Odeillo-Via → Font-Romeu-Odeillo-Via (1957)
  • Opulas → Opulas-Perillos (1972)
  • Palalda → Amélie-les-Bains-Palalalda (1942)
  • Palau → Palau-de-Cerdagne (1936)
  • Palol → Céret (1823)
  • Passa-Llauro-Tordères → Llauro, Passa ir Tordères (1989)
  • La Pave → Argelès (< 1800) → Argelès-sur-Mer (1840)
  • La Perche → La Cabanasse (< 1800)
  • Periljas → Opulas-Periljas (1972)
  • Pézilla → Pézilla-de-Conflent (1933)
  • Portė → Portė-Puymorenas (1954 m.)
  • Prats → Prats-de-Sournia (1933)
  • Prats → Prats-Saint-Thomas (< 1800) → Fontpédrouse (1822)
  • Prats-de-Mollo → Prats-de-Mollo-la-Preste (1956 m.)
  • Prats-Saint-Thomas → Fontpédrouse (1822)
  • Prunet → Prunet-et-Belpuig (< 1800)
  • Ria → Ria-Sirachas-Urbanya (1973)
  • Ria-Sirachas-Urbania → Ria-Sirachas ir Urbania (1983 m.)
  • Riunogues → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Ro → Saillagouse (1822)
  • Rohetas → Llo (< 1800)
  • Sahorlė → Vinca (< 1800)
  • Saillagouse-Llo → Llo ir Saillagouse (1984)
  • Saint-Génis → Saint-Génis-des-Fontaines (1968)
  • Saint-Martin → Maureillas (1823) → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Saint-Paul → Saint-Paul-de-Fenouillet (1953 m.)
  • Saint-Thomas → Prats-Saint-Thomas (< 1800) → Fontpédrouse (1822)
  • Salses → Salses-le-Château (1986 m.)
  • Selva → Las Illas (1823) → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Serrabonne → Boule-d'Amont (1822)
  • Sirachas → Ria (1822) → Ria-Sirach-Urbanya (1973) → Ria-Sirach (1983)
  • Talau → Ayguatébia-Talau (1983)
  • Taxo-d'Amont → Saint-André (< 1800)
  • Taxo-d'Avall → Argelès (< 1800) → Argelès-sur-Mer (1840)
  • Thuès-Dellar → Thuès-Entre-Valls (1822)
  • Touren → Sahorre (1822)
  • Vedrinyans → Saillagouse (1822)
  • Vernet → Vernet-les-Bains (1953)
  • Via → Odeillo (1822)→ Odeillo-Via (1900) → Font-Romeu-Odeillo-Via (1957)
  • Villefranche → Villefranche-de-Conflent (1893)
  • Villeneuve-des-Escaldes → Angoustrine-Villeneuve-des-Escaldes (1973)
  • Vilerachas → Klara (1822)
  • Villeroge → Coustouges (< 1800)

·         v

·         t

·         e

Prancūzijos komunos pagal departamentus

Buvusios komunos ir pavadinimai

Toliau nurodyti komunų pavadinimai nebenaudojami, nes komuna buvo prijungta prie kitos komunos arba pakeitė pavadinimą.

  • Amélie-les-Bains → Amélie-les-Bains-Palalalda (1942)
  • Angoustrine → Angoustrine-Villeneuve-des-Escaldes (1973)
  • Anilsas → Ponteilla (< 1800)
  • Argelès → Argelès-sur-Mer (1840)
  • Arles-les-Bains → Amélie-les-Bains (1840) → Amélie-les-Bains-Palalda (1942)
  • Ayguatébia → Ayguatébia-Talau (1983 m.)
  • Aytua → Escaro (1822)
  • Bajandė → Estavaras (1822)
  • Belloc → Villefranche (< 1800) → Villefranche-de-Conflent (1893)
  • Belpuig → Prunet-et-Belpuig (< 1800)
  • Bessegarde → L'Écluse (< 1800) → Les Cluses (1984)
  • Boiça → Alénya (< 1800)
  • Cabanes → Saint-Génis (< 1800) → Saint-Génis-des-Fontaines (1968)
  • Caldegas → Bourg-Madame (1973)
  • Canet → Canet-en-Roussillon-Saint-Nazaire (1972) → Canet-en-Roussillon (1983)
  • Canet-en-Roussillon-Saint-Nazaire → Canet-en-Roussillon ir Saint-Nazaire (1983)
  • Caudiès → Caudiès-de-Conflent (1983 m.)
  • Caudiès → Caudiès-de-Fenouillèdes (1898)
  • Château-Roussillon → Perpignan (< 1800)
  • Ateina → Eus (1828)
  • Corneilla → Corneilla-de-Conflent (1933)
  • Cortals → La Llagonne (1822)
  • L'Écluse → Les Cluses (1984)
  • En → Nyer (1822)
  • Espira → Espira-de-Conflent (1933)
  • Évol → Olette (1827)
  • Fetges → Sauto (< 1800)
  • Flassa → Jujols (< 1800)
  • Fontanilis → Arlis prie Teko (1823)
  • Garrieux → Salses (< 1800)
  • Garrius → Salses (< 1800)
  • Hix → Bourg-Madame (1815)
  • Les Horts → Serdinya (1822)
  • Las Illas → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Ille → Ille-sur-Têt (1953 m.)
  • Laroque → Laroque-des-Albères (1953)
  • Lavaill → Sorède (1822)
  • Levilaras → Villelongue-dels-Monts (1803)
  • Llaras → Canaveilles (1821)
  • Marcevolas → Arboussols (1822)
  • Marians → Souanyas (1822)
  • Maureillas → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Molitgas → Molitg-les-Bains (1970 m.)
  • Montalba → Montalba-d'Amélie (1933) → Amélie-les-Bains-Palalalda (1963)
  • Montalba → Montalba-le-Château (1933)
  • Montalba-d'Amélie → Amélie-les-Bains-Palalalda (1963 m.)
  • Monteskjė → Monteskjė-des-Albjeras (1992)
  • Nidolère → Tresserre (< 1800)
  • Nyls → Ponteilla (< 1800)
  • Odeillo → Odeillo-Via (1900) → Font-Romeu-Odeillo-Via (1957)
  • Odeillo-Via → Font-Romeu-Odeillo-Via (1957)
  • Opulas → Opulas-Perillos (1972)
  • Palalda → Amélie-les-Bains-Palalalda (1942)
  • Palau → Palau-de-Cerdagne (1936)
  • Palol → Céret (1823)
  • Passa-Llauro-Tordères → Llauro, Passa ir Tordères (1989)
  • La Pave → Argelès (< 1800) → Argelès-sur-Mer (1840)
  • La Perche → La Cabanasse (< 1800)
  • Periljas → Opulas-Periljas (1972)
  • Pézilla → Pézilla-de-Conflent (1933)
  • Portė → Portė-Puymorenas (1954 m.)
  • Prats → Prats-de-Sournia (1933)
  • Prats → Prats-Saint-Thomas (< 1800) → Fontpédrouse (1822)
  • Prats-de-Mollo → Prats-de-Mollo-la-Preste (1956 m.)
  • Prats-Saint-Thomas → Fontpédrouse (1822)
  • Prunet → Prunet-et-Belpuig (< 1800)
  • Ria → Ria-Sirachas-Urbanya (1973)
  • Ria-Sirachas-Urbania → Ria-Sirachas ir Urbania (1983 m.)
  • Riunogues → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Ro → Saillagouse (1822)
  • Rohetas → Llo (< 1800)
  • Sahorlė → Vinca (< 1800)
  • Saillagouse-Llo → Llo ir Saillagouse (1984)
  • Saint-Génis → Saint-Génis-des-Fontaines (1968)
  • Saint-Martin → Maureillas (1823) → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Saint-Paul → Saint-Paul-de-Fenouillet (1953 m.)
  • Saint-Thomas → Prats-Saint-Thomas (< 1800) → Fontpédrouse (1822)
  • Salses → Salses-le-Château (1986 m.)
  • Selva → Las Illas (1823) → Maureillas-las-Illas (1972)
  • Serrabonne → Boule-d'Amont (1822)
  • Sirachas → Ria (1822) → Ria-Sirach-Urbanya (1973) → Ria-Sirach (1983)
  • Talau → Ayguatébia-Talau (1983)
  • Taxo-d'Amont → Saint-André (< 1800)
  • Taxo-d'Avall → Argelès (< 1800) → Argelès-sur-Mer (1840)
  • Thuès-Dellar → Thuès-Entre-Valls (1822)
  • Touren → Sahorre (1822)
  • Vedrinyans → Saillagouse (1822)
  • Vernet → Vernet-les-Bains (1953)
  • Via → Odeillo (1822)→ Odeillo-Via (1900) → Font-Romeu-Odeillo-Via (1957)
  • Villefranche → Villefranche-de-Conflent (1893)
  • Villeneuve-des-Escaldes → Angoustrine-Villeneuve-des-Escaldes (1973)
  • Vilerachas → Klara (1822)
  • Villeroge → Coustouges (< 1800)

·         v

·         t

·         e

Prancūzijos komunos pagal departamentus

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Pirėnai-Rytai?


A: Pirėnai-Rytai yra Prancūzijos departamentas, kurį sudaro 226 komunos.

K: Kada didžioji dalis teritorijos tapo Katalonijos kunigaikštystės dalimi?


A: Didžioji dalis teritorijos (išskyrus Fenolhedos rajoną) Katalonijos kunigaikštystei priklausė 1659 m.

K: Kokiomis kalbomis šioje teritorijoje kalba didelė mažuma?


A: Katalonų ir prancūzų kalbomis šioje teritorijoje kalba didelė mažuma.

K: Iš kur kilę kataloniški komunų pavadinimai?


A.: Kataloniški savivaldybių pavadinimai paimti iš Enciclopèdia catalana.

K: Ką šie pavadinimai rodo apie kalbos statusą?


A: Šie pavadinimai nenurodo dabartinio ar buvusio komunos kalbinio statuso.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3