Psichologinė kompensacija: apibrėžimas, tipai ir poveikis

Sužinokite, kas yra psichologinė kompensacija, jos tipai ir poveikis — nuo teigiamų įveikos strategijų iki žalingos perteklinės ar nepakankamos kompensacijos.

Psichologijoje kompensacija reiškia elgesio, mąstymo ar veiklos pokyčius, kuriais žmogus bando užmaskuoti, neutralizuoti arba kompensuoti savo silpnybes, trūkumus ar patiriamas nesėkmes. Dažnai kompensacija vyksta nesąmoningai: žmogus gali save stipriai užimti tam tikra veikla ar įgūdžių sfera, kad nebejaustų nepilnavertiškumo ar nemalonios emocijos dėl to, ką jis laiko savo silpnybe. Svarbu atskirti adaptacinę (teigiamą) kompensaciją, kuri gali padėti asmeniui augti ir įveikti kliūtis, nuo maladaptacinės (neigiamos) kompensacijos, kuri problemos priežasties neišsprendžia ir gali ją pagilinti.

Tipai

Galima skirti pagrindines kompensacijos formas:

• Teigiama (adaptacinė) kompensacija – asmuo sąmoningai ar nesąmoningai siekia išvystyti kitas stipriąsias savybes ar įgūdžius, kad sumažintų neigiamą poveikį savo silpnumui. Pavyzdžiui, žmogus, nejaučiantis pasitikėjimo visuomeninių kalbų metu, gali sistemingai lavinti rašymo ar kita komunikacijos sritį, rasti sau tinkamesnį būdą save išreikšti.
• Neigiama (maladaptacinė) kompensacija – elgesys, kuris slepia problemą, bet jos neišsprendžia, o dažnai sukelia naujų sunkumų. Ji skirstoma į dvi pagrindines rūšis:

• Pernelyg didelė kompensacija – asmuo siekia išlyginti savo trūkumus įgyjant imituotą pranašumą: norą dominuoti, siekti galios, pernelyg didelę savigarbą ar išore demonstruojamą pasitikėjimą. Tai gali pasireikšti perfekcionizmu, parodomuoju pasididžiavimu, darboholizmu ar kitais per dideliais elgesio modeliais, kurie slėpia vidinį nepasitenkinimą.
• Nepakankama kompensacija – asmuo per daug apsiriboja pagalbos prašymu arba vengia iššūkių, dėl ko vystosi pasyvumas, drąsos stygius ir baimė imtis gyvenimiškų veiksmų. Tai gali lemti priklausomybę nuo kitų ar išvengiamą elgesį.

Pavyzdžiai ir įtaka kasdieniame gyvenime

Gerai žinomas nesėkmingo perteklinio kompensavimo pavyzdys – žmonės, išgyvenantys gyvenimo vidurio krizę. Artėjant vidutiniam amžiui daugeliui (ypač vyrams) krinta psichologinės gynybos jėga, todėl gali atsirasti impulsyvūs sprendimai, siekis atnaujinti jaunystės įvaizdį ar per daug akcentuoti materialų statusą.

Kiti pavyzdžiai:

• Asmuo, kuris nejaučia vertės santykiuose, gali intensyviai siekti karjeros aukštumų ar finansinio statuso, manydamas, kad tai kompensuos emocinį trūkumą.
• Perteklinė kompensacija gali pasireikšti agresyviu įrodinėjimu savo kompetencijos, o ne tikru gebėjimu spręsti problemas.
• Nepakankama kompensacija matoma asmenyse, kurie vengia spręsti konfliktus ar priimti atsakomybę, dėl to praranda galimybes asmeniniam augimui.

Poveikis emocijoms ir santykiams

Maladaptacinė kompensacija dažnai lemia:

• trumpalaikį palengvėjimą, bet ilgalaikį nepasitenkinimą;
• sunkumus artimuose santykiuose – pvz., išorinė demonstracija gali atitolinti nuo realių emocinių poreikių;
• grįžtamąjį neigiamą poveikį savivertei, kai kompensaciniai veiksmai nesuteikia laukiamo pasitenkinimo;
• rizikingus elgesio modelius (pvz., priklausomybes, impulsyvius sprendimus), kai kompensacija tampa „prieglobsčiu“ nuo pagrindinės problemos.

Kaip atpažinti maladaptacinę kompensaciją

• Jautiesi priverstas nuolat įrodinėti savo vertę arba gėdiesi savo silpnybių.
• Dažnai imiesi ekstremalių ar intensyvių veiksmų, kurie suteikia laikinas pergales, bet ilgainiui negerina situacijos.
• Aplinkinių žmonių pastebėjimai apie „pernelyg didelį“ arba „per daug priklausomą“ elgesį.
• Nuolatinis vidinis diskomfortas, nepaisant išorinių pasiekimų.

Ką daryti / gydymo ir savipagalbos būdai

Jei kompensacinis elgesys trukdo gyvenimui ar santykiams, naudinga kreiptis pagalbos. Veiksmingos strategijos:

• Terapija: kognityvinė elgesio terapija (KET), psichodinaminė terapija ar Adlerio teorijos taikymas gali padėti suprasti kompensacijos šaknis ir išmokti adaptacinių būdų spręsti problemas.
• Savarankiškas savianalizės darbas: rašyti dienoraštį, atpažinti situacijas, kuriose imamasi kompensacinių veiksmų, ir analizuoti jų priežastis.
• Įgūdžių ugdymas: realių kompetencijų stiprinimas tose srityse, kurios kelia nesaugumą, vietoje užmaskavimo.
• Emocinis priėmimas ir savitvardos technikos: mindfulness, atsipalaidavimo pratimai, kurie padeda mažinti impulsą kompensuoti.
• Sveikesni santykiai: atviras bendravimas su artimaisiais apie baimes ir trūkumus, prašymas palaikymo be vertinimo.
• Maži, nuoseklūs žingsniai: realūs ir pasiekiami tikslai didina pasitikėjimą be poreikio dramatizuoti ar persistengti.

Apibendrinant, kompensacija yra natūralus mechanizmas, kurį galima panaudoti tiek augimui, tiek pablogėjimui. Svarbu atpažinti, ar kompensacija padeda išspręsti problemas (teigiamas poveikis), ar tik jas maskuoja ir kursto naujas (neigiamas poveikis). Sąmoningas darbas su savo jausmais, įgūdžių lavinimas ir, prireikus, profesinė pagalba padeda perkelti kompensaciją iš destruktyvios į konstruktyvią.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra kompensacija psichologijoje?

K: Ar žmogus gali žinoti apie savo kompensaciją?

K: Ar kompensacija išsprendžia problemos priežastį?

K: Ar teigiama kompensacija gali padėti žmogui įveikti sunkumus?

K: Kokios yra dvi neigiamos kompensacijos rūšys?

K: Kas yra per didelė kompensacija?

K: Koks yra nesėkmingos perkompensacijos pavyzdys?

Paieška pagal raidę