Kompensacija (psichologija)
Psichologijoje kompensacija yra būdas, kuriuo žmonės paslepia tai, ko jie negali padaryti gerai, darydami ką nors kita labai gerai. Jie gali net nežinoti, kad tai daro. Kompensacija gali slėpti tikras ar įsivaizduojamas problemas ir asmeninį ar fizinį nepilnavertiškumą. Tačiau jis iš tikrųjų neišsprendžia problemos priežasties. Teigiamos kompensacijos gali padėti žmogui įveikti sunkumus. Tačiau neigiamos kompensacijos nepadeda, o netgi gali dar labiau pagilinti problemas.
Yra dvi neigiamos kompensacijos rūšys:
- Pernelyg didelė kompensacija, kai asmuo siekia įgyti pranašumą. Dėl to norima valdžios, dominavimo, savigarbos ir savęs nuvertinimo.
- Nepakankama kompensacija, kuri apima pagalbos reikalavimą, lemia drąsos stoką ir baimę dėl gyvenimo.
Gerai žinomas nesėkmingo perteklinio kompensavimo pavyzdys - žmonės, išgyvenantys gyvenimo vidurio krizę. Artėjant vidutiniam amžiui daugeliui žmonių (ypač vyrams) trūksta energijos palaikyti psichologinę gynybą, įskaitant kompensacinius veiksmus.
Kilmė
Alfredas Adleris, individualiosios psichologijos įkūrėjas, žodį kompensacija vartojo kalbėdamas apie nepilnavertiškumo jausmus. Knygoje "Organinio nepilnavertiškumo ir jo fizinės kompensacijos tyrimas" (1907 m.) jis rašė, kad jei žmogus jaučiasi nepilnavertis (silpnas), jis (paprastai) bando tai kompensuoti kur nors kitur.
Adleris tai tyrinėjo dėl savo paties patirties. Jis buvo drovus, bet vis tiek stengėsi skaityti paskaitas.
Šią kompensacijos idėją Adleris "perkėlė" ir į psichikos mokymą.
Kultūrinė reikšmė
Pagal kompensacijos teoriją narciziški žmonės slepia savo žemos savivertės jausmą:
- kalbėti "labai"
- susisiekti su "labai gerbiamais" asmenimis.
Narciziški vaikai bando kompensuoti savo pavydą ir pyktį fantazuodami apie:
- galia
- grožis
- turtas
Amerikiečių istorikas ir socialinis kritikas Kristoferis Lasčas (Christopher Lasch) savo knygoje "Narcisizmo kultūra" (1979 m.) rašė, kad Šiaurės Amerikos visuomenė septintajame dešimtmetyje buvo narciziška. Narcisistinė visuomenė:
- garbina vartojimą
- baiminasi priklausomybės, senėjimo ir mirties.
Todėl ji "susižavėjusi" šlove.
Vartojimas gali būti kompensacijos pavyzdys (žr. Allison J. Pugh tyrimą "Nuo kompensacijos iki "vaikystės stebuklo"). Pavyzdžiai:
- prekių naudojimas žmonių santykiams perteikti.
- tėvai kompensuoja "blogas" sąlygas (skurdą, prievartą...), kuriomis jie gyveno.
- tėvai kompensuoja "blogas" sąlygas (skyrybas, ...), kurias jie sukėlė vaikams.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kompensacija psichologijoje?
A: Kompensacija - tai būdas, kuriuo žmonės paslepia tai, ko jie negali gerai atlikti, darydami ką nors kita labai gerai.
K: Ar žmogus gali žinoti apie savo kompensaciją?
A: Ne, žmogus gali net nežinoti, kad naudoja kompensaciją.
K: Ar kompensacija išsprendžia problemos priežastį?
A: Ne, kompensacija neišsprendžia problemos priežasties, ji ją tik paslepia.
K: Ar teigiama kompensacija gali padėti žmogui įveikti sunkumus?
A: Taip, teigiamos kompensacijos gali padėti žmogui įveikti sunkumus.
K: Kokios yra dvi neigiamos kompensacijos rūšys?
A: Dvi neigiamų kompensacijų rūšys yra perteklinė kompensacija ir nepakankama kompensacija.
K: Kas yra per didelė kompensacija?
A: Per didelė kompensacija yra tada, kai asmuo turi tikslą įgyti pranašumą, dėl to nori valdžios, dominavimo, savigarbos ir savęs nuvertinimo.
K: Koks yra nesėkmingos perkompensacijos pavyzdys?
A: Nesėkmingos perkompensacijos pavyzdžiu gali būti žmonės, išgyvenantys vidutinio gyvenimo krizę, kai jiems trūksta energijos palaikyti savo psichologinę gynybą, įskaitant kompensacinius veiksmus.
