Kontroliuojamasis deginimas: apibrėžimas, tikslai ir taikymas
Kontroliuojamasis deginimas (kartais dar vadinamas nustatytuoju gaisru) – tai tyčia sukeltas ir kontroliuojamas gaisras. Jį vykdo žmonės, apmokyti dirbti su ugnimi, naudojant tinkamą įrangą, saugos priemones ir pasirinktas meteorologines sąlygas. Tokie degimai atliekami siekiant sustiprinti aplinkai naudingus procesus arba sumažinti didelių, nekontroliuojamų gaisrų riziką. Kontroliuojami degimai paprastai vyksta lauke – pavyzdžiui, miškuose arba prerijose – o ne vidaus pastatuose.
Tiksai ir nauda
- Sumažinti degų medžiagų kiekį (tankų poauglių žolę, nukritusias šakas ir nuvirtusius medžius), taip mažinant intensyvių laukinių gaisrų pavojų.
- Atkūrimas ir palaikymas – daugelis ekosistemų yra prisitaikę prie ugnies; kontroliuojami degimai skatina natūralų augalų atsinaujinimą, padeda sėkloms sudygti ir atkurti buveines.
- Kenkėjų ir invazinių rūšių kontrolė – ugnis gali sumažinti ligų ir kenkėjų populiacijas bei trukdyti invazinių augalų plitimui.
- Habitatų valdymas – palaikyti atviras pievas, pradinius miško branduolius ar tam tikras gyvūnų buveines.
- Nutrientų sugrąžinimas – degimo produktai trumpam praturtina dirvą mineralinėmis medžiagomis, skatinančiomis augimą.
Planavimas ir paruošimas
Kontroliuojamasis deginimas reikalauja išsamios parengties. Prieš pradedant būtina parengti degimo planą, kuriame nurodomi tikslai, degimo ribos, saugos priemonės, orų sąlygos ir stebėjimo būdai. Esminiai planavimo elementai:
- Leidimai ir teisės aktai: gauti reikiamus leidimus iš vietos institucijų ir laikytis teisės aktų dėl oro kokybės, saugos ir tvarkos.
- Orų sąlygos: vėjo kryptis ir stiprumas, temperatūra, santykinė drėgmė ir numatomos pokyčių prognozės lemia, ar degimas saugus.
- Apribojimai: nustatomi saugos juostų (ugnislopučių) plotai, degimo linijos ir priemonės užgesinimui, jei ugnis pasislenka.
- Žmonių ir įrangos paruošimas: mokytos komandos nariai, ryšio priemonės, gesinimo įranga, vandens šaltiniai, ir atsarginiai planai.
- Informavimas: pranešti kaimynams, vietos institucijoms ir, esant reikalui, oro transportui bei sveikatos tarnyboms, ypač jei bus dūmų.
Metodai
- Broadcast (platinamasis) deginimas: didesnių plotų arba viso sklypo paveikimas – liepsna valdomai ir simetriškai skleidžiama.
- Backburn (ankstyvas degimas prieš vėją): ugnis leidžiama judėti prieš vėjo kryptį, kad susilpnintų ir apribotų didesnio gaisro plitimą.
- Pile burning (krūvų deginimas): deginamos sukrautos medžiagos, pavyzdžiui, šakos ar atsikasinės.
- Patch burning: deginamos atskiros fragmentinės zonos ekosistemos įvairovės palaikymui.
Sauga ir atsakomybė
Ugnies valdymas visuomet turi būti atliekamas laikantis griežtų saugos reikalavimų. Tai apima reikiamą asmeninę apsaugą (PPE), įžvalgią stebėtojų sistemą, gesinimo įrangą vietoje, aiškius veiksmų planus avarijos atveju ir sandarius komunikacijos kanalus. Be to, svarbu užtikrinti, kad degimo zona būtų tinkamai aptverta arba pažymėta, kad žmonės ir gyvūnai nebūtų pavojuje.
Poveikis aplinkai ir rizikos
Nors kontroliuojamieji degimai turi daug privalumų, jie taip pat kelia tam tikrą riziką:
- Ugnies išsiplėtimas: esant netinkamoms sąlygoms ugnis gali išsprūsti iš kontrolės.
- Dūmai ir oro tarša: poveikis vietinei oro kokybei ir sveikatai, ypač kvėpavimo takų jautriems asmenims.
- Dirvos poveikis: intensyvus kaitinimas gali pakenkti dirvos struktūrai ar mikroorganizmams, jei nėra teisingai atlikta.
- Biologinė žala: galimas nepageidaujamas poveikis nesterilizavusioms rūšims, jaunikliams ar retoms rūšims, jeigu pasirinkimas padaromas netinkamai.
Rizikas sumažina kruopštus planavimas, laikymasis gerosios praktikos ir stebėjimas po degimo.
Priežiūra ir stebėjimas po degimo
Po kontroliuojamo degimo svarbu stebėti teritoriją, užtikrinti, kad liepsna visiškai užgesusi, o smulkusis užgesinimas ir „mop-up“ darbai atlikti. Ilgalaikė priežiūra apima vegetacijos pokyčių stebėjimą, erozijos kontrolę ir, prireikus, tolesnį invazinių augalų valdymą arba pakartotinį degimą, kad būtų pasiekti ilgesnio laikotarpio tikslai.
Teisiniai ir bendruomeniniai aspektai
Kontroliuojamo deginimo vykdymas dažnai reglamentuojamas įstatymais ir reikalauja leidimų. Svarbu įtraukti vietos bendruomenę: informuoti gyventojus apie degimo laiką, vietą ir galimą dūmų poveikį, taip pat bendradarbiauti su aplinkosaugos, miškų ir ugniagesių tarnybomis.
Kada tinkama taikyti kontroliuojamąjį deginimą?
Ši priemonė tinkama, kai reikia sumažinti ilgalaikį gaisro pavojų, palaikyti arba atkurti natūralius ekosistemų procesus, valdyti buveines ar kontroliuoti invazines rūšis. Ji netinka, jeigu sąlygos per daug sausos, vėjuotos arba jei neturima reikiamų leidimų ir kvalifikuotų specialistų.
Apibendrinant: kontroliuojamasis (nustatytasis) deginimas – tai planuotas, moksliniais principais pagrįstas ir saugos reikalavimus atitinkantis būdas valdyti kraštovaizdį bei mažinti didelių gaisrų riziką. Tinkamai parengtas ir atliktas jis gali suteikti ilgalaikės naudos ekosistemoms ir žmonių saugumui.
Kontroliuojamo degimo pradžia naudojant lašelinį degiklį (2005 m.)
Priežastys
Kontroliuojamas deginimas gali būti vykdomas dėl kelių priežasčių. Kai kuriose vietovėse gali būti per daug sausos medienos ir negyvų augalų. Jei ten kiltų nekontroliuojamas gaisras (pavyzdžiui, padegimas, nelaimingas atsitikimas ar žaibo smūgis), jis gali tapti pavojingas. Taigi, jei ten bus apmokytų žmonių ir degs atsargiai, tada ugnis nebus tokia karšta ir neišeis iš kontrolės.
Kita priežastis - padėti gamtai. Kai kuriems augalams reikia ugnies, kad jų sėklos galėtų pradėti augti, kai kurie gyvūnai mieliau gyvena neseniai išdegintose vietose, o kartais ugnis padeda atsikratyti piktžolių. Be to, ant žemės patekę pelenai yra greita trąša ir padeda grąžinti maistingąsias medžiagas į dirvožemį.
Kartais tai daroma siekiant padėti žmonėms. Jis gali išvalyti teritoriją nuo krūmų, kad būtų lengviau matyti ir judėti. Medžiotojai-rinkėjai tai darydavo norėdami persekioti medžiojamuosius gyvūnus į vietovę, kur galėtų juos nužudyti maistui. Tai darosi vis rečiau.
Metodai
Iš ugnies trikampio žinoma, kad ugniai reikia kuro, deguonies ir šilumos. Norint suvaldyti ugnį, pašalinus vieną iš šių trijų dalykų, ugnis užges. Norint išlaikyti ugnį toje vietoje, kurioje ji turi būti, ugnį galima uždusinti, pašalinant deguonį. Arba ją galima apipurkšti vandeniu, taip pašalinant šilumą. O ugnis baigiasi, kai nebelieka kuro.
Paprastai pirmiausia užsidega užpakalinė ugnis. Tai ugnis, kuri dega prieš vėją ir juda lėtai. Tai mažesnė, saugesnė ugnis, kurią lengviau kontroliuoti. Jį galima pradėti prie tako, upelio ar kito priešgaisrinio laužo, kuris neleidžia ugniai judėti pavėjui.
Įkūrus galinę ugnį, pradedama kurti pagrindinė ugnis. Ji degs pavėjui (keliauja kartu su vėju). Ji degs greičiau ir karščiau. Kai ji pasiekia galinę ugnį, joje nebelieka kuro, ir ji užgęsta.
Įranga
Sąrašas gali priklausyti nuo deginimo grupės, tačiau dažnai į jį įtraukiama:
- lašelinis deglas - juo ugnis uždegama lašinant ugnį ant žolės, kai žmogus eina.
- vandens purkštuvas - paprastai nešiojamas kaip kuprinė, juo galima purkšti vandenį ant ugnies, kad ji liktų toje vietoje, kurioje turėtų būti.
- sklendė - platus gumos gabalas ant rankenos, kurį galima užmesti ant ugnies ir ją užgesinti.
- kastuvas - juo galima iškasti žemes ir sukurti priešgaisrinę pertrauką, kuri nesudegs.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kontroliuojamas deginimas?
A: Kontroliuojamas degimas - tai specialiai sukeltas gaisras, kurį kontroliuoja apmokyti asmenys, naudodamiesi tinkama įranga ir oro sąlygomis.
K: Kas paprastai vykdo kontroliuojamą deginimą?
A: Kontroliuojamą deginimą paprastai vykdo apmokyti asmenys, kurie turi patirties kontroliuojant gaisrą.
K: Kodėl atliekamas kontroliuojamasis deginimas?
A.: Kontroliuojamas deginimas atliekamas siekiant padėti aplinkai arba padaryti teritoriją saugesnę žmonėms.
K: Kuo kontroliuojamasis deginimas skiriasi nuo praktinio gaisro?
A: Kontroliuojamasis gaisras - tai gaisras, kuris sukeliamas ketinamame sunaikinti pastate, naudojamas ugniagesių gelbėtojų mokytis, kaip saugiai patekti į degantį namą ir kaip gesinti gaisrą. Kontroliuojami gaisrai vyksta lauke, miškuose arba prerijose.
Klausimas: Kokia įranga naudojama kontroliuojamam degimui?
A: Kontroliuojamą deginimą atliekantys asmenys naudoja atitinkamą įrangą, pavyzdžiui, degiklius, vandens rezervuarus, žarnas ir kastuvus.
K.: Kaip kontroliuojamo deginimo metu atsižvelgiama į oro sąlygas?
A.: Apmokyti asmenys atsižvelgia į kontroliuojamam deginimui palankias oro sąlygas, kad gaisras neišeitų iš kontrolės.
K: Kur paprastai vyksta kontroliuojamasis deginimas?
A.: Kontroliuojami degimai paprastai vykdomi miškuose arba prerijose, t. y. vietovėse, kurios yra linkusios kilti gaisrams.
