Ciklonas Nargis buvo stiprus atogrąžų ciklonas, susiformavęs 2008 m. Indijos vandenyne ir pasiekęs Mianmaro krantus 2008 m. gegužės pradžioje (smarkiausia fazė — 2008 m. gegužės 2–3 d.). Audra buvo įvertinta kaip 4 kategorijos (pagal vėjo stiprumą atitiktų Saffir–Simpson skalę) ir sukėlė didžiulį audros bangos (storm surge) bei potvynį Iravadžio (Ajejarvadžio) deltos regionuose. Ji laikoma viena iš žiauriausių per pastaruosius dešimtmečius Mianmarą ištikusių gamtinių nelaimių.

Audros eiga ir techniniai duomenys

Ciklonas susiformavo Indijos vandenyne pavasario pabaigoje, sustiprėjo iki tropinio ciklono lygio ir pasiekė žemyną Ajejarvadžio (Irrawaddy) deltoje. Audra sukelė stiprius vėjus, intensyvius kritulius ir keliamą audros bangą, kuri užtvindė žemas pakrantės teritorijas. Dėl užtvindymo ir vėjo stiprumo žuvo arba buvo sugadinta didelė dalis pastatų ir derliaus.

Žalos mastas ir aukos

Jungtinės Tautos savo ataskaitoje nurodė, kad nuo ciklono smarkiai nukentėjo apie 1,5 mln. žmonių, o pagalbos reikėjo iki 2,5 mln. gyventojų. Oficialūs pranešimai iš vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų pateikė skirtingus aukų ir nukentėjusių skaičius:

  • Oficialiais duomenimis pradžioje nurodyta mažiausiai 78 000 žuvusių ir apie 58 000 dingusių be žinios; vėliau vyriausybė pranešė apie ~80 000 žuvusių.
  • Kai kurios nevyriausybinės organizacijos mano, kad galutinis aukų skaičius gali gerokai viršyti 100 000.
  • Raudonasis Kryžius pateikė prielaidą, kad aukų gali būti iki 128 000.

Ypač stipriai nukentėjo Ajejarvadžio (Iravadžio) delta: dideli miestai ir kaimai buvo užtvindyti, daug pastatų sugriuvo arba prarado stogus. Valstybinė televizija pranešė, kad Labutos mieste (Ajejarvadžio divizija) sugriuvo apie 75 % pastatų, o 20 % jų nuplėšti stogai. Pranešta, kad Bogalės (Bogale) rajone žuvo tūkstančiai žmonių; viename pranešime minima mažiausiai 10 000 aukų viename regione.

Humanitarinė krizė ir tarptautinė reakcija

Po audros Mianmaro vyriausybė penkis regionus paskelbė nelaimės zonomis: Jangono, Ajejarvadžio, Bago skyriai ir Mono bei Kaino valstijos. Dėl plataus masto griuvėsių ir potvynių gyventojai liko be pastogės, maisto, švaraus vandens ir medicininės pagalbos. Kai kurios užsienio ir tarptautinės organizacijos įspėjo apie greitai augantį badą ir epidemijų (choleros, maliarijos ir kt.) grėsmes dėl užterštų vandens šaltinių bei sutrikusios sanitarijos.

Tarptautinė bendruomenė siūlė humanitarinę pagalbą, tačiau sprendimą ją priimti apsunkino politinė situacija šalyje. Mianmaro valdžia ilgą laiką ribojo užsienio pagalbos darbuotojų ir krovinių patekimą į nukentėjusiuosius regionus, reikalavo, kad pagalba būtų perduodama per vyriausybines struktūras arba per diplomatinį kanalą. Šis vėlavimas ir kliūtys sukėlė plačią kritiką iš Jungtinių Tautų, nevyriausybinių organizacijų ir daugelio valstybių.

Tarptautinės organizacijos ir labdaros grupės suabejojo, ar tinkamai užtikrintas spartus ir veiksmingas pagalbos paskirstymas. Kai kurie pagalbos darbuotojai vertino, kad 2–3 mln. žmonių liko sunkioje padėtyje, netekę namų. Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos direktorius Andrew Kirkwoodas apibūdino situaciją: "Žuvusiųjų skaičius siekia 50 000, o benamių - milijonus. Aš tai apibūdinčiau kaip precedento neturintį įvykį Birmos istorijoje. Tai turėjo tokį pat poveikį kaip cunamis atskiroms šalims. Žuvusiųjų gali būti daugiau nei Šri Lankoje per cunamį."

Pasekmės – infrastruktūra, ūkis ir visuomenė

  • Didelė dalis gyvenamųjų namų, mokyklų ir sveikatos priežiūros įstaigų buvo sugriauta arba apgadinta.
  • Užterštos drenažo sistemos ir užliejimų padariniai sukėlė atliekų išsiliejimą ir smarkų žemės ūkio derliaus praradimą — ypač ryžių pasėliams Ajejarvadžio deltoje.
  • Pažeisti komunikacijų tinklai (keliai, tiltai) ir elektros tiekimas trukdė gelbėjimo operacijas ir tiekimą.
  • Ilgalaikiam atsigavimui reikėjo didelių investicijų — tiek rekonstrukcijai, tiek traumų ir psichologinės pagalbos nukentėjusiesiems.

Pranešta, kad audros poveikis gali turėti įtakos maisto kainoms Mianmare ir regioniniu mastu dėl ryžių derliaus praradimų. Kai kurie JT atstovai akcentavo, kad Iravadžio delta nukentėjo itin smarkiai ne tik dėl vėjo ir lietaus, bet ir dėl audros bangos.

Apibendrinimas ir pamokos

Ciklonas Nargis 2008 m. sukėlė vieną didžiausių humanitarinių krizių Pietryčių Azijoje per pastaruosius dešimtmečius. Nelaimė parodė, kaip svarbu turėti veiksmingą perspėjimo sistemą, geresnę vietos pasirengimą ekstremalioms klimato sąlygoms ir skaidrų, greitą tarptautinės pagalbos priėmimo mechanizmą. Politiniai ir administraciniai apribojimai padidino humanitarinę tragediją ir lėmė ilgalaikes pasekmes milijonams gyventojų.