Alfred Sturtevant
Alfredas Henris Sturtevantas (1891 m. lapkričio 21 d. - 1970 m. balandžio 5 d.) - amerikiečių genetikas. 1913 m. Sturtevantas sudarė pirmąjį genetinį chromosomų žemėlapį. Savo karjeros metu jis kartu su Thomu Huntu Morganu (Thomas Hunt Morgan) tyrinėjo vaisinę muselę Drosophila melanogaster.
Morganas Sturtevantui ir padėjo, ir trukdė. Morganas rėmė jį karjeros pradžioje, tačiau prisiėmė didžiąją dalį nuopelnų, susijusių su moksliniais tyrimais. 1933 m. Morgano Nobelio premija nebuvo paskirta Sturtevantui, kuris buvo pagrindinis laboratorijos tyrėjas.
Vėliau Sturtevantas užmezgė dar vieną svarbų ryšį, šį kartą su Teodosijumi Dobžanskiu. Jis tyrė natūralių drozofilų populiacijų genetiką. Šie santykiai taip pat tapo nelengvi, ir po kelerių metų jie išsiskyrė. Sturtevantas buvo vienas iškiliausių genetikos tyrėjų, negavusių Nobelio premijos. 1967 m. Sturtevantui buvo įteiktas Nacionalinis mokslo medalis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Alfredas Henris Sturtevantas?
A: Alfredas Henris Sturtevantas buvo amerikiečių genetikas.
K: Koks buvo Sturtevanto indėlis į genetiką?
A.: 1913 m. Sturtevantas sudarė pirmąjį genetinį chromosomų žemėlapį.
K: Su kuo Sturtevantas dirbo per savo karjerą?
A: Sturtevantas dirbo su Thomu Huntu Morganu, kuris ir padėjo, ir trukdė jo karjerai.
K.: Ar Sturtevantui už jo tyrimus buvo paskirta Nobelio premija?
Atsakymas: Ne, Sturtevantas negavo Nobelio premijos už savo tyrimus, nors buvo pagrindinis Morgano laboratorijos tyrėjas.
K: Su kuo Sturtevantas dirbo vėliau?
A: Sturtevantas palaikė svarbius ryšius su Teodosijumi Dobžanskiu, atlikdamas natūralių drozofilų populiacijų genetikos tyrimus.
K.: Ar Sturtevanto ir Dobžanskio santykiai išliko stabilūs?
Atsakymas: Ne, jų santykiai pašlijo ir po kelerių metų jie išsiskyrė.
K: Kokio pripažinimo Sturtevantas sulaukė už savo darbus genetikos srityje?
A: 1967 m. Sturtevantui buvo įteiktas Nacionalinis mokslo medalis, tačiau Nobelio premijos jis niekada negavo.
