Damn Small Linux (DSL) — 50 MB kompaktiška Linux distribucija x86 kompiuteriams
Damn Small Linux (DSL) — nemokama 50 MB kompaktiška Live CD Linux distribucija x86 kompiuteriams: greita, veikia ant senų 486/Pentium, tinka USB, vizitinėms kortelėms.
"Damn Small Linux" arba DSL yra nemokama operacinė sistema, skirta x86 šeimos asmeniniams kompiuteriams. Ji sukurta grafinėms programoms paleisti senesnėje asmeninių kompiuterių aparatinėje įrangoje, pavyzdžiui, kompiuteriuose su 486 / ankstyvaisiais "Pentium" procesoriais ir labai mažu atminties kiekiu. DSL yra 50 MB dydžio Live CD. Iš pradžių tai, kas iš pradžių buvo pradėta kaip eksperimentas, siekiant išsiaiškinti, kiek programinės įrangos galima sutalpinti į 50 MB, galiausiai tapo visaverčiu "Linux" distributyvu. Jį galima įdiegti į nedidelės talpos laikmenas, pavyzdžiui, įkrovos vizitines korteles, USB atmintines, įvairias atminties korteles ir "Zip" diskus.
Trumpai apie ypatybes
Damn Small Linux orientuota į mažą atminties ir disko sąnaudų kiekį, todėl joje pateikiama smulkių, efektyvių programų rinkinys, užtikrinantis pagrindines darbines funkcijas be didelio resursų poreikio. Pagrindinės savybės:
- Visa sistema telpa į ~50 MB Live CD – galima paleisti be diegimo.
- Palaiko paleidimą iš įvairių mažos talpos saugojimo įrenginių: USB atmintinių, vizitinių kortelių, atminties kortelių, Zip diskų ir pan.
- Lengvas grafinis aplinkos valdymas ir paprastos grafinės programos, skirtos naršymui, redagavimui ir failų tvarkymui.
- Galimybė įkelti sistemą į RAM (jeigu yra pakankamai atminties) — taip media (CD, USB) galima išimti po paleidimo.
- Plėtinių ir papildomų paketų sistema (MyDSL tipo sprendimai) leidžia praplėsti funkcionalumą nesunaikinant kompaktinės bazės.
Kam tinkama ir kada naudoti
- Atnaujinti ir prikelti prie darbo senesnius x86 kompiuterius, kuriuose modernaus Linux/macro sistemos veiktų lėtai arba visai neįsikrautų.
- Greitam sistemos atkūrimui ir gedimų diagnostikai — DSL gali būti naudojama kaip „rescue“ (gelbėjimo) diskas.
- Demonstracijoms, testavimui ar saugiems, trumpalaikiams darbams, kai nereikia pilno didelės distribucijos funkcionalumo.
- Naudotojams, norintiems susipažinti su Linux aplinka be sudėtingo diegimo proceso.
Diegimas ir paleidimas
Pagrindiniai žingsniai norint išbandyti DSL:
- Atsisiųsti ISO atvaizdą iš patikimo šaltinio.
- Įrašyti ISO į kompaktinį diską arba paruošti įkrovos USB atmintinę (naudojant atitinkamas priemones).
- Pakeisti BIOS/UEFI nustatymus, kad kompiuteris būtų paleidžiamas iš pasirinktos laikmenos.
- Paleisti sistemą kaip Live režimą arba atlikti frugal/hard drive diegimą, jeigu norima nuolatinio įdiegimo į mažos talpos laikmeną.
Reikalavimai
DSL sukurta taip, kad veiktų net ant senesnės x86 aparatinės įrangos (paminėta 486 / ankstyvieji Pentium). Dėl kompaktiškumo ji reikalauja gerokai mažiau atminties ir diskų vietos nei šiuolaikinės didelės distribucijos — tinka maždaug kelerių dešimčių megabaitų RAM aplinkai. Vis dėlto, patogesniam darbui ir galimybei įkelti sistemą į RAM rekomenduojama turėti daugiau atminties.
Projekto vystymosi pastabos
DSL prasidėjo kaip eksperimentas – galiausiai virto pilnaverte, mažo dydžio Linux distribucija su aktyvia bendruomene, plėtinių saugyklomis ir instrukcijomis. Per laiką projektas sulaukė didelio susidomėjimo dėl unikalaus požiūrio į minimalią sistemą. Tačiau, kaip ir daugeliui senesnių mažų projektų, ilgainiui aktyvumas bendruomenėje ir atnaujinimų dažnis kito; kai kurios senos saugyklos ar paslaugos gali būti nebeprieinamos. Vis dėlto DSL idėja — pristatyti pilnai veikiančią GNU/Linux sistemą labai mažame rinkinyje — turėjo įtakos ir vėlesnėms mažoms distribucijoms.
Naudingi patarimai
- Jei planuojate naudoti DSL su usb atmintine, pagalvokite apie „persistence“ (duomenų išsaugojimo) sprendimus, kad nustatymai ir failai liktų po paleidimo.
- Ieškokite bendruomenės archyvų ir veidrodžių, jeigu oficialios svetainės nebėra pasiekiamos — dažnai archyvuotos versijos leidžia atsisiųsti ISO ir plėtinius.
- Jeigu reikia modernesnių funkcijų ar saugos atnaujinimų, apsvarstykite galimybę naudoti šiuolaikiškesnes mažo dydžio distribucijas arba naujesnę įrangą.
Istorija
DSL iš pradžių sukūrė ir prižiūrėjo Johnas Andrewsas. Dabar bendruomenei priklauso Robertas Shingledeckeris, sukūręs MyDSL sistemą, DSL valdymo skydelį ir kitas funkcijas.
DSL iš pradžių buvo pagrįsta "Model-K", 22 MB sumažinta "Knoppix" versija, bet netrukus buvo pagrįsta "Knoppix", todėl ją buvo galima daug lengviau pertvarkyti ir patobulinti.
Sistemos reikalavimai
DSL palaiko tik x86 kompiuterius. Minimalūs sistemos reikalavimai yra 486 procesorius ir 8 MB RAM. DSL buvo pademonstruotas naršant internete su "Dillo", žaidžiant paprastus žaidimus ir grojant muziką sistemose su 486 procesoriumi ir 16 MB RAM. Sistemos reikalavimai yra didesni, jei reikia paleisti "Mozilla Firefox" ir papildomus priedus, pavyzdžiui, biuro programų paketą "OpenOffice.org".
Funkcijos
Dabartinė DSL versija yra 4.4.5, išleista 2008 m. rugsėjo 3 d. Šiuo metu DSL apima šią programinę įrangą:
- Teksto redaktoriai: Beaver, Nano, Vim
- Failų tvarkyklės: DFM, emelFM
- Grafika: MtPaint, xzgv (vaizdų peržiūros programa)
- Daugialypė terpė: gphone, XMMS su MPEG-1 ir VCD palaikymu
- Biuras: (skaičiuoklės programa), Ted (teksto redaktorius) su rašybos tikrintuvu, Xpdf (PDF dokumentų peržiūros programa)
- Internetas:
- Žiniatinklio naršyklės: "Dillo", "Firefox", "Netrik".
- "Sylpheed" (el. pašto klientas)
- naim (AIM, ICQ ir IRC klientas)
- "AxyFTP" (FTP klientas), "BetaFTPD" (FTP serveris)
- Beždžionė (žiniatinklio serveris)
- SMB klientas
- "Rdesktop" (RDP klientas), VNC peržiūros programa
- Kiti: DHCP klientas, SSH/SCP klientas ir serveris; PPP, PPPoE, ADSL palaikymas; FUSE, NFS, SSHFS palaikymas; UnionFS; bendrinis/Ghostscript spausdinimo palaikymas; PC kortelės, USB, Wi-Fi palaikymas; skaičiuotuvas, žaidimai, sistemos monitorius; daug komandinės eilutės įrankių
DSL turi integruotus scenarijus, skirtus atsisiųsti ir įdiegti pažangiąją pakavimo priemonę (APT). Įjungus APT, naudotojas gali įdiegti paketus iš "Debian" saugyklos "Woody". Be to, DSL talpina įvairią programinę įrangą - nuo didelių programų, tokių kaip "OpenOffice.org" ir GCC, iki mažesnių, pavyzdžiui, aMSN, - naudojant "MyDSL" sistemą, kuri leidžia patogiai atsisiųsti ir įdiegti programinę įrangą vienu spustelėjimu. "MyDSL" sistemoje talpinami failai vadinami "plėtiniais". 2008 m. birželio mėn. duomenimis, "MyDSL" serveriuose buvo talpinama daugiau kaip 900 programų, įskiepių ir kitų plėtinių.
MyDSL sistema
"MyDSL" daugiausia tvarko ir prižiūri Robertas Shingledeckeris, o jos prieglobą teikia daugelis organizacijų, pavyzdžiui, ibiblio ir Belgijos BELNET. Yra dvi MyDSL sritys - įprastinė ir "testavimo". Įprastinėje srityje yra išplėtimai, kurie buvo pakankamai stabilūs kasdieniam naudojimui ir yra suskirstyti į įvairias sritis, pavyzdžiui, "apps", "net", "system" ir "uci" ("Universal Compressed ISO" - .uci formato plėtiniai prijungiami kaip atskira failų sistema, siekiant sumažinti operatyviosios atminties naudojimą). "Testavimo" sritis skirta naujai pateiktiems plėtiniams, kurie teoriškai veikia taip, kaip skelbiama, bet gali turėti įvairių klaidų.
Versijos ir prievadai
| Išleidimo istorija | |
| Versija | Data |
| 1.0 | 2005-04-13 |
| 1.1 | 2005-05-05 |
| 1.2 | 2005-06-07 |
| 1.3 | 2005-07-14 |
| 1.4 | 2005-08-02 |
| 1.5 | 2005-09-06 |
| 2.0 | 2005-11-22 |
| 2.4 | 2006-05-16 |
| 3.0 | 2006-06-20 |
| 3.1 | 2006-11-29 |
| 3.2 | 2007-01-18 |
| 3.3 | 2007-04-03 |
| 3.4 | 2007-07-03 |
| 4.0 | 2007-10-23 |
| 4.1 | 2007-12-02 |
| 4.2 | 2007-12-18 |
| 4.3 | 2008-04-22 |
| 4.4 | 2008-06-09 |
Standartinis DSL variantas yra "Live CD". Yra ir kitų versijų.
Tiesioginė USB jungtis
"Damn Small Linux" "Live USB" galima sukurti rankiniu būdu arba naudojant "UNetbootin".
Susiję puslapiai
- "Mini Linux
- "Feather Linux
- "Puppy Linux
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Damn Small Linux"?
A: Damn Small Linux arba DSL yra nemokama operacinė sistema, skirta x86 šeimos asmeniniams kompiuteriams.
K: Kokiai techninei įrangai buvo sukurta DSL?
A: DSL buvo sukurta veikti senesnėje asmeninių kompiuterių aparatinėje įrangoje, pavyzdžiui, kompiuteriuose su 486 ir ankstyvaisiais "Pentium" procesoriais ir labai mažu atminties kiekiu.
K: Kokio dydžio yra DSL?
A: DSL yra 50 MB dydžio Live CD.
K: Koks eksperimentas paskatino DSL sukūrimą?
A: DSL kūrėjai pradėjo eksperimentą, norėdami išsiaiškinti, kiek programinės įrangos gali tilpti į 50 MB.
K: Ką galiausiai pavyko sukurti eksperimento metu?
A.: DSL eksperimentas galiausiai tapo visaverčiu "Linux" distributyvu.
K: Į kokią laikmeną galima įdiegti DSL?
A: DSL galima įdiegti į įvairias nedidelės talpos laikmenas, pavyzdžiui, įkrovos vizitines korteles, USB atmintines, įvairias atminties korteles ir "Zip" diskus.
K: Ar DSL galima įsigyti nemokamai?
A: Taip, DSL yra nemokama asmeninių kompiuterių operacinė sistema.
Ieškoti