Deepwater Horizon (2010) – BP naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje
Deepwater Horizon (2010) – BP naftos išsiliejimas Meksikos įlankoje: 7,9 mln barelių, 11 žuvusių, didžiulė ekologinė katastrofa su ilgalaikėmis pasekmėmis gamtai, žvejybai ir turizmui.
"Deepwater Horizon" naftos išsiliejimas dar vadinamas BP naftos išsiliejimu, Meksikos įlankos naftos išsiliejimu arba "Macondo" sprogimu. Tai buvo vienas didžiausių istorijoje naftos išsiliejimų Meksikos įlankoje. Įvykis prasidėjo 2010 m. balandžio 20 d., kai platformos Deepwater Horizon gręžimo įranga sprogo — per sprogimą žuvo 11 darbininkų ir dar mažiausiai 17 žmonių buvo sužeista.
Kas įvyko ir kiek naftos išsiliejo
Po sprogimo ir platformos nuskendimo naftos gręžinio Macondo žiotys buvo ilgą laiką atviros, todėl į vandenį išsiliejo didelis kiekis žalios naftos. Pradiniuose pranešimuose pateiktos skirtingos srautų ir bendro išsiliejusio kiekio vertės. Vėliau nepriklausoma ekspertų grupė (Flow Rate Technical Group) ir JAV institucijos nustatė, kad bendras išsiliejusios naftos kiekis siekė maždaug 4,9 mln. barelių (apie 780×103 m3). Pradiniu laikotarpiu nuotėkis galėjo siekti dešimtis tūkstančių barelių per dieną; srautas per laiką kito ir galutinė suma nustatyta po ilgo tyrimo.
Bandymų sustabdyti nuotėkį eiga
Pirmieji bandymai užblokuoti šulinį (pvz., vadinamasis "top kill") nepasiteisino. Buvo bandoma naudoti gelį ir smėlį (mud and cement) norint užpildyti vamzdį, tačiau spaudimas ir nuotėkis trukdė operacijoms. Liepos viduryje (apie liepos 15–19 d.) ant trūkusio šulinio vamzdžio buvo uždėtas laikinas dangtelis (containment cap), todėl nuotėkis aikštėje buvo sustabdytas ir laikinai kontroliuojamas. Galutinis šulinio užgrobimas ir amžinasis užsandarintas pasiektas, kai rugsėjo viduryje buvo baigti išgręžti pakaitiniai šuliniai (relief wells) ir gręžinys užplombuotas cementu.
Valymo darbai ir panaudotos priemonės
Valymo ir sušvelninimo priemonės apėmė:
- paviršinio naftos surinkimą specialiais laivais ir tinklais (skimmers);
- naftos deginimą kontroliuotais įgaisais (controlled burns) ant vandens paviršiaus;
- barjerų ir užtvarų (booms) montavimą, kad būtų apsaugoti krantai ir pelkės;
- cheminių dispersantų (pirmiausia Corexit) naudojimą, tiek paviršiuje, tiek dideliame gylyje, siekiant suskaidyti plūstančius paviršinius lašus — šis sprendimas sulaukė kritikos dėl galimos toksinės įtakos jūrų ekosistemoms ir žmonių sveikatai;
- krantų, pelkių ir estuarijų mechaninį valymą ir gyvūnų gelbėjimo bei reabilitacijos operacijas.
Ekologiniai ir ekonominiai padariniai
Išsiliejimas paveikė gyvūnų ir augalų buveines Meksikos įlankoje: žuvo arba nukentėjo tūkstančiai paukščių, žuvų ir jūrinių žinduolių, smarkiai nukentėjo koraliniai rifai bei pelkės. Mokslininkai taip pat rado naftos sluoksnius po vandeniu — vadinamuosius požeminius arba povandeninius „plaukus“, kurių iš viršaus ne visada buvo matyti. Dėl išsiliejimo nukentėjo ir vietos žvejybos bei turizmo bendruomenės: įvyko uždarymai, kvotos ir draudimai, sumažėjo turisto srautas, kilo žuvininkystės produkcijos nuosmukis.
Valymo ir apsaugos darbai buvo skirti saugoti šimtus mylių paplūdimių, pelkių ir estuarijų palei šiaurinę Meksikos įlankos pakrantę. Jų pasekmės tęsėsi metų metus — tiek ekologiniu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu.
Atsakomybė, teisminiai procesai ir kompensacijos
JAV vyriausybė kaip pagrindinę atsakomybę įvardijo bendrovę "British Petroleum" (BP), kuri buvo Macondo šulinio operatorė, tačiau tyrimai taip pat atkreipė dėmesį į kitas suinteresuotas šalis, kaip platformos savininkę Transocean ir paslaugų bendroves (pvz., Halliburton). Dėl incidento vyko daugybė tyrimų ir teismų.
BP prisiėmė daug išlaidų valymui ir kompensacijoms. Per keletą metų kompanija sumokėjo dešimtis milijardų dolerių už valymo darbus, civilines kompensacijas ir baudžiamąsias nuobaudas. 2012 m. BP sutiko susimokėti baudų ir kompensacijų paketą (įskaitant baudžiamąsias sankcijas), o vėlesniais metais pasiektos didelės civilinės bylinėjimosi išmokos — galutiniai susitarimai su Jungtinių Valstijų valdžia ir valstijomis viršijo keliasdešimt milijardų dolerių.
Pasekmės reguliavimui ir saugai
Po Deepwater Horizon incidento JAV pertvarkė ir sustiprino vyriausybines reguliavimo institucijas, atsakingas už pakrančių ir jūros išteklių valdymą bei saugą. Buvo pakeisti griežtesni reikalavimai gręžimo saugai, avarijų reagavimui ir naftos išsiliejimų prevencijai. Taip pat padidinta privalomų atsargų ir padarytos reformos valstybinėse agentūrose, atsakingose už jūrų išteklių priežiūrą.
Ilgalaikiai tyrimai ir neaiškumai
2011 m. pabaigoje JAV pakrančių apsaugos operatyvinė mokslinė patariamoji grupė pareiškė, kad nebėra atvirų vandenyno teritorijų, kurias reikėtų specialiai išvalyti nuo išsiliejusios naftos, tačiau jie taip pat pabrėžė, kad kranto ir pelkių būklė gali būti ne visai aiški ir tam reikalingi tęstiniai tyrimai. Moksliniai tyrimai rodo, kad kai kurios ekosistemos atsigauna palengva, bet liko ilgalaikių poveikių — pvz., žuvų populiacijų pakitimai, pelkių degradacija ir poveikis koralams. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į žmonių sveikatos padarinius — tiek tiesiogiai su valymo darbais susijusį poveikį, tiek psichologinius ir socialinius padarinius vietinėms bendruomenėms.
Deepwater Horizon katastrofa tapo svarbiu pamąstymu apie gylųjį gręžimą, operacijų saugą, cheminių priemonių naudojimą ir greitą reagavimą į panašias ekologines krizes. Tyrimai ir monitoringas dėl šio išsiliejimo poveikio tęsiasi iki šiol.
2010 m. gegužės 24 d.
Naftos platforma "Deepwater Horizon" po sprogimo 2010 m.
Poveikis JAV naftos pramonei
2010 m. gegužės 27 d. JAV prezidentas Barackas Obama laikinai sustabdė naujų naftos gręžimo platformų jūroje statybą. Jis taip pat nustatė naujas saugos taisykles, kuriomis siekiama užkirsti kelią kitiems naftos išsiliejimams. Naftos platformą "Deepwater Horizon" valdė bendrovė "British Petroleum" (BP Oil). Ši bendrovė buvo labiausiai atsakinga už naftos išsiliejimo padarytą žalą. Ji išmokėjo kelis milijardus dolerių, kad padėtų žmonėms, kurie po naftos išsiliejimo negalėjo dirbti, ir sumokėtų už valymo darbus.
Kompensacija
Šiame skyriuje pateikta informacija paimta iš Upton, Harold F. The Deepwater Horizon Oil Spill and the Gulfwater Horizon Oil Spill and the Gulf of Mexico Fishing Industry. Kongreso tyrimų tarnybos ataskaita Kongresui, 2011 m. vasario 17 d., ir joje pateiktos nuorodos.
2010 m. gegužės 3 d. Persijos įlankos pakrantės žalų centras pradėjo mokėti už skubią pagalbą įmonėms ir žmonėms (pvz., žvejams), kurie dėl naftos išsiliejimo negalėjo dirbti. Iki 2010 m. rugpjūčio pabaigos Įlankos pakrantės žalų centras išmokėjo daugiau kaip 395 mln. Maždaug trečdalis šių pinigų buvo išmokėta žvejybos pramonei. A Iki 2011 m. vasario mėn. žvejų verslu užsiimantiems žmonėms GCCF išmokėjo apie 751 mln. dolerių. Žmonės turės trejus metus apskaičiuoti savo išlaidas ir paprašyti GCCF išmokų.
BP taip pat pradėjo programą, vadinamą "Galimybių laivais" (Vessels of Opportunity Program), pagal kurią įdarbino vietos gyventojus (kurie būtų žvejoję), kad šie savo laivais padėtų valyti išsiliejusią naftą. Tačiau ši programa neturėjo jokio poveikio išsiliejusiai naftai arba turėjo labai nedidelį poveikį, nes laivuose nebuvo sumontuota surinkimo įranga.
Yra daugiau būdų, kaip JAV žvejybos pramonės atstovai gali atgauti dėl Persijos įlankos naftos išsiliejimo prarastus pinigus. Pavyzdžiui, po 1989 m. įvykusio Exxon Valdez naftos išsiliejimo buvo įsteigtas Naftos išsiliejimo atsakomybės patikos fondas, skirtas padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo naftos išsiliejimo. Kitas įstatymas - Magnusono-Stevenso žvejybos išsaugojimo ir valdymo įstatymas - leidžia JAV vyriausybei suteikti pagalbą, kai Prekybos sekretorius mato, kad vienoje vietoje žlugo visa žvejyba.
Poveikis žvejybos verslui
2010 m. gegužės 2 d., praėjus 12 dienų po "Deepwater Horizon" sprogimo ir gaisro, Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) uždraudė žvejybą 6 817 kvadratinių mylių Meksikos įlankoje. Taip siekta užtikrinti, kad nebūtų parduodamos jūros gėrybės, kurios gali būti apsinuodijusios nafta ir nuo kurių žmonės gali susirgti. JAV vyriausybė uždraudė žvejybą dideliuose plotuose nuo Atchafalaya įlankos vidurio Luizianoje, per Misisipės ir Alabamos pakrantes iki Panama Sičio Floridoje. Valstijų vandenyse taip pat buvo uždrausta žvejoti toje pačioje teritorijoje. Didžiausias plotas, kuriame 2010 m. birželio 2 d. buvo uždrausta žvejoti, buvo 88 522 kv. mylios (229 270 km). 2Iki 2010 m. lapkričio mėn. pabaigos didžioji dalis vandenų vėl buvo atidaryta žvejybai, tik 1041 kv. mylių (2697 km 2) dar buvo uždaryta. Tačiau vis dar buvo rasta naftos likučių. Pavyzdžiui, krevečių žvejų tinkluose kartais būdavo randama dervos kamuoliukų.
Didžiausias federalinių vandenų plotas, kuriame uždrausta žvejoti po naftos išsiliejimo iš platformos "Deepwater Horizon", 2010 m.
Trumpalaikis poveikis aplinkai
Kai kurie gyvūnai ir augalai nukentėjo nuo naftos išsiliejimo įlankoje. Mokslininkai rado negyvų, nafta padengtų gyvūnų, tokių kaip paukščiai, žuvys, krevetės ir austrės. Kai kuriuose paplūdimiuose išplautos didelės, pūvančios žuvys, padengtos tiršta, tamsia nafta. Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) rado 1746 paukščius. Ant 1 014 iš jų buvo naftos, 997 paukščiai buvo negyvi, o 749 - gyvi. NOAA taip pat rado 528 jūrų vėžlius: 400 jų buvo negyvi, o 128 - gyvi. NOAA rado 51 žinduolį, įskaitant delfinus, iš kurių 47 buvo negyvi ir 4 gyvi. Kai kurie mokslininkai perpjovė negyvas žuvis, norėdami apžiūrėti jų vidų, ir nustatė, kad naftos buvo žiaunose ir širdyje.
Kadangi žvejyba buvo sustabdyta, daugelis mažų žvejybos reikmenų parduotuvių negalėjo uždirbti pinigų. Žvejybos įmonės neturėjo pakankamai žuvies ir prarado klientus. Paprastai daug žmonių keliauja į šią vietovę žvejoti dėl pramogos. Dėl naftos išsiliejimo ten keliavo mažiau žmonių. Todėl kelionių įmonės ir lankytojams padedantys žmonės taip pat neteko pinigų.
Į rytus nuo Mobiliosios įlankos naftos išsiliejimo valymo brigadų ir transporto priemonių padaryta žala pažeidžiamoms kopų buveinėms yra didesnė nei pats naftos išsiliejimas. Kopų buveines gali sunaikinti tik lengvas pėsčiųjų eismas ir jos niekaip negali išlaikyti 100 transporto priemonių, kurios buvo dislokuotos, judėjimo. Nepaisant daugybės patvirtinančių įrodymų, BP vis dar tai neigia ir, matyt, redaguoja arba keičia Vikipedijos straipsnius, kad nuslėptų papildomas su avarija susijusias problemas.
Aplinkos poveikis laikui bėgant
Mokslininkai svarstė, kaip stipriai Meksikos įlankos augalai ir gyvūnai pasikeis po naftos išsiliejimo. Apskritai naftoje esančios cheminės medžiagos gali pakenkti žuvims ir vėžiagyviams. Ankstyvosiose gyvenimo stadijose daugelio rūšių žuvys auga netoli kranto. Todėl nafta prie kranto gali pakeisti tai, kiek žuvų bus ateinančiais metais. Be to, paveiktos žuvų rūšys yra mitybos tinklo dalis arba suteikia gyvenamąją vietą kitoms rūšims. Tokie dalykai galimi, tačiau kol kas nėra daug faktinių duomenų, kaip žuvims ir vėžiagyviams sekasi po naftos išsiliejimo. Dauguma krevečių užauga per vienerius metus. Todėl apie krevečių skaičiaus pokyčius, kuriuos sukėlė naftos išsiliejimas įlankoje, bus žinoma praėjus vieneriems ar dvejiems metams po išsiliejimo. Daugeliui žuvų rūšių prireikia metų, kad užaugtų pakankamai didelės, kad jas būtų galima laikyti maistui. Todėl prireiks metų, kad sužinotume apie naftos išsiliejimo įlankoje poveikį labai mažoms žuvims.
NOAA vis dar padeda gyvūnams, nukentėjusiems nuo naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje. Tačiau pranešimų apie juos gaunama nedaug. Vietoj to, NOAA daugiau laiko skiria laukiniams gyvūnams grįžti atgal į vandenyną. Pavyzdžiui, jūros vėžliai, kurie buvo išgelbėti nuo naftos, leidžiami atgal į laukinį vandenyną. NOAA mokslininkai mokslinių tyrimų laivuose taip pat matavo, ar dabar saugu valgyti įlankos žuvis (jie nustatė, kad saugu).
Po naftos išsiliejimo prie Misisipės ir Alabamos krantų Dauphin Island Sea Lab atliktas skaičiavimas parodė, kad praėjus keliems mėnesiams po naftos išsiliejimo kai kurių rūšių žuvų iš tikrųjų buvo daugiau. Kai kurie mokslininkai mano, kad uždarius žvejybos rajonus bendras žuvų skaičius išliko didelis nepaisant naftos išsiliejimo.
Trečdalis Jungtinėse Valstijose parduodamų austrių yra iš Luizianos. Tačiau austrių auginimo vietovės nukentėjo nuo neseniai praūžusių uraganų, didesnio nei įprasta gėlo vandens kiekio upėse (austrėms reikia sūraus vandens) ir naftos išsiliejimo Persijos įlankoje. Luizianos laukinės gamtos ir žuvininkystės skyrius kartu su universitetų mokslininkais ieško geresnių austrių auginimo būdų. Be to, 2011 m. birželio mėn. daugiau kaip 100 mln. austrių sėklų ir 500 000 mažų austrių buvo įterpta į bandomuosius plotus, siekiant padėti austrių plotams ataugti.
JAV nacionalinė jūrų žvejybos tarnyba mano, kad 2011 m. rudųjų krevečių derlius Misisipės ir Luizianos vandenyse bus tik šiek tiek mažesnis nei įprastai. Tikimasi, kad derlius bus daug geresnis nei 2010 m. po naftos išsiliejimo. 2011 m. pavasario orai buvo palankūs rudosioms krevetėms augti.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Deepwater Horizon" naftos išsiliejimas?
A: Naftos išsiliejimas "Deepwater Horizon" yra didžiausias istorijoje naftos išsiliejimas jūroje, dar vadinamas BP naftos išsiliejimu, Meksikos įlankos naftos išsiliejimu arba Makondo sprogimu.
K: Kaip įvyko išsiliejimas?
A: Išsiliejimas įvyko Meksikos įlankoje, kai 2010 m. balandžio 20 d. sprogo gręžimo įrenginiai ir išsiliejo nafta.
K: Kiek žmonių žuvo ir buvo sužeista per sprogimą?
A.: Per sprogimą žuvo 11 darbuotojų ir 17 žmonių buvo sužeista.
K: Kada nutekėjimas buvo sustabdytas?
A: Nuotėkis buvo sustabdytas 2010 m. liepos 19 d. uždėjus dangtelį ant trūkusio gręžinio vamzdžio.
K.: Kiek žalios naftos išsiliejo prieš užtaisant gręžinį?
A.: Prieš užtaisant gręžinį išsiliejo apie 7,9 mln. barelių (780×103 m3) žalios naftos.
K: Kokia žala padaryta išsiliejus naftai?
A: Išsiliejusi nafta padarė žalos gyvūnų ir augalų buveinėms, Persijos įlankos žvejybos ir turizmo verslui, o po vandeniu išsiliejusi nafta buvo nematoma iš viršaus. Žmonės stengėsi apsaugoti šimtus mylių paplūdimių ir estuarijų palei šiaurinę Persijos įlankos pakrantę.
Klausimas: Kas buvo laikomas atsakingu už išsiliejimą ir ką jis padarė?
A: JAV vyriausybė nurodė, kad už išsiliejimą atsakinga "British Petroleum" (BP), ir bendrovė sumokėjo už valymo darbus ir kitus nuostolius. Iki 2011 m. pabaigos JAV pakrančių apsaugos operatyvinė mokslinė patariamoji grupė teigė, kad nebėra vandenyno teritorijų, kurias reikėtų specialiai valyti nuo išsiliejusios naftos, tačiau jie nebuvo tikri dėl kranto būklės.
Ieškoti