Defibriliatorius: kas tai ir kaip veikia — gyvybės gelbėjimo pagrindai

Defibriliatorius – tai aparatas, galintis padėti, kai žmogaus širdyje įvyksta skilvelių virpėjimas. Tai gyvybę gelbstintis prietaisas, skirtas atkurti normalų širdies ritmą tais atvejais, kai širdis plačiai ir chaotiškai vibruoja arba visiškai nustoja efektyviai pumpuoti kraują.

Kas yra skilvelių virpėjimas ir kodėl tai pavojinga?

Skilvelių virpėjimas (ventrikulinė fibriliacija) pasireiškia, kai daugelis skirtingų širdies ląstelių pradeda veikti kaip širdies stimuliatoriaus ląstelės. Tūkstančiai ląstelių siunčia signalus skirtingu laiku ir be ritmo, todėl širdis negali susitraukinėti vieningai ir efektyviai pumpuoti kraujo. Dėl to greitai atsiranda širdies sustojimas, o be skubios intervencijos — mirtis.

Kaip veikia defibriliatorius?

Defibriliatorius siunčia trumpą, didelės energijos impulsą per širdį. Impulsas priverčia visą širdį trumpam sustoti, todėl elektrinė veikla „atsinaujina“ ir leidžia natūraliam širdies stimuliatoriui (sinusiniam mazgui) vėl užimti vadovaujančią rolę. Šis impulsas ne visada būna sėkmingas – efektyvumas priklauso nuo laiko, širdies būklės ir kitų faktorių. Defibriliacija yra veiksmingiausia esant rytminėms būsenoms, tokioms kaip skilvelių virpėjimas ar pulsuojanti ventrikulinė tachikardija.

Defibriliatoriai gali skirtis pagal tipą:

• Išoriniai automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AED) – paprasti naudoti, skirti greitai pagalbai viešose vietose; įvertina ritmo tipą ir automatiškai rekomenduoja šoką, jei reikia.
• Rankiniai išoriniai defibriliatoriai – naudojami medicinos įstaigose ir greitosios pagalbos tarnybose; operatorius pats parenka energijos lygį ir aktyvuoja šoką.
• Implantuojami kardioverteriai-defibriliatoriai (ICD) – mažas prietaisas, įstatomas po odos, stebintis širdies ritmą ir automatiškai suteikiantis gydomą impulsą kritiniu atveju.

Kada ir kaip turi būti naudojamas defibriliatorius (pagrindiniai žingsniai)

Defibriliatoriumi reikia naudotis tik tada, kai asmuo yra sąmonės netekęs ir negauna normalaus kvėpavimo arba pulso. Jei pastebite žmogų be sąmonės:

• Paskambinkite pagalbos numeriu ir užsakykite greitąją pagalbą.
• Jei yra AED – įjungus prietaisą, jis aiškiai nurodys žingsnius garsiniais arba tekstiniais signalais. Sekite instrukcijas.
• Padėkite elektrodus ant nuogos krūtinės: vienas elektrodas dešinėje viršutinėje krūtinės dalyje, kitas – kairėje žemiau pažasties (arba pagal AED schemą).
• Nelieskite paciento, kol AED analizuoja ritmą ir kol prietaisas įspėja apie šoką. Prieš šoką išsiskirkite nuo paciento.
• Po šoko nedelsdami tęskite krūtinės kompresijas ir dirbtinį kvėpavimą (jei mokate), kol atvyks profesionalai arba kol AED vėl paprašys ritmo analizės.

Saugos patarimai ir praktiniai pastebėjimai

• Nenaudokite defibriliatoriaus ant žmogaus, kuris rodo gyvybinius požymius. Naudokite tik be sąmonės esantiems, nejaučiantiems pulso.
• Jei kūnas šlapias, nusausinkite vietą, kur bus klijuojami elektrodai. Ant šlapios odos negalima klijuoti elektrodų dėl prastesnio kontakto ir saugumo.
• Jei pacientui yra metaliniai prietaisai ant krūtinės (pvz., korsetai) arba implantinis defibriliatorius/širdies stimuliatorius, nedėkite elektrodų tiesiai virš jų; klijuokite šiek tiek toliau.
• Pašalinkite didelius metalinius papuošalus ar drabužių dalis, kurios gali trukdyti elektrodų kontaktui.
• Visada užtikrinkite, kad niekas nelytėtų paciento prieš šoką ir šoko metu.

Rizikos, ribojimai ir komplikacijos

Defibriliacija paprastai yra saugi ir gyvybę gelbstinti procedūra, tačiau ji gali sukelti odos nudegimus elektrodų kontakto vietoje arba trumpalaikius širdies ritmų sutrikimus. Ji neveiks, jei priežastis nėra ritminė ar jei širdies audinys yra pernelyg pažeistas. Svarbiausias veiksnys – laikas: kiekviena minutė be defibriliacijos sumažina išgyvenimo tikimybę maždaug 7–10 %. Todėl greitas veiksmas ir prieiga prie AED didina išgyvenimo tikimybę.

Treniruotė ir prieinamumas

Aiškūs žingsniai, nedidelė praktinė treniruotė ir viešai prieinami AED padidina sėkmingos pagalbos galimybę. Daugelyje viešų vietų (oro uostai, prekybos centrai, mokyklos) yra montuojami AED įrenginiai. Mokyklos ir įmonės dažnai organizuoja pirmosios pagalbos kursus, kuriuose mokoma dirbti su AED ir atlikti krūtinės kompresijas.

Santrauka

Defibriliatorius – svarbus įrankis staigiosios širdies mirties atvejais. Jis veiksmingai atkuria normalų širdies ritmą tam tikromis sąlygomis, ypač esant skilvelių virpėjimui. Greitas prietaiso panaudojimas kartu su kvalifikuota pirmąja pagalba ir skubia medicinine intervencija gali išgelbėti gyvybę. Jei matote žmogų be sąmonės ir be kvėpavimo, skambinkite pagalbos numeriu, pradėkite krūtinės kompresijas ir kuo greičiau panaudokite AED, jei jis yra pasiekiamas.

Defibriliatorių tipai

Vidiniai defibriliatoriai

Implantuojami kardioverteriai-defibriliatoriai (IKD) - tai defibriliatoriai, skirti padėti pacientams iš jų kūno vidaus. Jie įdedami į žmonių, kuriems yra didelė širdies sustojimo rizika, vidų ir stebi žmogaus širdies susitraukimo dažnį, ritmą ir bangų formą. Lygindamas skirtingų širdies kamerų veiklą, icd gali nustatyti širdies aritmiją ir greitai ją gydyti.

Išoriniai defibriliatoriai

Išoriniai defibriliatoriai dažnai naudojami ligoninėse ir greitosios pagalbos automobiliuose. Šiuo metu jie taip pat dažniau naudojami ne medicinos įstaigose, nes automatiniai išoriniai defibriliatoriai (žr. toliau) tampa saugesni ir pigesni. Išorinių defibriliatorių yra daug skirtingų tipų, o širdies tyrimų pažanga leido labai patobulinti pagrindinę technologiją.

Dvifazė defibriliacija

Iki XX a. dešimtojo dešimtmečio išoriniai defibriliatoriai naudojo vienfazes (vienos fazės) smūgines bangas. Elektros impulsai greitai siunčiami iš vieno elektrodo į kitą viena kryptimi.

Tačiau dvifazė (dviejų fazių) defibriliacija keičia impulsų kryptį. Vienas ciklas įvykdomas maždaug per 10 milisekundžių. Tai reiškia, kad sėkmingai defibriliacijai reikia mažiau energijos. Tai reiškia mažesnę nudegimų ir kitų pažeidimų riziką. Dėl defibriliatoriui reikalingo nedidelio kondensatoriaus (baterijos) dydžio galima sutaupyti daug lėšų ir sumažinti jo dydį.

Automatiniai išoriniai defibriliatoriai

Automatinis išorinis defibriliatorius (AED) - tai autonominis defibriliatorius, suprojektuotas taip, kad būtų kilnojamas, lengvai ir paprastai naudojamas. Dažnai jie būna portfelinės formos, kad juos būtų galima nešiotis už rankenos. AED yra baterija, valdymo kompiuteris ir elektrodai. Kai elektrodai užklijuojami ant paciento, valdymo kompiuteris įvertina paciento būklę ir patikrina jo širdies ritmą. Tada jis įkraus save iki tinkamo galios lygio ir praneš naudotojams, kad žmogų reikia šokiruoti. Jei paciento nereikia defibriliuoti, automatinis išorinis defibriliatorius neleis suleisti elektrošoko. Norint sukelti šoką, vis tiek reikia rankiniu būdu paspausti mygtuką, nes prieš tai operatorius turi įsitikinti, kad niekas neliečia paciento. Dažnai automatiniai išoriniai defibriliatoriai turi garsiakalbius, kurie atidarę duoda nurodymus.

Dabartiniai automatiniai išoriniai defibriliatoriai yra skirti greitosios medicinos pagalbos technikams, namų vartotojams, policijos ir apsaugos darbuotojams bei kitiems žmonėms, turintiems minimalių medicinos žinių. Šie prietaisai dažniausiai naudojami didelėse žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, oro uostuose, kazino, sporto stadionuose ir universitetų miesteliuose.

Viešosios prieigos automatinis išorinis defibriliatorius Monake. Jais gali naudotis pašaliniai asmenys.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra defibriliatorius?

K: Kokia defibriliatoriaus paskirtis?

K: Kas vyksta skilvelių virpėjimo metu?

K: Kaip veikia defibriliatorius?

Klausimas: Ar defibriliacija visada sėkminga?

K: Kodėl defibriliacija yra svarbi?

K: Kokia yra pagrindinė skilvelių virpėjimo priežastis?

Paieška pagal raidę