Della Rovere šeima: Urbino didikai ir popiežiai Sikstas IV, Julijus II

Della Rovere: Urbino didikai, pakilę per vedybas ir nepotizmą iki popiežių Siksto IV ir Julijaus II — įtakingi mecenatai, statę Siksto koplyčią ir šeimos bažnyčias.

Della Rovere (tariama [della ˈroːvere]; pažodžiui – „iš ąžuolo“) buvo reikšminga Urbino didikų šeima centrinėje Italijoje. Šeima kilusi iš Savonos, Ligūrijos regiono, ir savo galią bei turtus išplėtė XVI a. per aktyvią dalyvavimą bažnytinėje bei pasaulietinėje politikoje. Della Rovere pavadinimas (rovere – ąžuolas) atsispindi šeimos herbe ir simbolikoje.

Kilimas į valdžią ir popiežiškos intrigos

Šeimos iškilimą stipriai paskatino du Della Rovere atstovai, tapę Romos popiežiais. Francesco della Rovere (popiežius Sikstas IV, 1471–1484) ir jo sūnėnas Giuliano (popiežius Julijus II, 1503–1513) naudojosi popiežiškais ištekliais ir ryšiais, kad užtikrintų giminaičių karjeros bažnyčioje bei pasaulietinėje valdžioje. Sikstas IV yra ypač žinomas dėl didelio nepotizmo – jis daug savo giminaičių skyrė į kardinolų ar kitus svarbius postus – bei dėl politinių intrigų, kurios kartais kėlė tarptautinį skandalą.

Meninė ir architektūrinė veikla

Popiežių rėmimas menui ir statyboms paliko aiškų Della Rovere pėdsaką. Sikstas IV užsakė ir pastatė Siksto koplyčią, kuri pavadinta jo vardu ir tapo vėlesnių meistrų, ypač Michelangelo, darbų vieta. Julijus II, savo ruožtu, buvo vienas iš svarbiausių Renesanso mecenatų: jis rėmė Michelangelo ir Rafaelį, pradėjo naujos Šv. Petro bazilikos rekonstrukciją ir aktyviai formavo Vatikano meno kolekcijas. Romoje San Pietro in Vincoli bazilika ilgą laiką tarnavo kaip della Rovere šeimos bažnyčia.

Urbino kunigaikštystė ir pasaulietinė valdžia

Per Julijaus II globą Della Rovere šeima įgijo pasaulietinius titulus – svarbiausias jų pasiekimas buvo valdžia Urbino kunigaikštystėje. Francesco Maria I della Rovere (nevisai tiesiogiai šios apžvalgos kontekste) tapo Urbino didiku, tęsiant krašto politinę ir kultūrinę tradiciją, kurią pradėjo Montefeltro šeima. Urbino tapo svarbiu Renesanso centru, kuriame rūmų kultūra, menai ir humanistinė veikla klestėjo ir po Montefeltro laikų.

Pagrindiniai šeimos nariai ir jų palikimas

• Francesco della Rovere – popiežius Sikstas IV (1414–1484): statė Siksto koplyčią, garsėjo nepotizmu ir politinėmis intrigomis.
• Giuliano della Rovere – popiežius Julijus II (1443–1513): didelis menų mecenatas, susijęs su Michelangelo ir Rafaeliu, pradėjo Šv. Petro bazilikos rekonstravimo darbus.
• Della Rovere kunigaikščiai Urbino – per Julijaus II įtaką šeima įsitvirtino Urbino kunigaikštystėje ir valdė kaip pasaulietiniai valdovai, tęsė renesansinio kultūros centro tradicijas.
• Vittoria della Rovere – viena iš paskutinių šeimos palikuonių, tapusi Toskana didžiąja kunigaikštiene per santuoką su Medici (ji reikšmingai prisidėjo prie Della Rovere meno kolekcijų perdavimo Medici dinastijai).

Paveldas ir reikšmė

Della Rovere šeimos indėlis matomas ne tik politikoje, bet ir Europos meno bei architektūros palikime: jų rėmėjystė padėjo atsirasti svarbiems Renesanso šedevrams, o šeimos meno rinkinių dalys dabar saugomos muziejuose ir rūmuose. Politinė reputacija – ypač dėl nepotizmo ir popiežiškos įtakos – taip pat formavo vėlesnę Italijos istorijos raidą. Urbino, San Pietro in Vincoli ir Siksto koplyčios jungtys su Della Rovere šeima primena jų svarbų vaidmenį XV–XVI a. Italijoje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Della Rovere šeima?

K: Kaip šeima tapo kilminga?

K: Kuo garsus popiežius Sikstas IV?

K: Kokia yra Della Rovere šeimos bažnyčia?

K: Kas buvo Vittoria della Rovere?

K: Kaip tariama Della Rovere?

K: Iš kur kilusi Della Rovere šeima?

Paieška pagal raidę