Neigimas (psichologija): reikšmė, priežastys ir pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra neigimas psichologijoje: reikšmė, priežastys, realūs pavyzdžiai ir praktiniai patarimai, kaip įveikti atsisakymo stadiją.
Neigimas - tai psichologijoje vartojamas terminas, reiškiantis sąmoningą arba nesąmoningą faktų, jausmų ar situacijos atsisakymą pripažinti. Žmogus gali elgtis taip, nors viduje žino arba turi daug indikacijų, kad įvyko tam tikras įvykis — dažniausiai todėl, kad priėmimas sukeltų stiprų emocinį skausmą, baimę, kaltę arba grėsmę savęs įvaizdžiui.
Kas yra neigimas ir kodėl jis atsiranda
Neigimas dažnai apibūdinamas kaip viena iš gynybinių ego procedūrų: ji apsaugo žmogų nuo per didelio emocinio sukrėtimo ir leidžia laikinai funkcionuoti kritinėje situacijoje. Trumpalaikėje perspektyvoje neigimas gali būti adaptacinis — suteikti laiko susitaikyti su realybe. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis dažnai trukdo prisitaikyti, ieškoti pagalbos ar spręsti problemas.
Pavyzdžiai
- Pirmoji netekties įveikimo būsena dažnai būna neigimas. Pavyzdžiui, jei miršta artimas žmogus, pirmasis išgyvenusiojo jausmas gali būti neigimas arba atsisakymas priimti faktą, kad žmogus tikrai mirė.
- Sporto fanas gali tikėti, kad jo komanda laimės dar prieš rungtynėms prasidedant ir atsisakyti pripažinti galimybę pralaimėti.
- Asmuo gali neigti savo dalyvavimą konfliktinėje situacijoje arba kaltę už tam tikrą veiksmą, nors yra aiškių įrodymų priešingai.
- Neigimas dažnai pasireiškia priklausomybių kontekste: žmogus teigia, kad alkoholio ar narkotikų vartojimas jo gyvenimo nelemia, neigia problemos mastą ir neieško pagalbos.
- Sveikatos srityje žmogus gali ignoruoti simptomus arba atsisakyti diagnozės, nes bijo gydymo ar gydymo pasekmių.
Skirtingi neigimo tipai
- Asmeninis neigimas: atsisakymas pripažinti asmenines problemas, pvz., priklausomybę, ligą ar klaidas.
- Sisteminė/komandinė: kolektyvinis atsisakymas pripažinti problemą (pvz., organizacijoje ar komandoje).
- Psychoedukacinis laikinasis neigimas: trumpalaikis atsakas į smūginį įvykį, leidžiantis stabilizuoti emocijas.
Kaip atpažinti neigimą
- Žmogus vengia kalbėti apie problemas arba jas menkina.
- Atkaklus pateisinimų ir racionalizacijų naudojimas.
- Ignoravimas aiškių įrodymų ar faktų.
- Perdėtas optimizmas arba visatos sureikšminimas, kai situacija aiškiai rimta.
- Emocinė atitraukimo reakcija — apatija ar nerimas vietoje realaus reagavimo.
Neigimo pasekmės
Ilgalaikis neigimas gali sukelti:
- Prastėjančius tarpasmeninius santykius (pvz., artimųjų pasitikėjimo praradimas);
- Vėluojantį arba neteisingą gydymą ligų atvejais;
- Augančią riziką priklausomybei ir jos komplikacijoms;
- Psichologinių simptomų – depresijos, nerimo ar lėtinio streso – stiprėjimą.
Kaip padėti žmogui, kuris neigia realybę
- Kalbėkite ramiai ir empatiškai; aiškūs kaltinimai dažnai sukelia pasipriešinimą.
- Venkite konfrontacijų – geriau užduokite atvirus klausimus, kurie skatina apmąstymus: „Kaip tu tai matai?“ arba „Ką manai apie…?“
- Pasiūlykite faktus ir informaciją be spaudimo; kartais mažais žingsneliais priėjimas prie realybės yra efektyvesnis nei staigus „atvertimas“.
- Skatinkite ieškoti profesionalios pagalbos, kai problema rimta (priklausomybė, savižudiškos mintys, sunkios ligos).
- Naudokite motyvacinius pokalbius (motivational interviewing) — tai metodas, skirtas padėti žmogui rasti vidinę motyvaciją keistis.
- Užtikrinkite saugumą: jei žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, kreipkitės į specializuotas tarnybas.
Gydymas ir terapija
Jeigu neigimas trukdo kasdieniam gyvenimui arba kelia pavojų, naudingi šie pagalbos būdai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda atpažinti ir keisti klaidingus įsitikinimus bei elgesio modelius.
- Motyvaciniai pokalbiai – skirti žmonėms, kurie neigia problemos rimtumą (ypač priklausomybių atvejais).
- Šeimos terapija – kai neigimas veikia šeimos narius ir santykius.
- Krizinės intervencijos – esant ūmiam psichologiniam sukrėtimui (pvz., netektis, traumos).
Kada kreiptis į specialistą
- Jeigu neigimas trukdo gydymui ar medicininėms procedūroms.
- Jei žmogus vartoja žalingas medžiagas ir neigia problemą, bet tai daro žalą sveikatai, darbui ar santykiams.
- Jeigu neigimas susijęs su smurtu, grėsmėmis arba savižudiškomis mintimis.
- Jeigu šeimos nariai negali savarankiškai padėti ir reikalinga išorinė tarpininkavimo pagalba.
Apibendrinant: neigimas yra dažna, kartais trumpalaikė apsaugos reakcija į sunkius įvykius. Nors jis gali trumpam apsaugoti emocijas, ilgainiui neigimas dažnai trukdo spręsti realias problemas. Empatija, kantrybė ir tinkama profesionali parama padeda žmogui palaipsniui priimti realybę ir imtis pokyčių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra neigimas psichologijoje?
A: Psichologijoje neigimas yra gynybos mechanizmas, kuris reiškia, kad žmogus neigia, jog kažkas įvyko ar vyksta, nors iš tikrųjų žino, kad tai tiesa.
K: Kodėl dažniausiai vyksta neigimas?
A: Dažniausiai neigiama todėl, kad tiesos pripažinimas sukeltų daug skausmo.
K: Kokia yra pirmoji netekties įveikimo būsena?
A.: Pirmoji netekties įveikimo būsena paprastai būna neigimas.
K: Ar neigimas gali pasireikšti kitais atvejais, ne tik susidorojant su netektimi?
A: Taip, neigimas gali pasireikšti ne tik susitaikymo su netektimi atvejais, pavyzdžiui, kai manote, kad komanda laimės futbolo rungtynes dar joms neprasidėjus, ir nenorite susitaikyti su tuo, kad ji gali pralaimėti.
K: Ar neigimas visada susijęs su tuo, kas jau įvyko?
Atsakymas: Ne, neigimas gali būti susijęs ir su kažkuo, kas, žmogaus manymu, jau įvyko, bet iš tikrųjų neįvyko, pavyzdžiui, kai atsisakote pripažinti faktą, kad kažkas kitas kažką padarė, nors "manote, kad žinote", jog tai buvo kitas asmuo.
Klausimas: Kokios gali būti neigimo pasekmės?
A: Tiesos neigimas ilgainiui gali sukelti daugiau skausmo, nerimo ar streso ir trukdyti asmeniniam augimui.
K: Kaip žmogus gali įveikti neigimą?
A: Norint įveikti neigimą, reikia pripažinti tiesą ir prireikus kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus.
Ieškoti