Moteris iš Checkpoint Charlie — filmas apie Juttą Fleck ir jos kovą
„Moteris iš Checkpoint Charlie“ — tikras, jaudinantis filmas apie Juttą Fleck: pabėgimą į Vakarus, šeimos išskyrimą ir įkvepiančią kovą susitikti su vaikais.
Die Frau vom Checkpoint Charlie (liet. „Moteris iš Checkpoint Charlie“) – dviejų dalių filmas, paremtas tikra istorija, pasakojantis apie moterį, kuriems pavyko pabėgti į Vakarus iš Vokietijos Demokratinės Respublikos (Rytų Vokietijos), tačiau kurią atskiria nuo savo vaikų. Filme vaizduojama Juttos Fleck (kino juostoje – Sara Bender) ištverminga kova siekiant susil reunifikuoti šeimą: ji šešerius metus bandė įtikinti Rytų Vokietijos valdžią bei pasinaudoti diplomatine ir teisine pagalba, kad jos dukros galėtų prisijungti prie jos Vokietijos Federacinėje Respublikoje (Vakarų Vokietijoje). Filmas pirmą kartą parodytas 2007 m. rugsėjo 28 d. per Prancūzijos ir Vokietijos televiziją ARTE.
Siužetas
Pagrindinė veikėja – Jutta Fleck (filme Sara Bender) – pabėga iš Rytų Vokietijos į Vakarus, tačiau dėl sudėtingų politinių ir biurokratinių aplinkybių jos dukros lieka Rytų Vokietijoje. Filmas rodo, kaip moteris pradeda ilgą ir sunkų kelią: ji kreipiasi į teisėsaugą, žiniasklaidą, teisininkus ir tarptautines institucijas, stengiasi atkreipti visuomenės dėmesį į savo bylą ir sugrąžinti vaikams galimybę gyventi kartu su ja. Pasakojime pabrėžiami emociniai iššūkiai, sekinanti kova su režimo kliūtimis bei šeimos ryšio svarba.
Istorinis kontekstas
Filmo veiksmas vyksta Šaltojo karo laikais, kai Berlyno siena ir tokių punktų kaip Checkpoint Charlie simbolika reiškė griežtas prieigas tarp Rytų ir Vakarų. Rytų Vokietijos valdžia dažnai ribojo laisvę keliauti ir atsisakydavo leidimų, todėl šeimos buvo priverstos skirtingai gyventi ir kartais ilgai netekdavo vienos kitos. Ši istorija atkreipia dėmesį į žmonių teisių pažeidimus, miglotas biurokratines procedūras ir asmenines aukas, kurias teko patirti pabėgusiems ar norėjusiems persikelti.
Aktoriai ir personažai
Pagrindinį vaidmenį atliko aktorė Veronika Ferres, ji filme vaidina Juttą (Sara Bender). Juttos realūs vaikai buvo Klaudija ir Beate; filme jų vardai pakeisti į Silviją ir Sabiną (kartais trumpiau „Bine“, tariama „BEE‑ne“). Filme atskleidžiami ir kiti personažai – teisininkai, žurnalistai, pareigūnai bei šeimos nariai – kurie iliustruoja sudėtingą sistemą, su kuria susidūrė moteris.
Temos ir prasmė
- Šeimos atkūrimo kova: filmas parodo, kaip viena moteris meta iššūkį sistemai, kad susigrąžintų vaikus.
- Politinis ir moralinis konfliktas: asmeniniai likimai susipina su ideologinėmis kliūtimis ir tarptautinėmis įtampomis.
- Žiniasklaidos vaidmuo: viešumoje keliama problema gali pakeisti bylos eigą – filme matyti, kaip spauda ir visuomenės palaikymas daro įtaką sprendimams.
Priėmimas ir reikšmė
Filmas sulaukė dėmesio dėl jautrios temos ir stipraus Veronikos Ferres vaidmens. Kadangi pasakojimas paremtas tikra istorija, jis prisideda prie istorinės atminties išsaugojimo ir primena apie asmenines tragedijas, kurias sukėlė padalinta Vokietija. Dėl temų, kurias nagrinėja filmas, jis dažnai minimas kaip vienas iš perspėjančių pasakojimų apie žmogaus teises ir šeimos vertę sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis.
Pridėtinė informacija
Jei domina daugiau informacijos apie šią istoriją, verta paieškoti interviu su Jutta Fleck (jei pasiekiami) arba dokumentinių šaltinių apie sovietmečio šeimų skaidymą ir griežtas Rytų Vokietijos migracijos taisykles. Filmo peržiūra gali būti pradžia platesniam pokalbiui apie Šaltojo karo istoriją ir jos įtaką kasdieniams žmonių likimams.
Istorija
1 dalis
1982 m. Sara Bender su dviem dukromis Silvia (11 m.) ir Sabine (9 m.) gyvena Erfurte, VDR (Rytų Vokietijoje). Jų motina pasakė keletą dalykų, kuriais kritikavo jų šalies vyriausybę. Tokioje komunistinėje šalyje kaip VDR buvo blogai kritikuoti vyriausybę. Dėl motinos žodžių su vaikais mokykloje buvo blogai elgiamasi.
Sara nori ištekėti už Peterio Kocho, kurį pažįsta darbe. Surengiamos vestuvės. Saros tėvas gyvena Helmstedte, Vakarų Vokietijoje. Jis keliauja į dukters vestuves, tačiau pakeliui greitkelyje patenka į avariją ir sunkiai susižeidžia. Vestuvės atidedamos. Sara nori aplankyti tėvą ligoninėje Vakarų Vokietijoje, tačiau VDR vyriausybė neleidžia jai vykti dėl jos išsakytų kritiškų žodžių. Jos tėvas miršta. Sara vis prašo leidimo išvykti iš šalies, bet jai neleidžiama, o darbe jai darosi sunku.
Ji su dviem dukromis bando pabėgti iš VDR. Joms pavyksta patekti į Rumuniją ir jos nori išvykti į Jugoslaviją, bet jas sugauna Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). Štazi žinojo, kad jie bandys pabėgti, nes Saros bute įrengė slaptus mikrofonus, kad galėtų girdėti viską, kas sakoma. Sara ir vaikai grąžinami į Rytų Berlyną. Oro uoste vaikai atskiriami nuo motinos. Jie nuvežami į vaikų namus Drezdene. Sara uždaroma į policijos kamerą. Jos draugas Peteris, už kurio ji norėjo ištekėti, pasirodo esąs Štazi pusėje. Jis veikia prieš ją. Sara nuteisiama trejus metus kalėti.
2 dalis
Po dvejų kalėjime praleistų metų Sara paleidžiama į laisvę Vakarų Vokietijos vyriausybės dėka, kuri sumokėjo VDR, kad ši ją išlaisvintų ir leistų atvykti į Vakarus. Jai vis dar neleidžiama pasimatyti su dviem dukromis, kurios buvo išsiųstos gyventi į komunistinei valdžiai lojalią globėjų šeimą. Sara apgaule priverčiama pasirašyti dokumentus, kurie iš tikrųjų reiškia, kad ji nebeturi teisės matytis su dukromis.
Sara negali pakęsti, kad būtų Vakaruose be savo dukterų. Ji iš karto pradeda maldauti VDR, kad leistų dukroms prisijungti prie jos, bet nieko nevyksta. Net Vakarų Vokietijos vyriausybė jai nepadeda, nes dėl politinių priežasčių nenori užmegzti blogų santykių su VDR Rytų Berlyne.
Sara mano, kad vienintelis būdas priversti ką nors atkreipti į ją dėmesį - gauti viešumo. Jai padeda žurnalistas ir fotografas Ričardas Panteris. Ji stovi prie "Checkpoint Charlie" - vietos Berlyno viduryje, kur užsieniečiai gali pereiti iš vienos padalyto miesto pusės į kitą. Ji nešasi didelį plakatą, kuriame parašyta: "Grąžinkite man mano vaikus!". Ričardas daro nuotraukas ir užsako jas spausdinti viso pasaulio laikraščiams. VDR valdžiai tai visai nepatinka. Jie siunčia agentus, kad jai grasintų. Ją net užpuola ir sužeidžia gatvėje bei sako, kad kitą kartą ją nužudys, jei ji tęs savo kampaniją. Net VFR (Vakarų Vokietija) prašo jos nutraukti kampaniją, nes tai kenkia tarptautiniams santykiams.
Tačiau Sara nesustoja. Jai pavyksta susisiekti su savo vaikais kontrabandos būdu gabenant laiškus ir žinutes kasetėse. Mergaitės labai apsidžiaugia ir mano, kad netrukus galės prisijungti prie motinos Vakaruose. Tačiau jokio leidimo negauna.
Sara vyksta į Helsinkyje vykstančią konferenciją, kur nori kalbėtis su Vakarų Vokietijos užsienio reikalų ministru Hansu-Dietrichu Genscheriu (filme šiek tiek kitaip, nei buvo iš tikrųjų). Ją automobiliu paveža vyrai, kurie sako, kad veža ją pas Genscherį, tačiau tai yra "Stasi" agentai, kurie nuveža ją į mišką, kad nužudytų, tačiau jai pavyksta pabėgti.
Dviem jos dukroms sakoma, kad motina žuvo automobilio avarijoje, tačiau tai yra melas. Vaikai atsitiktinai pamatė savo motiną demonstruojančią televizijos žinių reportaže. Jie supranta, kad ji vis dar gyva. Jos globėjai randa kasetėje įrašą, kuriame mergaitės kritikavo VDR vyriausybę. Jos griežtai nubaudžiamos.
Galiausiai jų globėja jų gailisi ir padeda įtikinti VDR vyriausybę išleisti vaikus. Jie susijungia su motina Vakarų Berlyne.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kaip vadinasi filmas?
A: Filmas vadinasi Die Frau vom Checkpoint Charlie (liet. "Moteris iš Checkpoint Charlie").
K: Apie ką pasakojama filme?
A: Filme pasakojama apie moterį, kuriai pavyksta pabėgti iš Rytų Vokietijos į Vakarų Vokietiją, tačiau ji atskiriama nuo savo vaikų. Tuomet ji šešerius metus bando pasiekti, kad Rytų Vokietijos vyriausybė leistų jos dukroms prisijungti prie jos Vakarų Vokietijoje.
K: Ar šis filmas paremtas tikra istorija?
A: Taip, filmas paremtas tikra istorija.
K: Kada filmas buvo parodytas pirmą kartą?
A: Pirmą kartą filmas buvo parodytas 2007 m. rugsėjo 28 d. per Prancūzijos ir Vokietijos televiziją ARTE.
K: Koks buvo tikrosios moters vardas?
A: Tikrame gyvenime moters vardas buvo Jutta Fleck. Filme ji vadinama Sara Bender.
Klausimas: Kokie buvo jos vaikų vardai realiame gyvenime?
A: Jos vaikai buvo vadinami Klaudija ir Beate. Filme jie vadinami Silvija ir Sabina (arba trumpiau "Bine" - tarti "BEE-ne").
Ieškoti