Die Frau vom Checkpoint Charlie

Istorija

1 dalis

1982 m. Sara Bender su dviem dukromis Silvia (11 m.) ir Sabine (9 m.) gyvena Erfurte, VDR (Rytų Vokietijoje). Jų motina pasakė keletą dalykų, kuriais kritikavo jų šalies vyriausybę. Tokioje komunistinėje šalyje kaip VDR buvo blogai kritikuoti vyriausybę. Dėl motinos žodžių su vaikais mokykloje buvo blogai elgiamasi.

Sara nori ištekėti už Peterio Kocho, kurį pažįsta darbe. Surengiamos vestuvės. Saros tėvas gyvena Helmstedte, Vakarų Vokietijoje. Jis keliauja į dukters vestuves, tačiau pakeliui greitkelyje patenka į avariją ir sunkiai susižeidžia. Vestuvės atidedamos. Sara nori aplankyti tėvą ligoninėje Vakarų Vokietijoje, tačiau VDR vyriausybė neleidžia jai vykti dėl jos išsakytų kritiškų žodžių. Jos tėvas miršta. Sara vis prašo leidimo išvykti iš šalies, bet jai neleidžiama, o darbe jai darosi sunku.

Ji su dviem dukromis bando pabėgti iš VDR. Joms pavyksta patekti į Rumuniją ir jos nori išvykti į Jugoslaviją, bet jas sugauna Rytų Vokietijos slaptoji policija (Stasi). Štazi žinojo, kad jie bandys pabėgti, nes Saros bute įrengė slaptus mikrofonus, kad galėtų girdėti viską, kas sakoma. Sara ir vaikai grąžinami į Rytų Berlyną. Oro uoste vaikai atskiriami nuo motinos. Jie nuvežami į vaikų namus Drezdene. Sara uždaroma į policijos kamerą. Jos draugas Peteris, už kurio ji norėjo ištekėti, pasirodo esąs Štazi pusėje. Jis veikia prieš ją. Sara nuteisiama trejus metus kalėti.

2 dalis

Po dvejų kalėjime praleistų metų Sara paleidžiama į laisvę Vakarų Vokietijos vyriausybės dėka, kuri sumokėjo VDR, kad ši ją išlaisvintų ir leistų atvykti į Vakarus. Jai vis dar neleidžiama pasimatyti su dviem dukromis, kurios buvo išsiųstos gyventi į komunistinei valdžiai lojalią globėjų šeimą. Sara apgaule priverčiama pasirašyti dokumentus, kurie iš tikrųjų reiškia, kad ji nebeturi teisės matytis su dukromis.

Sara negali pakęsti, kad būtų Vakaruose be savo dukterų. Ji iš karto pradeda maldauti VDR, kad leistų dukroms prisijungti prie jos, bet nieko nevyksta. Net Vakarų Vokietijos vyriausybė jai nepadeda, nes dėl politinių priežasčių nenori užmegzti blogų santykių su VDR Rytų Berlyne.

Sara mano, kad vienintelis būdas priversti ką nors atkreipti į ją dėmesį - gauti viešumo. Jai padeda žurnalistas ir fotografas Ričardas Panteris. Ji stovi prie "Checkpoint Charlie" - vietos Berlyno viduryje, kur užsieniečiai gali pereiti iš vienos padalyto miesto pusės į kitą. Ji nešasi didelį plakatą, kuriame parašyta: "Grąžinkite man mano vaikus!". Ričardas daro nuotraukas ir užsako jas spausdinti viso pasaulio laikraščiams. VDR valdžiai tai visai nepatinka. Jie siunčia agentus, kad jai grasintų. Ją net užpuola ir sužeidžia gatvėje bei sako, kad kitą kartą ją nužudys, jei ji tęs savo kampaniją. Net VFR (Vakarų Vokietija) prašo jos nutraukti kampaniją, nes tai kenkia tarptautiniams santykiams.

Tačiau Sara nesustoja. Jai pavyksta susisiekti su savo vaikais kontrabandos būdu gabenant laiškus ir žinutes kasetėse. Mergaitės labai apsidžiaugia ir mano, kad netrukus galės prisijungti prie motinos Vakaruose. Tačiau jokio leidimo negauna.

Sara vyksta į Helsinkyje vykstančią konferenciją, kur nori kalbėtis su Vakarų Vokietijos užsienio reikalų ministru Hansu-Dietrichu Genscheriu (filme šiek tiek kitaip, nei buvo iš tikrųjų). Ją automobiliu paveža vyrai, kurie sako, kad veža ją pas Genscherį, tačiau tai yra "Stasi" agentai, kurie nuveža ją į mišką, kad nužudytų, tačiau jai pavyksta pabėgti.

Dviem jos dukroms sakoma, kad motina žuvo automobilio avarijoje, tačiau tai yra melas. Vaikai atsitiktinai pamatė savo motiną demonstruojančią televizijos žinių reportaže. Jie supranta, kad ji vis dar gyva. Jos globėjai randa kasetėje įrašą, kuriame mergaitės kritikavo VDR vyriausybę. Jos griežtai nubaudžiamos.

Galiausiai jų globėja jų gailisi ir padeda įtikinti VDR vyriausybę išleisti vaikus. Jie susijungia su motina Vakarų Berlyne.