Išskaidytos kalvotosios lygumos (angl. Dissected Till Plains) yra Centrinės žemumos provincijos fiziografinė dalis, priklausanti platesnei JAV Vidinių lygumų fiziografinei sričiai. Jos užima pietinę ir vakarinę Ajovos dalį, šiaurės rytus Kanzase, pietvakarinį Minesotos kampą, šiaurinę Misūrio dalį, rytinę Nebraską ir pietrytinę Pietų Dakotos dalį.
Šio regiono reljefas pasižymi išraiškingomis, bet santykinai žemomis kalvelėmis ir jas perinančiomis upių bei upelių vagomis – tai ir reiškia “išskaidytą” (dissected) pobūdį. Reljefą sudaro giliomis upių erozijos vagomis perskirti ledynų nuogulos (till), todėl matomi segmentuoti šlaitai, vagos ir plačiau išskleistos kalvų grandinės. Paviršiaus akcentus formavo tiek ledyno paliktas nuogulose, tiek vėlesnis vandens erozijos procesas.
Geologinė kilmė. Pagrindinė uoliena ir nuogulos – ledyno nuogulos (till), kurias paliko Laurentidų ledyno pakraštys per ankstesnius ledynmečius (ikiviskonsininiai periodai). Po šių depozitų susidarymo regionas buvo intensyviai eroduojamas: upių tinklas „išskaldė“ ardomas nuogulas ir suformavo šiandien matomą kalvotumą. Be to, plačiose teritorijose ant ledynų nuogulų susiformavo storas loesso sluoksnis (vėjo nuneštos smulkios durpinės ir molingos dalelės), kuris labai pagerino dirvožemių derlingumą.
Dirvožemiai ir augalija. Dėl derlingų loesso ir till sluoksnių šiose lygumose vyrauja tamsūs, organinėmis medžiagomis turtingi moliniai dirvožemiai (Mollisols), itin palankūs žemės ūkiui. Istoriškai regioną dengė aukštųjų žolių (tallgrass) prerijos su vietinėmis gėlėmis ir žolynais; ši pamario prerieja buvo viena iš geriausių derlingų pievų Šiaurės Amerikoje. Dabar didžiąją dalį natūralios augalijos pakeitė intensyvi kultūrinė žemdirbystė, tačiau likę prerijų ir upių pakrančių girių lopinėliai yra svarbūs biologinės įvairovės saugotojai.
Žemės ūkis ir žmogaus veikla. Šis regionas yra vakarinis kukurūzų juostos pakraštys: vyrauja kukurūzų, sojų pupelių ir kitų stambių grūdinių ir pašarinių augalų pasėliai. Intensyvus žemės ūkis, gerai drenuoti dirvožemiai ir palanki klimatinė juosta lėmė aukštą produktyvumą, bet ir problemas – dirvožemio eroziją bei vandens užterštumą nuo trąšų ir pesticidų. Dėl to taikomos dirvožemio apsaugos priemonės: juostinis žemės dirbimas, apsauginės žolės juostos, saugomų pievų atkūrimas ir programos, skatinančios laukų apsodinimą bei poilsio režimą (pvz., Conservation Reserve Program).
Klimatas ir hidrologija. Klimatas – vidutinio platumo žemyninis, su šiltomis, drėgnomis vasaromis ir šaltomis žiemomis; kritulių kiekis dažniausiai pakankamas kukurūzams auginti, bet svyruoja priklausomai nuo konkrečios vietovės. Intensyvus upių tinklas ir pavienės polderinės bei natūralios drėkinimo vietos formuoja sudėtingą drenažo sistemą, kuri kartu ir lemia reljefo „išskaidymą“ bei navinčių slėnių atsiradimą.
Ekologija ir apsauga. Nors daugiausia teritorijos užimtas žemės ūkis, išlikę prerijų fragmentai, upių pakrančių miškai ir pelkės yra svarbūs buveinių mazgai paukščiams, bestuburiams ir posūkių rūšims. Vietinės ir federalinės programos skatina prerijų atkūrimą, upių apsaugą nuo erozijos bei dirvožemio tvarumą, siekiant išsaugoti kraštovaizdžio stabilumą ir biologinę įvairovę.
Santrauka: Išskaidytos kalvotosios lygumos yra Centrinės žemumos dalis, susidariusi iš ledyno nuogulų, vėliau stipriai „išskaidytų“ upių erozijos. Regionui būdingas banguotas reljefas, derlingi moliniai dirvožemiai, storas loesso sluoksnis ir intensyvus žemės ūkis – jis taip pat žinomas kaip vakarinis kukurūzų juostos pakraštys, kuriame išlikusios svarbios natūralios prerijų ir upių pakrančių buveinės.
