Ankstyvoji Norvegijos juodojo metalo scena buvo juodojo metalo muzikos scena ir subkultūra Norvegijoje XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Teigiama, kad ji sukūrė šiuolaikinį black metalo žanrą ir išugdė daug įtakingų atlikėjų.

Scena pradėjo formuotis vėlyvaisiais 1980‑ųjų ir ankstyvaisiais 1990‑ųjų metais. Jos branduolį sudarė grupės ir atlikėjai, tokie kaip Mayhem, Burzum, Darkthrone, Emperor, Immortal ir kiti, kurie muzikiniu požiūriu siekė sukurti žiauresnį, šaltą ir atmosferišką skambesį. Muzikos ypatybės, kurias pritaikė daugelis šios bangos atlikėjų, apėmė greitą tremolo picking techniką, blast beat ritmus, menką (lo‑fi) gamybos kokybę ir niūrią, kartais ritualistinę estetiką.

Kas sudarė sceną ir kur jie rinkdavosi

Pagrindinę grupę sudarė daugiausia jauni vyrai iš Oslo ir kitų Norvegijos miestų. Svarbi susitikimų vieta buvo įrašų parduotuvė "Helvete" ("Pragaras") Osle, kurioje veikė ir diskusijų erdvė — ten radosi idėjos, pažintys ir muzikos mainai. Dalyviai mėgo išskirtinę vizualinę išraišką: corpse paint (vadinamieji „lavonų dažai“), juodi drabužiai, naudojo simboliką iš Senojo pasaulio mitologijų, okultizmo ir satanizmo motyvų.

Ideologija ir pasaulėžiūra

Scenos narių požiūris dažnai buvo antikrikščioniškas, misantropiškas ir provokuojantis. Kai kurie nariai atvirai deklaravo satanizmą ar panteistines/ pagoniškas nuostatas, kiti naudojo tokius simbolius labiau kaip šoką ir sceninę manierą. Dalis žmonių ir žiniasklaidos apibūdino grupes arba jų dalį kaip sektą, bet realybė buvo įvairi — nuo meninės provokacijos iki rimtos ideologinės įsitikinimų sistemos.

Skandalai ir nusikalstama veikla

Scena sulaukė plačios viešosios ir žiniasklaidos dėmesio dėl kelių rimtų incidentų. 1991 m. įvykusi grupės Mayhem vokalisto Per Yngve „Dead“ Ohlin savižudybė sukėlė smarkų atgarsį tarp scenos dalyvių ir vėliau tapo dalimi jos mitologijos. 1992–1993 m. keli scenos nariai dalyvavo bažnyčių padegimuose visoje Norvegijoje — šie įvykiai sukėlė siaubą visuomenėje ir padėjo suformuoti stereotipinį apie juodojo metalo „teroro“ vaizdą.

1993 m. rugpjūtį įvyko dar vienas ryškus incidentas: Øystein "Euronymous" Aarseth, grupės Mayhem gitaristas ir „Helvete“ įkvėpėjas, buvo nužudytas; prieš jį kaltintas Varg Vikernes (Burzum). 1993 m. rugpjūčio ir 1994 m. gegužės mėnesiais daug scenos narių buvo suimti dėl padegimų, žmogžudysčių, užpuolimų ir sprogmenų laikymo. Kai kurie vėliau gavo ilgas bausmes — pavyzdžiui, Varg Vikernes buvo nuteistas už žmogžudystę ir kelis bažnyčių padegimus.

Žiniasklaida, mitai ir realybė

Žiniasklaida dažnai perdėjo arba supaprastino situaciją, maišydama sceninę įvaizdžio dalį su realiais veiksmų motyvais. Tai lėmė stiprų visuomenės susidomėjimą ir dažną paniką. Daugelis scenos muzikantų iš tikrųjų siekė išlikti pogrindyje ir akcentavo autonomiją nuo pagrindinės kultūros, tačiau kriminaliniai nusikaltimai ir kraštutiniai poelgiai sustiprino stereotipus apie visą judėjimą.

Paveldas ir įtaka

Nepaisant skandalų, ankstyvoji Norvegijos juodojo metalo scena paliko gilų pėdsaką metalo istorijoje. Jos muzikiniai bruožai ir estetinės idėjos išplito po visą pasaulį, paskatindamos įvairias subscenas: atmosferinį, post‑ ir sinfoninį black metalą, taip pat tamsesnes ekstremalaus metalo kryptis. Dauguma vėlesnių grupių atsiribojome nuo nusikaltimų ir smurto, o meta‑narratyvas apie sceną pradėjo būti nagrinėjamas kritiškai — tiek iš muzikologinės, tiek iš sociologinės pusės.

Apibendrinimas

Ankstyvoji Norvegijos juodojo metalo scena yra sudėtingas reiškinys: ji vienu metu buvo tiek kūrybinga ir įtakinga muzikos prasme, tiek kontroversiška dėl smurtinių ir nusikalstamų veiksmų. Suprasti šią sceną reikėtų atskiriant muzikinę bei kultūrinę vertę nuo kriminalinių incidentų ir ryškių personažų mitologizacijos; taip pat svarbu atkreipti dėmesį į ilgalaikę šio judėjimo įtaką ekstremaliajam metalui ir populiariajai kultūrai.

1993 m. rugpjūtį ir 1994 m. gegužę daugelis scenos narių buvo suimti už padegimus, žmogžudystes, užpuolimus ir sprogmenų laikymą.