Kas yra redakcinis straipsnis? Apibrėžimas, paskirtis ir pavyzdžiai

Sužinokite, kas yra redakcinis straipsnis: apibrėžimas, paskirtis ir pavyzdžiai – kaip formuojama laikraščio nuomonė.

Redakcinis straipsnis (kartais vadinamas pagrindiniu straipsniu JAV arba lyderiu JK) yra leidinio nuomonę atspindintis tekstas, kurį parengia leidinio redakcijos atstovai, paprastai vyresnieji redaktoriai. Jis formuluoja, aiškina ir gina redakcijos poziciją dėl tam tikros visuomenės, politikos ar kultūros temos. Straipsnis dažnai būna nepasirašytas — tai pabrėžia, kad išsakoma ne pavienio autoriaus, o visos redakcijos nuomonė.

Redakciniai tekstai gali būti publikuojami įvairiomis formomis: tradiciniu tekstu, karikatūros pavidalu arba kaip ilgiau argumentuojami leidinio komentarai. The New York Times ar The Boston Globe ir kiti didieji leidiniai kartais žymi šiuos straipsnius skiltimi „Opinion“ arba „Nuomonė“.

Paskirtis ir vaidmuo

Redakcinio straipsnio pagrindinės funkcijos:

• Informuoti: aiškiai nurodyti leidinio poziciją ir paaiškinti, kodėl ji yra svarbi;
• Formuoti viešąją nuomonę: įtakoti diskusiją, skatinti pokyčius ar reagavimą iš valdžios institucijų, verslo ar visuomeninių grupių;
• Kontroliuoti valdžią: kritikuoti ar pagirti sprendimus, reikšti solidarumą ar priekaištus;
• Šviesti skaitytojus: pateikti kontekstą, faktus ir argumentus, kad skaitytojai galėtų susidaryti nuomonę.

Kur publikuojama ir kaip pateikiama

Redakciniai straipsniai paprastai skelbiami specialiame leidinio puslapyje, vadinamame redakciniu puslapiu. Šalia jo dažnai publikuojami skaitytojų laiškai redaktoriui. Priešais šį puslapį esantis skyrius kartais vadinamas „op-ed“ (angl. opposite the editorial page) — čia skelbiamos nepriklausomų autorių nuomonės. Visgi kai kuriais atvejais redakcinis straipsnis gali būti publikuojamas ir pirmame puslapyje, ypač jei tema laikoma itin svarbia. Anglakalbėje spaudoje tai pasitaiko retai, tačiau kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, redakcijos nuomonė pirmame puslapyje matoma dažniau.

Autorių pavardės ir atsakomybė

Daugelis leidinių redakcinio straipsnio autoriaus nenurodo, nes nuomonė simboliškai siejama su visos redakcijos pozicija, o ne su konkrečiu rašytoju. Dienraščio "The Guardian" redaktorius Tomas Klarkas pažymi, kad tai padeda diskusijai sutelkti dėmesį į problemą, o ne į pavienį autorių. Tačiau redakcijos vadovas ar redaktorius yra viešai žinomas ir prisiima galutinę atsakomybę už paskelbtą poziciją — jis dažnai prižiūri redakcinį procesą ir patvirtina galutinį tekstą.

Kaip rašomas redakcinis straipsnis

Rašant redakcinį straipsnį paprastai laikomasi gairių:

• Pateikiama aiški teiginio santrauka pradžioje;
• argumentai išdėstomi struktūruotai ir palaikomi faktais arba patikimų šaltinių nuorodomis;
• atskirai aptariami prieštaraujantys požiūriai ir paaiškinama, kodėl jie atmetami;
• pateikiamas siūlymas arba kvietimas veikti (policy recommendation);
• tonas gali būti nuo formalaus iki emocingo, bet turėtų remtis logika ir etiškais argumentais.

Istoriniai pavyzdžiai ir pokyčiai

Laikraščiai kartais viešai pripažįsta savo ankstesnes klaidas. Pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos leidinys "The Press", įsikūręs Christchurch, 2018 m. perėjęs į kompaktišką formatą paskelbė sąrašą redakcinių straipsnių, kuriuose anksčiau išreikšta nuomonė vėliau pasikeitė. Vienas iš pavyzdžių — požiūris į moterų rinkimų teisę: nors vyriausybė suteikė moterims teisę balsuoti 1893 m., anksčiau paskelbtame redakciniame straipsnyje buvo teigiama, kad moterys „daug mieliau liktų namie ir užsiimtų namų ruoša“ nei eitų į rinkimų apylinkes. Tokie atvejai rodo, kad viešoji diskusija ir redakcijos samprata gali kisti kartu su visuomenės vertybėmis.

Redakcijos karikatūros ir fotoredakcijos

Redakciniai pasisakymai gali būti išreikšti ir per satyrą ar vizualinius sprendimus. Karikatūra – trumpa, dažnai ironizuojanti forma, kuri greitai perteikia redakcijos kritinę nuostatą. Mados leidyboje terminas dažnai vartojamas kalbant apie fotoredakcijas — plačias nuotraukų serijas, skirtas vienai temai, dizaineriui ar modeliui, su lydinčiu tekstu arba be jo (kaip fotoreportaže). Tokios fotoredakcijos atlieka redakcinę funkciją, formuodamos estetinę bei kultūrinę nuomonę.

Etika, skaidrumas ir prieštaravimai

Redakcijų pareiga — laikytis etikos: pagrįsti teiginius faktais, nurodyti interesų konfliktus ir taisyti klaidas. Skaitytojai turi teisę žinoti, ar straipsnio turinys buvo paveiktas komercinių ar politinių interesų. Daugelyje leidinių yra nustatytos redakcinių gairės ir taisyklės, kaip elgtis su klaidomis (pataisymų skelbimas) bei kokiomis sąlygomis leidžiami svečių straipsniai ar op-ed publikacijos.

Skirtumas tarp redakcinio straipsnio ir kitų nuomonės formų

Redakcinis straipsnis skiriasi nuo op-ed ar svečių nuomonės tuo, kad jis atstovauja viso leidinio pozicijai. Op-ed (opposite the editorial) skiltyse rašo nepriklausomi ekspertai, politikai ar skaitytojai — tai individualios nuomonės, kurios nebūtinai atspindi redakcijos požiūrį.

Bendras principas — redakcinis straipsnis yra galinga žiniasklaidos priemonė: teisingai ir atsakingai parengtas jis gali skatinti informuotą diskusiją, netgi lemti sprendimus politikos formavime. Skaitytojas turėtų vertinti redakcinį turinį kaip leidinio nuomonę, o ne neutralią žinią, ir, jei reikia, ieškoti papildomų šaltinių patikimai informacijai patikrinti.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra redakcinis straipsnis?

K: Kur paprastai skelbiami redakciniai straipsniai?

K: Ar kartais redakciniai straipsniai skelbiami pirmajame puslapyje?

K: Ar visada nurodomas redakcinio straipsnio autorius?

K: Kas prižiūri redakcinius straipsnius?

K: Kaip mados žurnalai gali naudoti "redakcinį straipsnį"?

K: Koks pavyzdys buvo pateiktas laikraštyje "The Press", kai 2018 m. jis iš broadsheet'o tapo kompaktiniu?

Paieška pagal raidę