Elektromagnetas
Elektromagnetai - tai laikini ir dirbtiniai magnetai.Tai magnetai, kurie yra magnetiniai tik tada, kai per juos teka elektros srovė. Vielos ritė vadinama solenoidu. Magneto stiprumas yra proporcingas grandine tekančiai srovei. Elektra, tekanti laidu, vadinama srove. Srovė - tai elektronų, neigiamai įkrautų dalelių, srautas. Elektromagnetai naudojami įvairiems tikslams. Paprastame pavyzdyje elektromagnetas gali paimti geležies, nikelio ir kobalto gabalėlius.
Elektromagnetai gali būti stipresni, jei į varinę vielą bus įdėta daugiau vijų arba per vijas bus įdėta geležinė šerdis (pvz., vinis). Taip pat galima padidinti srovę, kad magnetizmas taptų stipresnis. Elektromagnetą 1825 m. išrado britų elektrikas Viljamas Sturgeonas.
Elektromagnetas naudingas, nes jį galima lengvai įjungti ir išjungti (naudojant elektros srovę), o nuolatinio magneto išjungti negalima ir jis toliau veikia savo artimiausią aplinką.
Skirtingi lydiniai veikia skirtingai. Geležis labai greitai nustoja būti elektromagnetu, o plienui nusidėvėti reikia laiko. Norint pagaminti elektromagnetą, varinė viela apvyniojama aplink geležinį strypą. Du vielos galai prijungiami prie baterijos + (teigiamos) ir - (neigiamos) pusės.
Elektromagnetai naudojami tokiuose kasdien naudojamuose daiktuose kaip įsilaužimo signalizacija, elektrinės relės ir gaisriniai skambučiai. Elektros varikliai iš esmės yra elektromagnetai. Jų gebėjimas iš nemagnetinės būsenos pereiti į magnetinę tik praleidus per juos elektros srovę leidžia juos naudoti daugelyje įvairių daiktų. Šis gebėjimas naudojamas relėse.
Elektromagnetai taip pat gali būti naudojami elektrai gaminti. Judinant magnetą pirmyn ir atgal priešais elektromagnetą, susidaro elektros srovė.
Elektromagnetas pritraukia segtuvus, kai tiekiama srovė, sukurdama magnetinį lauką, ir praranda juos, kai srovė ir magnetinis laukas pašalinami.
Kai laidu teka srovė, aplink laidą susidaro magnetinis laukas. Paprastai šis laukas būna labai silpnas, todėl vienas laidas nesukurs pakankamai stipraus magnetinio lauko, kad būtų galima surinkti metalinius daiktus. Šiame paveikslėlyje "I" yra srovė, o "B" - magnetinis laukas.
Kodėl veikia elektromagnetai
Elektromagnetai veikia todėl, kad, kai laidu teka elektra, aplink laidą susidaro magnetinis laukas. Magnetinio lauko kryptį galima nustatyti naudojantis dešiniosios rankos taisykle. Tai reiškia, kad jei žmogus dešinės rankos nykštį nukreiptų srovės kryptimi, magnetinis laukas aplink laidą eitų taip pat, kaip jo pirštai apvyniotų laidą.
Vieno laido kuriamas magnetinis laukas paprastai nėra labai stiprus. Norint pagaminti elektromagnetą, paprastai viela apvyniojama daugybe kilpų, kad kiekvienos vielos gabalėlio laukai susijungtų į vieną stipresnį magnetinį lauką.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra elektromagnetas?
A: Elektromagnetas yra laikinas dirbtinis magnetas, kuris yra magnetinis tik tada, kai per jį teka elektros srovė. Vielos ritė vadinama solenoidu.
K: Kaip kinta elektromagneto stiprumas?
A: Magneto stiprumas yra proporcingas grandine tekančiai srovei, todėl didėjant srovei magnetizmas stiprėja.
K: Kokios dalelės sukuria elektros energiją?
A: Elektrą, tekančią laidu, sudaro neigiamai įkrautos dalelės, vadinamos elektronais.
K: Kas išrado elektromagnetą?
A: 1825 m. britų elektrikas Williamas Sturgeonas išrado elektromagnetą.
K: Kuo elektromagnetas yra naudingesnis už nuolatinius magnetus?
A: Elektromagnetas naudingas, nes jį galima lengvai įjungti ir išjungti (naudojant elektros srovę), o nuolatinio magneto išjungti negalima ir jis toliau veikia savo artimiausią aplinką.
K: Kaip pagaminti elektromagnetą?
A: Elektromagnetui pagaminti varinė viela apvyniojama aplink geležinį strypą. Du vielos galai prijungiami prie baterijos + (teigiamos) ir - (neigiamos) pusės.
K: Kaip skirtingi lydiniai skirtingai reaguoja veikiami elektromagnetinių laukų?
A: Geležis labai greitai nustoja būti elektromagnetu, o plienui reikia laiko, kad susidėvėtų.
