Epikūrizmas: Epicūro mokymas apie malonumą, ramybę ir saikingumą

Epikūrizmas: Epikūro mokymas apie malonumą, ramybę ir saikingumą — sužinokite, kaip paprasti malonumai, draugystė ir žinios veda į laisvę nuo baimės.

Epikūrizmas – tai filosofijos mokykla, sukurta ir pagrįsta Epikūro mokymu apie malonumą, ramybę ir gyvenimo saikingumą. Mokykla įsitvirtino maždaug III a. pr. m. e. Epikūras buvo materialistas ir pirmiausia sekė atomistiniu pasaulėvaizdžiu: jis teigė, kad visa, kas yra, susideda iš atomų ir tuštumos, idėją, kurią pirmasis iškėlė Demokritas. Epikūras ryžtingai prieštaravo prietarams ir mitams, stengėsi atsieti filosofiją nuo baimių ir klišių, trukdančių ramiai gyventi.

Pagrindinės doktrinos

Epikūrizmas dažnai siejamas su hedonizmu, nes teigia, kad malonumas (gr. hedone) yra pagrindinis gėris. Tačiau epikūrinis hedonizmas yra specifinis: malonumas suprantamas ne kaip neribotas išorinių nuodėmių siekimas, o kaip skausmo nebuvimas ir vidinė ramybė. Svarbiausi terminai yra:

• ataraksija – nerūpestingumo, vidinės ramybės būsena, kai nėra nerimo ir baimių;
• aponija – kūniško skausmo nebuvimas;
• saikingumas – sąmoningas pasitenkinimo ribojimas, kad išvengti didesnio nepasitenkinimo ateityje.

Epikūras skirstė malonumus ir skausmus, mokė rinktis tuos malonumus, kurie ilgainiui atneša ramybę, o ne trumpalaikį jaudinimą. Jis patarinėjo vengti per didelių kūniškų troškimų (pavyzdžiui, sekso ar nesuvaldomo apetito), nes jie dažnai sukelia daugiau nerimo nei malonumo. Tokiu būdu epikūrizmas labai skiriasi nuo populiaraus supratimo apie „hedonizmą“ kaip ištisinių palaimų ir prabangos siekimo.

Etika ir kasdienybė

Epikūriečių nuomone, tikras didžiausias malonumas yra susijęs su žiniomis, draugyste ir doru, saikingu gyvenimu. Epikūras ypač pabrėžė draugystės reikšmę: draugai padeda pasiekti ataraksiją ir suteikia saugumo bei džiaugsmo. Jo patarimai kasdienai yra praktiški: valgyti saikingai, vengti per didelių įtampos situacijų ir atpažinti, kurie troškimai yra būtini, kurių galima atsisakyti.

Epikūras taip pat siūlė paprastą patarimą valgio atžvilgiu: nevalgyti per daug gausiai, nes perteklinis sotumas vėliau gali sukelti nerimą ar apgailestavimą (pvz., rūpestį dėl to, kad ateityje negalėsi sau to leisti). Panašiai neapgalvotas seksualinių troškimų tenkinimas gali paskatinti stipresnį geismą ir vėlesnį nusivylimą partneriu. Taigi saikingumas yra priemonė užtikrinti ilgalaikę ramybę.

Fizika ir pažinimo teorija

Epikūro fizika buvo atomistinė: jis laikėsi idėjos, kad materija sudaryta iš atomų ir tuštumos. Taip pat jis pateikė prielaidą apie atsitiktinį atomų nukrypimą (gr. clinamen), kuri, pasak jo, leido paaiškinti laisvąją valią ir pokyčius pasaulyje.

Epistemologijoje epikūrizmas remiasi empiriniais kriterijais: žmogaus pažinimas pradeda nuo jutimų (sensations), jėgų bei įpročių (preconceptions) ir jausmų (feelings). Jutimai laikomi patikimais, o protas gali juos interpretuoti ir teisingai aiškinti, jei laikosi sveiko proto taisyklių.

Tetrafarmakas ir praktiniai patarimai

Epikūrizmas siūlo praktišką gyvenimo „vaistą“ – žinomą kaip tetrapharmakos (keturių dalių vaistas), kurį galima trumpai suvesti taip:

• Nebijokite dievų (gamtos dievai neegzistuoja kaip pasaulį kontroliuojantys būtybės arba jie yra pasyvūs ir nesikiša į žmonių reikalus);
• Nebijokite mirties (mirtis – tai jusčių nebuvimas, todėl ji nėra blogis);
• Geri reikalai (malonumai) yra pasiekiami ir paprastai neprieinami tik keletui;
• Blogi reikalai (skausmai) yra arba lengvai pakeliami, arba trumpalaikiai.

Bendruomenė ir politinė pozicija

Epikūras ėmėsi praktinės filosofijos bendruomenės formavimo – garsioji „Sodas“ (Kepos) Atėnuose buvo atvira moterims ir vergams, kas tuo metu buvo nestandartinė. Epikūriečiai dažnai vengė aktyvios politikos, manydami, kad politinis gyvenimas gali trikdyti asmeninę ramybę. Tačiau tai nereiškia visiško atsiribojimo nuo visuomenės – daug epikūriečių gyveno aktyviai bendruomenėse, kuriose vertintos draugystė ir dalijimasis idėjomis.

Istorinė raida ir poveikis

Epikūrizmas iš pradžių stojo prieš platonizmą ir vėliau tapo vienu pagrindinių stoicizmo oponentų. Hellenistiniu ir romėnų laikotarpiu klestėjo epikūriečių mokyklos ir draugijos daugelyje miestų (paminėtini pavyzdžiui Antiochija, Aleksandrija, Rodo miestas ir Erkolanas).

Romėnų epochoje epikūrizmą populiarino poetas Lukrecijus, kurio epinė poema "Apie daiktų prigimtį" (De Rerum Natura) išsamiai išdėsto epikūrizmo argumentus ir gamtos filosofiją. Daugelis tekstų apie epikūrizmą buvo prarasti vėlesniais amžiais, bet svarbūs atradimai, pavyzdžiui, Herculaneumo papirusai, atskleidė daug epikūrietiškų tekstų – manoma, kad bent keli jų priklausė filosofo-pasekėjo Filodemo.

Iki Romos imperijos pabaigos epikūrizmas patyrė krikščioniškų persekiojimų ir išgyveno nuosmukį, tačiau XVII a. jį atgaivino atomistas Pierre'as Gassendi, kuris bandė suderinti atomistinę pasaulėtvarką su krikščioniška doktrina. Vėlesnėse epochose epikūrizmo idėjos turėjo įtakos empiricizmo, šiuolaikinio materializmo ir kai kurioms laisvamanystės bei utilitarizmo tendencijoms.

Šaltiniai ir tekstai

Iš Epikūro kūrybos išliko fragmentai ir keli svarbūs tekstai, tokie kaip laiškas Menojkeui (Letter to Menoeceus), laiškas Herodotui (Letter to Herodotus) ir Principal Doctrines (Pagrindinės doktrinos). Daug epikūriečių ir su jais susijusių tekstų atrasta Herkulaneumo (Herculaneum) papirusų rinkiniuose; šie ritiniai suteikė vertingos informacijos apie mokyklos doktrinas ir praktikas.

Epikūrizmas vis dar domina filosofus ir plačiąją visuomenę dėl savo praktiško požiūrio į laimę, etikos aiškumo ir atviro požiūrio į gamtos mokslus. Jo pabrėžimas: ramybė, draugystė ir saikingumas – daugeliui lieka aktualūs ir šiandien.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas buvo Epikūras?

K: Kas yra epikūrizmas?

Klausimas: Kaip Epikūras vertino kūniškus troškimus?

K: Kokie buvo pagrindiniai epikūrizmo priešininkai?

K: Ar Epikūras išreiškė kokią nors socialinę moralę?

K: Kur šiandien galime rasti Epikūro raštų?

Paieška pagal raidę