Epikūrizmas
Epikūrizmas - tai filosofija, pagrįsta Epikūro mokymu. Jis atsirado apie 307 m. pr. m. e. Epikūras buvo materialistas, tikėjęs, kad egzistuoja atomai. Mokyti apie atomus pirmasis pradėjo Demokritas. Epikūras buvo materialistas ir ryžtingai puolė prietarus.
Pasak Epikūro, dievai yra pasyvūs: Jie nesikiša į pasaulį. Pasak Aristipo, Epikūras manė, kad didžiausias gėris yra patirti tam tikrų malonumų ir pasiekti tokią būseną, kai nėra baimės ir skausmo. Epikūrizmas yra hedonizmo forma, nes skelbia, kad malonumas yra vienintelis egzistuojantis gėris. Epikūrizmas teigia, kad skausmo nebuvimas yra didžiausias malonumas; jis taip pat pasisako už paprastą gyvenimą. Dėl šių idėjų jis pakankamai skiriasi nuo "hedonizmo", kaip jis paprastai apibrėžiamas.
Epikūriečių nuomone, didžiausią malonumą (ramybę ir laisvę nuo baimės) teikia žinios, draugystė ir doras bei saikingas gyvenimas. Epikūras palankiai kalbėjo apie mėgavimąsi paprastais malonumais; jis taip pat turėjo omenyje susilaikymą nuo kūniškų troškimų, pavyzdžiui, sekso ir apetitų, beveik kaip asketizmą.
Jis teigė, kad valgant nereikėtų valgyti per daug gausiai, nes vėliau gali kilti nepasitenkinimas, pavyzdžiui, niūrus suvokimas, kad ateityje negalėsime sau leisti tokių skanėstų. Panašiai ir seksas gali sukelti didesnį geismą ir nepasitenkinimą seksualiniu partneriu. Epikūras nesuformulavo plačios socialinės moralės sistemos, kuri būtų išlikusi.
Epikūrizmas iš pradžių buvo iššūkis platonizmui, tačiau vėliau tapo pagrindiniu stoicizmo priešininku. Epikūras ir jo pasekėjai vengė politikos. Vėlyvojo helenizmo epochoje ir romėnų laikais klestėjo daug epikūriečių draugijų (pavyzdžiui, Antiochijoje, Aleksandrijoje, Rodo mieste ir Erkolane).
Poetas Lukrecijus buvo žinomiausias romėnų poezijos šalininkas. Iki Romos imperijos pabaigos epikūrizmas, patyręs krikščionių puolimą ir represijas, beveik išnyko, tačiau XVII a. jį atgaivino atomistas Pierre'as Gassendi, pritaikęs jį prie krikščioniškosios doktrinos.
Išliko keletas Epikūro raštų. Kai kurie mokslininkai mano, kad Lukrecijaus epinėje poemoje "Apie daiktų prigimtį" viename kūrinyje pateikiami pagrindiniai epikūrizmo argumentai ir teorijos. Daugelis papirusų ritinių, rastų Herkulanumo papirusų viloje, yra epikūrietiški tekstai. Manoma, kad bent keli iš jų priklausė epikūrininkui Filodemui.
Epikūras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Epikūras?
A: Epikūras buvo filosofas materialistas, gyvenęs apie 307 m. pr. m. e. ir mokęs apie atomus, kuriuos pirmasis pradėjo nagrinėti Demokritas. Jis taip pat ryžtingai puolė prietarus ir tikėjo, kad didžiausias gėris yra patirti tam tikrų malonumų ir pasiekti tokią būseną, kai nėra baimės ar skausmo.
K: Kas yra epikūrizmas?
A: Epikūrizmas - tai filosofija, pagrįsta Epikūro mokymu. Tai hedonizmo atmaina, skelbianti malonumą vieninteliu gėriu, pasisakanti už skausmo nebuvimą kaip didžiausią malonumą ir paprastą gyvenimą.
Klausimas: Kaip Epikūras vertino kūniškus troškimus?
A: Pasak Epikūro, žmogus turėtų susilaikyti nuo kūniškų troškimų, tokių kaip seksas ir apetitas, beveik kaip nuo askezės. Jis teigė, kad valgant nereikėtų valgyti per gausiai, kad vėliau būtų išvengta nepasitenkinimo. Panašiai ir seksas gali sukelti didesnį geismą ir nepasitenkinimą seksualiniu partneriu.
K: Kokie buvo pagrindiniai epikūrizmo priešininkai?
A: Pagrindiniai epikūrizmo priešininkai buvo platonizmas ir stoicizmas.
K: Ar Epikūras išreiškė kokią nors socialinę moralę?
A: Ne, jis nesukūrė jokios plačios socialinės moralės sistemos, kuri būtų išlikusi iki šių dienų.
K: Kur šiandien galime rasti Epikūro raštų?
A: Kai kurie Epikūro raštai išliko iki mūsų dienų; be to, manoma, kad daug papiruso ritinių, rastų Villa dei Papiri Herkulanume, yra parašyti Epikūro arba jo pasekėjo Filodemo. Lukrecijaus poemoje "Apie daiktų prigimtį" taip pat pateikiami pagrindiniai jo mokymo argumentai ir teorijos.
