Eulerio-Bernoulli sijų teorija
Eulerio-Bernoulli sijų teorija (dar vadinama inžinierių sijų teorija arba klasikine sijų teorija) - tai paprastas metodas sijų lenkimui, kai veikia apkrova, apskaičiuoti. Jis taikomas mažoms sijos deformacijoms (kiek kas nors pasislenka), neatsižvelgiant į šlyties deformacijų poveikį. Todėl ją galima laikyti specialiuoju Timošenko sijų teorijos atveju. Ji pirmą kartą buvo pristatyta apie 1750 m. Ji išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje kuriant Eifelio bokštą ir Velnio ratą. Vėliau ji buvo naudojama daugelyje inžinerijos sričių, įskaitant mechanikos inžineriją ir civilinę inžineriją. Nors buvo sukurti kiti pažangūs metodai, Eulerio-Bernoulli sijų teorija vis dar plačiai naudojama dėl savo paprastumo.
Vibruojanti stiklinė sija, rodanti sijų lenkimą, kurį galima įvertinti taikant Eulerio-Bernoulli sijų teoriją.
Istorija
Leonhardas Euleris ir Danielis Bernoulli 1750 m. pirmieji sukūrė šią teoriją. Tuo metu į mokslą ir inžineriją buvo žiūrima kitaip nei šiandien. Tokiomis matematinėmis teorijomis, kaip Eulerio ir Bernulio spindulių teorija, nebuvo pasitikima praktiniam inžineriniam naudojimui. Tiltai ir pastatai buvo projektuojami tais pačiais metodais iki pat XIX a. pabaigos. Tuomet Eifelio bokštas ir Velnio ratas parodė teorijos pagrįstumą platesniu mastu.
Lenkiamos sijos skerspjūvio brėžinys, kuriame pavaizduota neutralioji ašis
Statinė sijos lygtis
Toliau pateikta Eulerio-Bernoulli lygtis apibūdina ryšį tarp sijos deformacijos ir veikiančios apkrovos:
d 2 d x 2 ( E I d 2 w d x 2 ) = q {\displaystyle {\frac {\mathrm {d} ^{2}}{\mathrm {d} x^{2}}}}} kairė(EI{\frac {\mathrm {d} ^{2}w}{\mathrm {d} x^{2}}}}}} dešinė)=q\,} 
Kur w ( x ) {\displaystyle w(x)} 
apibūdina sijos įlinkį z {\displaystyle z}
kryptimi tam tikroje padėtyje x {\displaystyle x}
. q {\displaystyle q}
yra paskirstytoji apkrova, kitaip tariant, jėga, tenkanti ilgio vienetui (analogiškai slėgiui, kuris yra jėga, tenkanti plotui); ji gali būti x {\displaystyle x} , w {\displaystyle w} funkcija. 
arba kiti kintamieji.
Eulerio-Bernoulli sijos lenkimas. Kiekvienas sijos skerspjūvis yra 90 laipsnių kampu neutralios ašies atžvilgiu.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Eulerio-Bernoulio spindulių teorija?
A: Eulerio-Bernoulli sijų teorija yra paprastas metodas, naudojamas sijų lenkimui skaičiuoti veikiant apkrovai, neatsižvelgiant į šlyties deformacijų poveikį.
K: Kada pirmą kartą buvo pradėta taikyti Eulerio-Bernoulli sijų teorija?
A: Eulerio-Bernoulli sijų teorija pirmą kartą buvo pradėta taikyti apie 1750 m.
K: Ar Eulerio-Bernoulli sijų teorija buvo naudojama kuriant Eifelio bokštą ir Velnio ratą?
A: Taip, Eulerio-Bernoulli sijų teorija išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje kuriant Eifelio bokštą ir Velnio ratą.
K: Kokiose inžinerijos srityse buvo naudojama Eulerio-Bernoulli sijų teorija?
A.: Eulerio-Bernoulli sijų teorija buvo naudojama daugelyje inžinerijos sričių, įskaitant mechanikos inžineriją ir civilinę inžineriją.
K: Ar Eulerio-Bernoulli sijų teorija vis dar plačiai naudojama šiandien?
A: Taip, Eulerio-Bernoulli sijos teorija dėl savo paprastumo vis dar plačiai naudojama, nors buvo sukurti ir kiti pažangūs metodai.
K: Kokių tipų sijos įlinkiams taikoma Eulerio-Bernoulli sijos teorija?
A: Eulerio-Bernoulli sijos teorija taikoma mažiems sijos įlinkiams.
K: Ar Eulerio-Bernoulli sijos teorijoje atsižvelgiama į šlyties deformacijų poveikį?
Atsakymas: Ne, Eulerio-Bernoulli sijos teorija neatsižvelgia į šlyties deformacijų poveikį.
