„Farenheito 451“ – Rėjaus Bredberio distopinis romanas apie knygų deginimą

"Farenheito 451" - amerikiečių distopinis romanas. Jį parašė Rėjus Bredberis (Ray Bradbury) ir pirmą kartą išleido 1953 m.

Romane pasakojama apie ateities Amerikos visuomenę, kurioje žmonės yra hedonistai (t. y. gyvena tik dėl malonumo), o skaitymas yra draudžiamas, nes verčia mąstyti. Pagrindinis veikėjas Gajus Montagas dirba "gaisrininku" (kas šioje ateityje reiškia "knygų degintoją"). Skaičius "451" reiškia temperatūrą (Farenheito laipsniais), kurioje dega knygos, kai "gaisrininkai" jas degina "žmonijos labui". Parašytas pirmaisiais Šaltojo karo metais, romanas kritikuoja tai, ką Bredberis laikė vis labiau disfunkcine Amerikos visuomene.

Ši idėja kilo iš Bredberio apsakymo "Bright Phoenix", parašyto 1947 m., bet pirmą kartą publikuoto 1963 m. žurnale "Magazine of Fantasy and Science Fiction". Originalus apsakymas buvo perdirbtas į novelę "Ugniagesys" ir išspausdintas 1951 m. vasario mėn. žurnalo "Galaxy Science Fiction" numeryje. Novelė taip pat buvo išspausdinta žurnalo "Playboy" 1954 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. numeriuose. Visą romaną Bredberis parašė mokama rašomąja mašinėle UCLA Powello bibliotekos rūsyje. Pirminis jo sumanymas rašant "Farenheito 451" buvo parodyti didelę meilę knygoms ir bibliotekoms. Jis dažnai minėjo Montagą kaip aliuziją į save.

Ilgainiui romanas buvo įvairiai interpretuojamas, daugiausia dėmesio skiriant istoriniam knygų deginimo vaidmeniui slopinant kitokias idėjas. Bredberis yra sakęs, kad romanas nėra apie cenzūrą; pasak jo, "Farenheito 451" yra pasakojimas apie tai, kaip televizija naikina susidomėjimą literatūros skaitymu, dėl to žmonės galvoja, kad žinias sudaro "faktai", dalinė informacija be konteksto, pavyzdžiui, vien Napoleono gimimo data, nenurodant, kas jis buvo.

1966 m. buvo išleistas romano kino filmas, taip pat buvo parodytos bent dvi BBC Radio 4 dramatizuotos versijos, kurios abi labai tiksliai atitinka knygą.

Santrauka

Romano veiksmas vyksta nežymiai ateities laikotarpyje. Gajus Montagas – gaisrininkas, kurio pareiga nėra gesinti ugnį, o deginti knygas ir namus, kuriuose jos randamos. Iš pradžių jis paklūsta sistemai, bet susitikimas su jaunąja ir smalsiąja Clarisse, žmonos Mildred toksiškai paviršutinišku elgesiu ir keli įvykiai darbe pradeda kelti klausimų apie jo profesijos prasmę ir visuomenės normas.

Montagui vis labiau ima rūpėti knygos: jis slapta kaupia ir skaito jas. Draugystė su buvusiu literatūros profesoriumi, pavadintu Faberiu, suteikia jam teorinę ir moralinę paramą. Vėliau konfliktas su ugniagesių vadu Beatty baigiasi dramatiškai – Montagui tenka bėgti. Jis prisijungia prie grupės „knygų mylėtojų“, kurie išsaugo kūrinius ne popieriuje, o atmintyje: kiekvienas iš jų mokosi mintinai vienos ar kelių knygų, tikintis, kad taip paliktos idėjos galės grįžti, kai visuomenė leis jas vėl priimti. Romano pabaigoje miestas sunaikinamas karo metu, o likusieji išgyvenę knygų „nešėjai“ žengia link atstatymo – simbolinis viltingas užbaigimas.

Tyrinės ir pagrindinės temos

• Cenzūra ir valdžios kontrolė: nors Bredberis teigė, kad romano esmė – technologijų poveikis skaitymui ir mąstymui, knygos deginimas veikia kaip aiškus cenzūros ir idėjų slopinimo simbolis.
• Masinė kultūra ir pramogos: romane kritikuojama paviršutiniška, greita informacija ir pramogų kultūra, kuri atima gebėjimą gilintis ir kritiškai mąstyti.
• Asmeninė atsakomybė ir pabudimas: Montagas reprezentuoja individą, kuris keičiasi – nuo paklusnumo iki aktyvaus gebėjimo pasirinkti žinias ir tiesą.
• Atmintis ir dokumentavimas: romane siūlomas alternatyvus žinių saugojimo būdas – žmonės kaip gyvos bibliotekos, išsaugantys literatūrą mintyse.

Istorinis kontekstas ir interpretacijos

Parašytas pirmuosiuose Šaltojo karo dešimtmečiuose, romanas atspindi autoriui nerimą dėl totalitarinių tendencijų, propaganda ir visuomenės paklusnumo. Bredberio kūriniui dažnai pritaikomos įvairios interpretacijos: vieni mato jame perspėjimą apie polinkį cenzūruoti idėjas, kiti – apie televizijos ir greitų pramogų poveikį mąstymui. Taip pat romanas nagrinėja istorinius knygų deginimo motyvus – nuo nacistinių akcijų iki vėlesnių pavyzdžių, kai valstybinė ir socialinė spaudimas ribojo laisvą diskursą.

Adaptacijos ir įtaka

Romano populiarumas lėmė daugybę adaptacijų ir interpretacijų įvairiuose medijuose. 1966 m. pagal knygą sukurtas kino filmas, režisuotas François Truffaut, pelnė tarptautinį dėmesį. Vėliau kūrinys buvo perkeliamas į radijo, teatro ir televizijos formas – tarp jų minėtos bent kelios BBC Radio 4 dramatizuotos versijos. Šiuolaikiniame laikotarpyje 2018 m. pasirodė nauja ekranizacija, kuri dar labiau atkreipė dėmesį į knygos aktualumą.

Priėmimas ir paveldas

"Farenheito 451" dažnai minima kaip viena svarbiausių XX a. distopijų. Ji įtraukta į mokyklų programas, literatūros sąrašus ir plėtojama kritinėse diskusijose apie laisvę, žiniasklaidą ir kultūrą. Dėl savo vaizdingo simbolizmo – knygų deginimo, „gaisrininkų“ vaidmens ir gyvenimo be gilumo – romanas išlieka aktualus ir šiandien, kai diskutuojama apie informacijos kokybę, technologijų įtaką ir laisvąją mintį.

Romane naudojama vaizdinė kalba, archajiški ir futuristiniai motyvai, taip pat Bredberio aistringas prieraišumas knygoms ir bibliotekoms, dėl ko kūrinys išlieka ne tik literatūriniu pamąstymu, bet ir meilės raidžių bei žinių saugojimo manifestu.

Klausimai ir atsakymai

K: Apie ką kalbama filme "451 Farenheitas"?

K: Kada pirmą kartą buvo išleistas "Farenheito 451"?

K: Kur Rėjus Bredberis (Ray Bradbury) parašė šį romaną?

K: Kas įkvėpė Bradbury parašyti šią knygą?

Klausimas: Kaip "Farenheito 451" buvo interpretuojamas laikui bėgant?

Klausimas: Ar be filmo buvo ir kitų šio romano ekranizacijų?

K: Kas vaidino 1966 m. ekranizacijoje?

Paieška pagal raidę