Klaidinga dilema, dar vadinama arba–arba arba klaidingu pasirinkimu, yra logikos klaida, kai teigiama, kad yra tik dvi alternatyvos, nors iš tikrųjų galimų variantų gali būti daugiau. Tai kartais vadinama „falsa dichotomija“ arba „false dilemma“ — argumentacijos taktika, kuri supaprastina situaciją ir išstumia tarpinę ar alternatyvią galimybę.

Pavyzdžiui: sakyti, kad obuolys turi būti žalias arba raudonas, yra klaidinga, nes prielaida, kad obuolys yra arba vienos, arba kitos spalvos, ignoruoja kitus galimus atspalvius. Prielaida čia yra netiksli: daug obuolių gali būti raudoni arba žali, bet yra ir geltonų, rausvų, kintančių atspalvių arba mišrių spalvų.

Už klaidingo pasirinkimo kartais slypi sąmoningas bandymas sumažinti diskusiją iki dviejų priešpriešingų variantų, taip nulaužiant galimybę pasiekti platesnį susitarimą ar susitelkimą. Tokias taktikas viešose diskusijose naudojo ir politiniai veikėjai. Pavyzdžiui, Eldridge Cleaveris rinkosi formulavimą „You’re either part of the solution or part of the problem“ (liet. „Jūs arba esate sprendimo dalis, arba esate problemos dalis“), — tai tipinis dvipusių alternatyvų pateikimas. Apie tokią retoriką kaip strategiją rašoma ir plačiau: taktika.

Klaidinga dilema taip pat gali būti naudojama komedijos ar satyros tikslais. Stephenas Colbertas savo laidoje „The Colbert Report“ parodijuodamas politinę retoriką klausė svečių: „George W. Bush... great president or greatest president?“ — tai sąmoningai absurdus dviveidis pasirinkimas, skirtas paryškinti uždarą mąstyseną.

Kodėl tai klaida

Klaidinga dilema yra argumentacijos trūkumas, nes ji:

  • nepateikia įrodymų, kodėl alternatyvos turėtų būti tik dvi;
  • ignoruoja tarpines ar mišrias galimybes, niuansus ir skalę;
  • gali klaidinti klausytoją, verčiant rinktis tik tarp dviejų poliarinių variantų.

Kaip atpažinti klaidingą dilemą

Keletas požymių, kad susiduriate su klaidinga dilema:

  • argumentas pristatomas kaip „arba–arba“ be paaiškinimo, kodėl kiti variantai neįmanomi;
  • siūlomi tik du sprendimo keliai, nors realybėje yra continuum arba keli alternatyvūs sprendimai;
  • emocinis spaudimas („arba esi su mumis, arba prieš mus“), siekiant priversti priimti vieną iš dviejų pozicijų;
  • retorika, kuria siekiama supaprastinti sudėtingą klausimą politiniam arba reklamos poveikiui.

Kaip atsakyti arba paneigti klaidingą dilemą

Jei norite parodyti, kad pateikta dilema yra klaidinga, galite:

  • nurodyti bent vieną papildomą, realią alternatyvą;
  • parodyti, kad galimi mišrūs sprendimai arba sprendimų continuum;
  • prašyti argumentuoto paaiškinimo, kodėl kitos galimybės esą nepriimtinos arba neįmanomos;
  • persvarstyti klausimą ir pertvarkyti jį taip, kad jis atspindėtų daugiau niuansų (reframing).

Variacijos ir susiję klaidingi argumentai

Įprastos klaidingos dilemos variacijos:

  • Išimtinė arba ne išimtinė „arba“ — logikoje „arba“ gali būti išimtinė (tik viena galimybė) arba ne išimtinė (gali būti ir abi). Kartais bylojama, esą tai išimtinė „arba“, nors realybėje abi sąlygos gali būti teisingos arba gali būti trečias variantas;
  • Falsi trichotomija — panašus klaidingas skirstymas į tris, bet menkai pagrįstas variantus;
  • Poliarizacija — diskusijos smarkus supaprastinimas iki dviejų priešingų stovyklų, kas skatina susiskaldymą.

Patarimas skaitytojui: prieš priimdami sprendimą ar pradedami diskusiją, pagalvokite apie papildomas alternatyvas, galimus kompromisus ir klausiusio pagrindą — ar tikrai egzistuoja tik du pasirinkimai, ar tai tik retorinis triukas.