Farthingas buvo Anglijos karalystės moneta, vertinama ketvirtadalio penso (¼ d) arba 1⁄960 svaro sterlingų. Pavadinimas kilęs iš anglosaksų kalbos žodžio feorthing, reiškusio „ketvirtąją dalį“, kuris, greičiausiai, kilęs iš senovės norvegų žodžio fjorthungr („ketvirtadalį“).
Istorija ir medžiagos
Mažiausios vertės monetos Anglijoje buvo kaldinamos nuo viduramžių. Tokios monetos pirmą kartą buvo kaldintos iš sidabro XIII amžiuje; dėl savo mažo dydžio ir plonos prabos šie sidabriniai farthingai yra reti ir vertingi kolekcininkams. XV–XVI a. toliau buvo įvairių variantų, o po to, XVII a. pradžioje, pirmieji variniai farthingai pasirodė valdant karaliui Jokūbui I.
Per XVII a. pabaigą ir XVIII a. farthingai kartais buvo kaldinami iš alavo ar kitų lengvųjų metalų arba kaip vietinės „token“ monetos. Nuo XIX a. vidurio, 1860 m., tradicinė bronzinė monetų sistema pakeitė ankstesnes medžiagas, ir farthingas tapo standartine bronzine moneta, kaldinta iki XX a. vidurio.
Dizainas ir dydis
Ankstyvieji sidabriniai farthingai buvo labai maži: kai kurie egzemplioriai siekė tik apie 10 mm skersmens ir vos daugiau nei 0,4 gramo svorio, todėl jų išlikę pavyzdžiai — reti. Per istoriją farthingų aversus puošdavo valdovo atvaizdas, o reversuose — įvairūs simboliai ar herbiniai motyvai. Vėlesniais laikais (ypač XX a.) ant farthingo dažnai buvo vaizduojama mažytė paukštelio figūra — angl. „wren“ — ir tai tapo vienu atpažįstamų farthingo elementų.
Vartojimas, nuosmukis ir nutraukimas
Farthingas ilgą laiką buvo kasdienio apyvartinio naudojimo moneta mažiems pirkiniams, tačiau XX a. viduryje infliacija ir bendras kainų kilimas gerokai sumažino jo perkamąją galią. Dėl mažos vertės farthingas buvo kaldintas iki XX a. vidurio; paskutinės serijinės kaldinimo partijos datuojamos 1950–ųjų metais. Monetos teisinis statusas nutrauktas 1961 m. — nuo 1961 m. sausio 1 d. farthingas nustojo būti teisėta mokėjimo priemone Jungtinėje Karalystėje.
Viena linksmoka epizodinė užuomina iš šio laikotarpio: vienas londonietis skundėsi piktnaudžiaujančiais pardavėjais, kai bandė pasiūlyti monetą pirkti — tai iliustruoja, kaip žemu kursu laikoma moneta buvo retai priimama arba netgi buvo piktnaudžiaujama jos atžvilgiu.
Istorinis ir kolekcinis vaidmuo
Nors farthingas nebėra naudojama moneta, jis svarbus tiek ekonominei, tiek kultūrinei istorijai: rodo, kaip kito karališkos monetarinės sistemos smulkiausios denomincijos reaguoja į kainų pokyčius ir ekonominius procesus. Senesni sidabriniai farthingai, reta bronzinė ar alavininė kaldinimo serija — visi šie egzemplioriai domina kolekcionierius ir muziejus. Jei domitės farthingų rinkimu, verta atkreipti dėmesį į metų ženklus, valdovo portretą, medžiagą ir bendrą būklę — tai lemia jų retumą ir rinkos vertę.
Farthingo istorija apima ilgą laikotarpį nuo anglosaksų kalbos ištakų iki XX a. vidurio pasitraukimo iš apyvartos, todėl ši moneta yra mažas, bet reikšmingas Anglijos monetų istorijos fragmentas.
