Meksikos vėliava: istorija, simbolika ir actekų herbo reikšmė
Meksikos vėliava: sužinokite istoriją, trispalvių simboliką ir actekų herbo — erelio ant kaktuso legendą bei jos reikšmę šalies identitetui.
Meksikos Jungtinių Valstijų arba Meksikos vėliava yra trispalvė — žalios, baltos ir raudonos spalvų, o baltos juostos centre — erelis. Šių spalvų ir herbo derinys tapo valstybės simboliu po kovų dėl nepriklausomybės nuo Ispanijos. Nors spalvų ir detalių reikšmė keitėsi per istoriją, pagrindinis dizainas — vertikalios trys juostos su nacionaline emblema centre — formuojasi nuo XIX a. pradžios. Dabartinė vėliava oficialiai priimta 1968 m., o nacionalinių simbolių naudojimą reglamentuoja Nacionalinių ginklų, vėliavos ir himno įstatymas (nuo 1984 m.).
Istorija
Vėliavos istorija glaudžiai susijusi su Nepriklausomybės karu ir vėliau susiformavusia respublika. 1821 m. tapo reikšmingi metai — tuo metu išryškėjo trispalvė, kurią naudojo Trejų garančių armija (Ejército Trigarante). Šios spalvos simbolizavo politinę ir karinę vienybę kovojant už laisvę. Nors dizaino elementai ir herbai keitėsi, centrinė idėja — susieti naująją valstybę su jos istorinėmis ir kultūrinėmis šaknimis — išliko.
Spalvų ir simbolių reikšmė
Per laiką oficialios spalvų prasmės koregavosi. Tradiciškai moderni interpretacija siejama su tokiais motyvais:
- Žalia — viltis arba nepriklausomybė;
- Balta — vienybė ir taika;
- Raudona — didvyrių kraujas ir tauta.
Istoriškai žalia buvo siejama taip pat su liberalizmu, o balta — su religija; šios prasmės keitėsi priklausomai nuo politinių kontekstų. Svarbu pažymėti, kad spalvų atspalviai ir proporcijos yra reglamentuoti, kad vėliava atrodytų vienodai visoje šalyje.
Actekų herbo reikšmė ir legenda
Centrinė emblema yra senovės actekų simbolis ir vaizduoja sceną, susijusią su Tenočtitlaną (dabar Meksikas), actekų imperijos centru. Emblemoje pavaizduotas erelis, sėdintis ant nopalinių kaktuso (opuntijos), ryjantis gyvatę — tai tiesioginis nuoroda į actekų legendą. Pagal šią pasakojimą, actekai turėjo palikti savo ankstesnes gyvenvietes ir ieškoti vietos naujam miestui; Dievų pranašystė nurodė, kad jų sostinė turėtų būti įkurta toje vietoje, kur jie pamatys erelį ant kaktuso, ryjantį gyvatę. Tai tapo ženklu įkurti Tenočtitlaną ant salos ežere.
Herbas taip pat vaizduoja kitus elementus: uolą ir vandenį, kurie simbolizuoja miesto įsikūrimą ežero saloje, o kaktusas — žemę, tvirtumą ir vietovės biologinę įvairovę. Tokiu būdu emblema jungia mitologiją, geografinį kontekstą ir tautinę tapatybę.
Dizainas ir reglamentavimas
Dabartinis herbo piešinys paskutinį kartą buvo oficialiai peržiūrėtas 1968 m., o nuo 1984 m. galiojantys teisės aktai nustato, kaip turi būti naudojama vėliava ir herbas. Nacionalinių ginklų, vėliavos ir himno įstatymas reglamentuoja šiuos aspektus:
- oficialios proporcijos ir spalvų atspalviai;
- ko gero vėliavos ir herbo naudojimo prielaidos viešose ceremonijose;
- draudimai ar ribojimai nepagarbiam simbolių naudojimui;
- reikalavimai, susiję su herbo reprodukcija įvairiuose formatuose.
Be to, egzistuoja oficialios rekomendacijos dėl vėliavos iškėlimo, saugojimo ir priežiūros, ypač valstybinių institucijų lygmeniu.
Naudojimas ir reikšmė šiandien
Šiandien vėliava yra pagrindinis Meksikos valstybės simbolis — ją naudoja valdžios institucijos, kariuomenė, mokyklos ir piliečiai šventėse bei nacionalinėse progose. Herbo vaizdas taip pat plačiai naudojamas monetose, spaudoje ir oficialiuose dokumentuose, primindamas šalies istoriją ir kultūrinį paveldą.
Nors simboliai turi gilias istorines šaknis, jų reikšmė gyva ir kintanti: jauniems meksikiečiams herbas ir trispalvė gali reikšti tautinę tapatybę, patriotizmą ir pasididžiavimą savo kultūra, tuo tarpu istorikai ir kultūros specialistai mato juos kaip susikertančių istorinių sluoksnių atspindį — nuo actekų legendos iki XIX a. nepriklausomybės kovų.
Pastaba: šiame tekste pateikta apžvalga siekia paaiškinti pagrindinius vėliavos ir herbo bruožus, jų kilmę bei simboliką, neįeinant į visus detalius heraldikos ir teisės aspektus.
Meksikos vėliava
Legenda
XIV a. pradžioje meksikiečiai buvo klajojanti klajoklių gentis, ieškanti nuolatinės gyvenvietės dabartinėje centrinėje Meksikoje. Jie išgyveno iš medžioklės ir rinkimo ir dažnai buvo samdomi kaip samdiniai kovoti su visame regione išsibarsčiusiais miestais-valstybėmis. Pasak legendos, jų dievas Huitzilopochtli liepė jiems įkurti savo miestą toje vietoje, kur ant kaktuso viršūnės jie rado erelį, ėdantį gyvatę. Legenda pasakoja, kad žmonės erelį pamatė mažoje pelkėtoje saloje viduryje seklaus Teksokoko ežero. Meksikiečiai išrado išradingą daržininkystės sistemą, vadinamą chinampomis, kuri leido jiems auginti nedidelius sodus ir galiausiai išdžiovinti ežerą. 1325 m. jie ten baigė statyti miestą. Šis miestas, pavadintas Tenočtitlanu, tapo actekų imperijos sostine.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra Meksikos vėliavos spalvos?
A: Meksikos vėliavos spalvos yra žalia, balta ir raudona.
K: Kokia yra Meksikos vėliavos spalvų reikšmė?
A: Spalvų reikšmė laikui bėgant keitėsi, tačiau Meksikoje jos buvo priimtos per šalies Nepriklausomybės karą. Raudona, balta ir žalia - tai Meksikos nacionalinio išsivadavimo armijos spalvos.
K: Koks ženklas yra Meksikos vėliavos baltos juostos centre?
A: Meksikos vėliavos baltos juostos centre esanti emblema yra erelis.
K: Kokia yra Meksikos vėliavos baltos juostos centre esančios emblemos reikšmė?
A: Meksikos vėliavos baltos juostos centre esanti emblema yra senovės actekų simbolis, reiškiantis Tenočtitlaną (dabar Meksiko miestas), actekų imperijos centrą. Ji primena legendą, kuri įkvėpė actekus įsikurti iš pradžių buvusioje ežero saloje.
K: Kada buvo priimtas dabartinis Meksikos vėliavos dizainas?
A.: Dabartinis Meksikos vėliavos dizainas buvo patvirtintas 1968 m., tačiau šis dizainas naudojamas nuo 1821 m.
K: Koks įstatymas reglamentuoja Meksikos nacionalinės vėliavos naudojimą?
A.: Meksikos nacionalinės vėliavos naudojimą reglamentuoja Įstatymas dėl nacionalinių ginklų, vėliavos ir himno. Jis galioja nuo 1984 m.
K: Kokia legenda slypi už Meksikos vėliavos herbo?
A: Meksikos vėliavos herbo legenda byloja, kad actekai turėjo įkurti savo miestą toje vietoje, kur pamatė ant kaktuso erelį, ėdantį gyvatę.
Ieškoti