Turkijos vėliavoje (turkiškai Türk bayrağı) raudoname fone yra baltas pusmėnulis ir žvaigždė. Vėliava turkiškai vadinama Ay Yıldız (pažodžiui - mėnulio žvaigždė) arba Alsancak (raudona vėliava).

Vėliavos kilmė sudėtinga, nes ji yra senovinio dizaino ir joje naudojami tie patys simboliai, kaip ir vėlyvojoje Osmanų imperijos vėliavoje, kuri buvo priimta 1844 m. po Tanzimato reformų, tačiau skiriasi jos forma, išdėstymas ir spalvos atspalvis. Vėliavos geometrinės proporcijos teisiškai suvienodintos 1936 m. priėmus Turkijos vėliavos įstatymą. Vėliavoje naudojamas raudonos spalvos atspalvis apytiksliai atitinka Pantone 186 arba RGB (227, 10, 23).

Istorija

Pusmėnulis ir žvaigždė Anatolijoje ir aplinkinėse teritorijose buvo naudojami dar prieš islamo plitimą — šie ženklai pasirodo senovės Artimųjų Rytų ir Bizantijos ikonografijoje. Osmanų imperijoje pusmėnulio ir žvaigždės simboliai tapo plačiai atpažįstamais emblemomis XIX a. pradžioje; 1844 m. oficialiai priimta vėliava tapo imperijos jūrų ir valstybės simboliu. Po Turkijos Respublikos įkūrimo 1923 m. modernioji valstybė perėmė tradicinius simbolius, o 1936 m. priimtas įstatymas nustatė dabartines geometrines proporcijas ir oficialius standartus.

Simbolika

Pusmėnulis tradiciškai siejamas su Mėnuliu ir dažnai interpretuojamas kaip islamo simbolis, tačiau istoriniu požiūriu jis turi daug platesnį paveldą. Žvaigždė (dažniausiai penkiakampė) gali reikšti šviesą, ateitį arba valstybės vienybę. Bendrai raudona spalva simbolizuoja drąsą ir auką; šias interpretacijas dažnai sieja su kovomis už šalies nepriklausomybę ir žuvusiųjų atminimu.

Oficialios proporcijos ir konstrukcija

Oficialus Turkijos vėliavos ilgio ir aukščio santykis yra 3:2 (plotis:aukštis 3:2). 1936 m. priimtas įstatymas nustato ir išsamų geometrinį vėliavos konstrukcijos metodą: remiantis vėliavos aukščiu, skaičiuojami apskritimai ir atstumai, kurie tiksliai nurodo, kur turi būti pusmėnulio centras, jo išoriniai ir vidiniai spinduliai bei žvaigždės padėtis ir dydis. Dėl šios konstrukcijos vėliava visuomet išlaiko tos pačios proporcijos ir išdėstymo santykius nepriklausomai nuo dydžio.

Spalvos ir standartai

Oficialių spalvų atspalviai yra apibrėžiami, bet praktikoje gali būti nedidelių skirtumų; dažnai nurodomas Pantone 186 kaip artimiausias standartas. Populiariai naudojami spalvų kodai: RGB (227, 10, 23) ir heksadecimalinis #E30A17. Skirtingi gamintojai gali naudoti šiek tiek skirtingus tonus, tačiau įstatymas reikalauja, kad vėliavos vizualinis įspūdis būtų ryškiai raudonas su baltu simboliu.

Teisiniai aspektai ir naudojimas

Turkijos įstatymai apibrėžia vėliavos naudojimą, gamybą ir apsaugą. Vėliavos įstatymas reglamentuoja ne tik proporcijas ir dizainą, bet ir taisykles bei etiketo normas — pavyzdžiui, vėliavos neinavimo, jos nepanaudojimo netinkamai ir pan. Vėliavos niekinimas ar kitaip įžeidžiantis elgesys su ja Turkijoje gali turėti teisinę atsakomybę.

Vėliavos pagarba ir etiketas

  • Vėliava turi būti keliama ir nuleidžiama pagarbiai; naktį ji paprastai keliama tik tuo atveju, jeigu yra apšviesta.
  • Vėliavos neturėtų liesti žemės ar būti naudojama kaip drabužis, tekstilė ar reklaminė medžiaga taip, kad būtų pažemintas simbolių vaizdas.
  • Sugedusi ar aptalžyta vėliava turi būti pakeista nauja; seni audiniai turi būti utilizuojami pagarbiai.

Variacijos ir kiti simboliai

Nors pagrindinė raudona vėliava su baltu pusmėnuliu ir žvaigžde yra plačiausiai naudojama, yra ir oficialių bei ceremoninių variantų — pavyzdžiui, prezidento standardas su papildomais simboliais. Karinės formacijos ir jūrų laivynai taip pat gali naudoti specifinius skiriamųjų ženklų variantus, kuriuos reglamentuoja atskiros taisyklės.

Tarptautinis atpažinimas

Turkijos vėliava yra vienas iš labiausiai atpažįstamų nacionalinių simbolių pasaulyje. Jos istorinė kilmė, paprastas bet stiprus dizainas ir gilios simbolinės reikšmės prisideda prie plačios pagarbos tiek Turkijos viduje, tiek tarptautiniu mastu.