Teismo psichologija
Teismo psichologija yra psichologijos šaka, susijusi su teise. Pagrindinė teismo psichologijos dalis yra darbas su baudžiamosios justicijos sistema.
Teismo psichologija - tai psichologinės praktikos ir principų taikymas teisinėje sistemoje, daugiausia teisme. 1893 m. Jamesas McKeenas Cattellas Kolumbijos universitete pirmasis pradėjo tirti ir nagrinėti parodymų psichologiją.
2001 m. Amerikos psichologų asociacijos atstovų taryba pripažino teismo psichologiją kaip specialybę. Platų teismo psichologijos apibrėžimą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis - tai žmogaus elgesio, kuris yra ir (arba) gali būti susijęs su teisiniu procesu, tyrimai. Antroji dalis - tai psichologinės praktikos naudojimas konsultuojant teisinės sistemos, įskaitant baudžiamąją ir civilinę teisę, klausimais ir teisinėje sistemoje.
Viešoji teismo psichologo darbo laiko dalis yra praleidžiama teismo salėje, kur jis dirba kaip teismo liudytojas. Jis atsakinėja į klausimus, pagrįstus pokalbiais ir diskusijomis su nusikaltimu įtariamais asmenimis. Vienas iš teismo psichologo darbo aspektų - pateikti įrodymus dėl įtariamojo gebėjimo stoti prieš teismą. Kitas dalykas - jo ar jos mintys apie kaltinamojo psichinę būseną nusikaltimo metu. Priimant nuosprendį teismo psichologas gali pateikti įrodymų apie lengvinančias aplinkybes, atsiradusias dėl kaltinamojo būklės tuo metu.
Pagrindiniai vaidmenys
Teismo psichologijai tenka keletas svarbių vaidmenų teisme, kurie psichologiją įtraukia į teisinę sritį. Pirmasis yra "malingeringas", kai kaltinamasis apsimeta sergantis psichikos liga arba meluoja teismui apie savo psichikos būklę. Teismo psichologas nepamiršta, kad atsakovas gali turėti psichikos sutrikimų, tačiau taip pat nepamiršta stebėti, ar nėra apgaulės požymių arba klaidų atsakovo pasakojime. Kitas teismo psichologo darbas - ištirti kaltinamojo būseną tuo metu, kai jis padarė nusikaltimą. Dar viena užduotis - patikrinti, ar kaltinamasis dėl savo psichikos būklės gali būti kaltinamas nusikaltimais. Dar vienas darbas - įvertinti kaltinamąjį, ar jis gali būti reabilituotas, ar gali vėl padaryti nusikaltimą.
Teismo psichologijos istorija
Psichologijos šaka, vadinama teismo psichologija, gyvuoja šiek tiek daugiau nei 50 metų. Per daugelį metų ši psichologijos šaka patyrė daug pokyčių.
Šie pokyčiai įvyko dėl to, kad atsirado įvairių psichologinių veiksnių vertinimo būdų. Šie vertinimai naudojami teismo salėse, siekiant suprasti, koks elgesys yra nusikalstamas ar nenormalus. Šie testai apima, be kita ko, šiuos testus: Wechslerio suaugusiųjų intelekto skalė, Roršacho rašalo dėmių testas ir Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas.
Senovės graikai ir romėnai buvo pirmieji, kurie teisėje įtvirtino nepakaltinamumo sąvoką. Viena pirmųjų bylų buvo 1723 m. byla Rex v. Arnold, kurioje Edvardas Arnoldas, "Beprotis Nedas", nušovė ir sužeidė lordą Onslow. Dėl to Edvardas Arnoldas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme. Tačiau lordas Onslow nebuvo patenkintas šiuo sprendimu ir pareiškė, kad vietoj to jis turėtų likti kalėjime iki gyvos galvos. Teisėjas priėmė jam palankų sprendimą ir nusprendė, kad elgesys po nusikaltimo yra leistinas. Šis sprendimas sudarė prielaidas ateityje teismo procesuose atsižvelgti į medicininius parodymus ir tyrimus, atliktus po nusikaltimo.
Roršacho rašalo dėmių testas
Roršacho rašalo dėmių testą XX a. ketvirtajame dešimtmetyje sukūrė Hermanas Roršachas. Atliekant šį testą tiriamiesiems buvo rodoma dviprasmiška rašalo dėmė lape ir prašoma apibūdinti, ką jie mato. Remiantis tiriamojo atsakymu, jis įvertintas pagal skalę, pagal kurią galima daryti išvadas apie jo asmenybės savybes ir emocinį funkcionavimą. Remiantis šio testo indėliu, jis buvo naudojamas daugelyje teismo procesų, įskaitant, bet neapsiribojant, baudžiamąjį, civilinį, buitinį ir kvaziteisminį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra teismo psichologija?
A: Teismo psichologija yra psichologijos šaka, susijusi su teise ir dirbanti su baudžiamosios justicijos sistema.
K: Kokia yra pagrindinė teismo psichologijos kryptis?
A: Pagrindinė teismo psichologijos kryptis - psichologinės praktikos ir principų taikymas teisinėje sistemoje, daugiausia teisme.
K: Kas pirmasis pradėjo tirti ir nagrinėti parodymų psichologiją?
A: Jamesas McKeenas Cattellas 1893 m. Kolumbijos universitete pirmasis pradėjo tirti ir nagrinėti parodymų psichologiją.
K: Kada Amerikos psichologų asociacijos atstovų taryba pripažino teismo psichologiją kaip specialybę?
A.: Amerikos psichologų asociacijos Atstovų taryba teismo psichologiją pripažino specialybe 2001 m.
K: Ką apima platus teismo psichologijos apibrėžimas?
A.: Platus teismo psichologijos apibrėžimas apima žmogaus elgesio, kuris yra ir (arba) gali būti susijęs su teisiniu procesu, tyrimus ir psichologinės praktikos taikymą konsultuojant teisinėje sistemoje, įskaitant baudžiamąją ir civilinę teisę.
K: Kaip teismo psichologai praleidžia laiką teismo salėje?
A: Teismo psichologai laiką teismo salėje praleidžia dirbdami teisme kaip liudytojai ir atsakinėdami į klausimus, pagrįstus pokalbiais ir diskusijomis su nusikaltimu įtariamais asmenimis.
K: Kokie yra kai kurie teismo psichologo vaidmens aspektai?
A: Kai kurie teismo psichologo vaidmens aspektai apima liudijimą apie įtariamojo gebėjimą stoti prieš teismą, savo mintis apie kaltinamojo psichinę būseną nusikaltimo padarymo metu ir liudijimą apie lengvinančias aplinkybes, atsirandančias dėl kaltinamojo būklės tuo metu priimant nuosprendį.
