Teisės psichologija: apibrėžimas, funkcijos ir ekspertizė teisme

Teisės psichologija: aiškus apibrėžimas, pagrindinės funkcijos ir teismo ekspertizės vaidmuo — praktinės įžvalgos apie liudijimus, kompetenciją ir teisinę atsakomybę.

Teismo psichologija yra psichologijos šaka, kuri tiria žmogaus elgesį, kognityvines funkcijas ir emocijas tose situacijose, kai jos yra susijusios su teise ir teisiniu procesu. Praktikoje ši sritis apima ir mokslinius tyrimus, ir taikomąją veiklą: vertinimus, konsultacijas, ekspertizes bei liudijimą teisme. Dalis teismo psichologo darbo vyksta baudžiamosios justicijos sistemoje, tačiau jo veikla apima ir civilines bylas, administracinę teisę, jaunimo teiseną bei policijos ir kalėjimų sistemas.

Istorija ir pripažinimas

Teismo psichologijos ištakos siejamos su XIX a. pabaiga — 1893 m. Jamesas McKeenas Cattellas pradėjo sistemingai tirti parodymų atminties ir patikimumo klausimus Kolumbijos universitete. XX a. ir XXI a. pradžioje sritis išsiplėtė — 2001 m. Amerikos psichologų asociacijos atstovų taryba pripažino teismo psichologiją kaip specialybę. Dabar ši disciplina jungia teorinius tyrimus (pvz., liudytojų atminties patikimumą) ir taikomąją praktiką (pvz., kompetencijos stoti prieš teismą vertinimus).

Apibrėžimas ir darbų spektras

Platus teismo psichologijos apibrėžimas dažnai skirstomas į dvi pagrindines dalis. Pirmoji — tai žmogaus elgesio, susijusio su teisiniu procesu, tyrimai. Antroji — tai psichologinių žinių ir priemonių taikymas, konsultuojant teisinės sistemos institucijas ir dalyvius — nuo teisėjų ir advokatų iki probacijos pareigūnų ir policijos.

Pagrindinės funkcijos

• Vertinimai ir ekspertizės: kompetencijos stoti prieš teismą (competency to stand trial), atsakomybės (insanity) vertinimai, rizikos ir pavojingumo vertinimai, psichikos būklės nustatymas nusikaltimo metu, tėvystės ar globos vertinimai civilinėse bylose.
• Liudijimas teisme: teismo psichologas gali būti kviečiamas kaip ekspertas-liudytojas, pateikti rašytines ekspertizes ir aiškinti psichologinius tyrimų rezultatus teismui bei teisminiams dalyviams.
• Konsultavimas teisminėms institucijoms: pagalba rengiant procedūras, vertinant liudytojų parodymų patikimumą, konsultacijos dėl pažinimo klaidų, atminties ypatybių ar grupinių reiškinių, svarbių bylose.
• Psichologinė pagalba ir gydymas: kalėjimuose, probacijoje ar kitose su teisėsauga susijusiose institucijose — nors terapeutinė veikla turi aiškias ribas, kai ji susijusi su teisinėmis procedūromis.
• Prevencija ir programų vertinimas: nusikalstamumo prevencijos programų, rizikos mažinimo ir resocializacijos priemonių vertinimas.

Ekspertizė teisme: procesas ir turinys

Teismo psichologo ekspertizė paprastai apima šiuos etapus:

• Užduoties suformulavimas: aiškus klausimas, už kurį ekspertas prašomas atsakyti (pvz., ar asmuo buvo atsakingas už veiksmus nusikaltimo metu, ar gali stoti prieš teismą).
• Duomenų rinkimas: struktūruoti ir pusiau struktūruoti pokalbiai, klinikinė anamnezė, stebėjimas, psichometriniai testai (pvz., asmenybės, intelektualumo, simptomų įvertinimo priemonės), medicininė ir teisės dokumentacija bei liudininkų ar artimųjų informacija.
• Analizė ir integracija: surinktų duomenų interpretacija remiantis geriausia moksline praktika, atsižvelgiant į galimus šališkumus ir vertinimo ribotumus.
• Rašymas ir teikimas teismui: aiškus, objektyvus ekspertizės raštas, kuriame pateikiamos išvados, jų pagrindimai ir, kai tinkama, rekomendacijos (pvz., gydymo ar priežiūros priemonės).
• Liudijimas ir krossekspertizė: parodymų pateikimas teisme, atsakymai į kryžiaus klausimus, paaiškinimas metodų ir ribų.

Naudojami metodai ir priemonės

Teismo psichologai naudoja įvairias metodikas, priklausomai nuo bylos pobūdžio:

• Struktūruoti interviu ir klinikiniai pokalbiai;
• Psichologiniai testai ir inventoriai (asmenybės, intelekto, simptomų mastai);
• Neuropsichologiniai tyrimai, jei reikia pažintinių funkcijų vertinimo;
• Rizikos vertinimo įrankiai (pvz., recidyvo rizikai įvertinti);
• Elgesio stebėjimas, medicininės ir teisinės dokumentacijos analizė;
• Collateral sources — informacija iš šeimos, gydytojų, socialinių darbuotojų ir kt.

Etika, konfidencialumas ir teisiniai apribojimai

Teismo psichologai veikia pagal griežtas etikos taisykles, kurios skiriasi nuo klinikinės praktikos. Svarbu pabrėžti:

• Konfidencialumo ribos: konsultuojant ar vertinant asmenį teisminio proceso kontekste, konfidencialumas gali būti ribojamas — rezultatų perdavimas teismui ar šalims yra dažnas ir turi būti aiškiai aptartas su vertinamuoju.
• Nešališkumas: ekspertas privalo vadovautis moksliniais principais ir vengti šališkumo, nepiktnaudžiauti profesine pozicija.
• Atsakomybė už metodus: naudoti tik patikrintus, reliabilius ir teisės kontekste pagrįstus metodus; aiškiai nurodyti vertinimo ribotumus.

Kvalifikacija ir specializacija

Norint dirbti teismo psichologu dažniausiai reikalingas doktorantūros laipsnis psichologijos srityje arba specializuota atitinkamo lygio mokymo programa. Daugelyje šalių pripažinimas kaip ekspertui gali priklausyti nuo patirties, publikacijų, specialių sertifikatų (pvz., American Board of Forensic Psychology) ir teismo pripažinimo. Nuolatinis profesinis tobulėjimas ir etikos mokymai taip pat yra būtini.

Iššūkiai ir ribotumai

Teismo psichologija susiduria su keliais svarbiais iššūkiais:

• Prognozių neapibrėžtumas: rizikos vertinimai nėra visiškai tikslūs — jiems būdingi klaidų intervalai;
• Kultūriniai ir socialiniai veiksniai: testų interpretacija gali būti įtakota kalbos, kultūros ar socialinės aplinkos skirtumų;
• Simuliavimas ir atsitiktiniai atsakymai: viena iš problemų — įvertinti, ar asmuo meluoja ar simuliuoja simptomus;
• Teisiniai standartai skirtingose jurisdikcijose: tai, kas priimtina kaip ekspertizės įrodymas vienoje valstybėje ar šalyje, gali skirtis kitoje.

Ateities kryptys

Teismo psichologijos ateitis orientuota į didesnį tarpdisciplininį bendradarbiavimą (pvz., su neuropsichologija, kriminologija), geresnių vertinimo priemonių kūrimą ir empirinį tyrimų stiprinimą, kad teisinės sprendimų priemonės remtųsi patikimesniais duomenimis. Taip pat daug dėmesio skiriama kultūrinei kompetencijai ir etiketo tobulinimui globojant pažeidžiamus bylos dalyvius.

Viešąją teismo psichologo darbo dalį dažnai sudaro darbas teismo salėje, kur jis atlieka funkcijas kaip teismo liudytojas, atsakinėja į klausimus ir paaiškina ekspertizės išvadas. Dažniausi praktiniai uždaviniai — atsakinėjimas į klausimus, pagrįstus pokalbiais su įtariamaisiais, įvertinimas dėl gebėjimo stoti prieš teismą, vertinimas apie kaltinamojo psichinę būseną nusikaltimo metu bei įrodymų pateikimas dėl galimų lengvinančių aplinkybių. Tačiau svarbu, kad ekspertizės išvados būtų aiškiai pagrįstos, objektyvios ir suprantamos tiek teismui, tiek šalims.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra teismo psichologija?

K: Kokia yra pagrindinė teismo psichologijos kryptis?

K: Kas pirmasis pradėjo tirti ir nagrinėti parodymų psichologiją?

K: Kada Amerikos psichologų asociacijos atstovų taryba pripažino teismo psichologiją kaip specialybę?

K: Ką apima platus teismo psichologijos apibrėžimas?

K: Kaip teismo psichologai praleidžia laiką teismo salėje?

K: Kokie yra kai kurie teismo psichologo vaidmens aspektai?

Paieška pagal raidę