Taip pat yra asteroidas, vadinamas 74 Galatėja.

Galatėja, arba Neptūnas VI, yra ketvirtas arčiausiai Neptūno esantis mėnulis. Pavadintas Galatėjos, vienos iš graikų legendos Nereidžių, vardu.

Galatėja buvo atrasta 1989 m. liepos pabaigoje iš zondo "Voyager 2" padarytų nuotraukų. Jai suteiktas pavadinimas S/1989 N 4. Buvo pasakyta, kad ji atrasta (IAUC 4824) 1989 m. rugpjūčio 2 d., tačiau tekste kalbama tik apie "10 kadrų, padarytų per 5 dienas", todėl atradimo data nurodyta kažkada iki liepos 28 d. Pavadinimas suteiktas 1991 m. rugsėjo 16 d.

Jis nėra rutulys ir neturi jokių geologinių pokyčių požymių.

Apibūdinimas ir fizinės savybės

Galatėja yra mažas, nereguliarios formos palydovas, kurio vaizdai gauti iš Voyager 2 rodo neaperišką, ištemptą kūną. Jos vidutinis spindulys yra apytiksliai ~87 km, todėl ji per maža, kad savarankiškai susiformuotų į planetėlei būdingą rutulio formą. Paviršius yra tamsus, be akivaizdžių įrodymų apie šiuolaikinę geologinę veiklą ar atmosferą; daugeliui mažųjų Neptūno palydovų būdinga seno paviršiaus, kraterių ir tamsių medžiagų danga.

Orbita, sukimasis ir vaidmuo žieduose

Galatėja skrieja arti Neptūno, vidinėje palydovų sistemos dalyje. Jos orbita yra progradinė, mažai išlenkta ir beveik sutampa su Neptūno pusiauju. Ji sukasi sinchroniškai (t. y. toji pati palydovo pusė visada nukreipta į planetą), kaip ir dauguma arti esančių palydovų.

Svarbu tai, kad Galatėja daro reikšmingą gravitacinį poveikį Neptūno vidiniams žiedams — ypač Adams žiedui. Jos traukos poveikis ir rezonansiniai ryšiai prisideda prie žiedo struktūros palaikymo ir žiedo „arkų“ (vietinių tankių ruožų) stabilumo. Dėl šios priežasties Galatėja dažnai minima kaip vienas iš žiedo dinamiką formuojančių palydovų.

Atradimas, pavadinimas ir kilmė

Galatėja buvo atrasta analizės būdu — žemiškieji mokslininkai aptiko mažą, silpnai apšviestą tašką Voyager 2 nuotraukose padarytose 1989 m. Vaizdai nebuvo itin detalyvūs, todėl daug fizinių parametrų nustatyti pasitelkiant modelius ir apytikslius skaičiavimus. Po patvirtinimo žvaigždžių kataloguose jai buvo suteiktas laikinas pavadinimas S/1989 N 4, o vėliau, 1991 m., — Galatėja, pagal graikų mitologiją.

Dėl mažo dydžio ir vietos arti planetos manoma, kad Galatėja galėjo susidaryti vietoje iš Neptūno žiedų medžiagos arba būti fragmentu, susidarusiu didesnio kūno susidūrimo metu ankstyvosios Saulės sistemos laikais. Tačiau tiksli kilmė nėra galutinai išaiškinta.

Observacijos ir tolesni tyrimai

Iki šiol daugiausia informacijos apie Galatėją turime iš Voyager misijos nuotraukų ir žyminčių orbitinių bei žemės stebėjimų. Didesnės erdvinės misijos ar aukštos raiškos teleskopiniai stebėjimai būtų reikalingi, kad būtų galima tiksliau nustatyti palydovo masę, tankį, detalų paviršiaus reljefą ir cheminę sudėtį. Dabartiniai duomenys leidžia apibendrinti, kad Galatėja yra tamsus, mažas, nereguliarus ir geologiškai ramus kūnas, svarbus Neptūno vidinės sistemos dinamikai.

Svarbiausi faktai trumpai:

  • Oficialus pavadinimas: Galatėja (Neptūnas VI), laikinas S/1989 N 4.
  • Atrasta: vaizdai iš Voyager 2, liepa–rugpjūtis 1989 (IAUC 4824).
  • Pavadinimas suteiktas: 1991-09-16.
  • Forma: nereguliari, nėra hidrostatinio pusiausvyros rutulio formos.
  • Paviršius: tamsus, be aiškių geologinių aktyvumo požymių.
  • Dinaminė reikšmė: veikia kaip vienas iš Adams žiedo ir žiedo arkų formą bei stabilumą įtakojančių palydovų.