Ganimedas – didžiausias Jupiterio ir Saulės sistemos mėnulis
Ganimedas – didžiausias Jupiterio ir visos Saulės sistemos mėnulis. Sužinok apie jo dydį, sudėtį, Galilėjaus palydovų istoriją ir atradimą 1610 m.
Ganimedas[p] yra didžiausias iš daugiau kaip 66 Jupiterio planetos mėnulių. Jis taip pat yra didžiausias Saulės sistemos mėnulis. Ganimedo skersmuo yra apie 5268 km, taigi jis didesnis už Merkurijaus planetos skersmenį, tačiau jo masė (~1,48×10^23 kg) sudaro tik apie pusę Merkurijaus masės. Ganimedo tankis yra daug mažesnis nei Merkurijaus (apie 1,94 g/cm³), kas rodo, kad jame vyrauja vandens ledo ir uoliena, o ne tankios metalinės medžiagos.
Ganimedas priklauso grupei, vadinamai Galilėjaus palydovais. Jiems taip pat priklauso Io, Europa ir Kalistas. Galileo Galilėjus šį mėnulį atrado 1610 m. Netrukus Simonas Marius pasiūlė pavadinimą Ganimedas. Graikų mitologijoje Ganimedas buvo Dzeuso taurės nešėjas. Šis ir kitų Galilėjaus palydovų pavadinimai ilgą laiką nebuvo mėgstami ir pradėti vartoti tik XX a. viduryje. Vietoj to jis tiesiog vadinamas romėniškuoju skaitmeniniu pavadinimu (šią sistemą įvedė Galilėjus) - "Jupiteris III" arba "trečiasis Jupiterio palydovas". Ganimedas yra vienintelis Galilėjaus Jupiterio mėnulis, pavadintas vyro vardu.
Orbitos ir sukimosi ypatybės
Ganimedas sukasi aplink Jupiterį vidutiniu atstumu apie 1 070 400 km ir užtrunka apie 7,15 Parų (7,1545 paros) vienam pilnam apsisukimui aplink planetą. Jis suktis sinchroniškai, t. y. visuomet vieną pusę laiko atsuktą į Jupiterį — kaip ir dauguma didžiųjų palydovų.
Struktūra ir sudėtis
Ganimedo viduje derinami uolienos ir vandens ledo sluoksniai. Pluta ir mantija sudaryti iš vandens ledo ir uolienų, o branduolys, greičiausiai, yra metalinis arba mišrus (geležies/nikelio ir lengvesnių elementų). Šio mėnulio bendroji sudėtis bei menkas tankis rodo didelį vandens ledo kiekį.
Paviršius ir geologija
Ganimedo paviršius pasižymi kontrastais: yra tamsių, sena ir kraterizuota regionų bei šviesių, naujesnių "raitytų" (angl. grooved) plotų. Šios "raitos" — vingiuoti kanjonai ir lygaus ledo juostos — rodo sudėtingą geologinę praeitį su tektonine veikla ir galimu ledo sluoksnių judėjimu. Paviršiuje yra daug kraterių, taip pat plokštelių ir kalvų, o kai kurie didesni dariniai pažymėti pavadinimais, gautais iš mitologinių ar literatūrinių šaltinių.
Subpaviršinė jūra ir magnetizmas
Duomenys iš Galileo misijos ir magnetometro matavimų leidžia manyti, kad po Ganimedo ledo plutomis egzistuoja didžiulis sūraus vandens vandenynas, galimai globalus ir uždengtas ledo sluoksniu. Šis vandenynas paaiškina aptiktą magnetinio lauko kitimą, nes sūrus vanduo gali indukuoti magnetinį laužą Jupiterio magnetosferoje.
Unikalu tarp Saulės sistemos mėnulių — Ganimedas turi savarankišką magnetinį lauką, kurio dėka jis sukuria mažą magnetosferą aplink save. Ši galiauoja į sąveiką su Jupiterio milžinišku magnetiniu lauku ir sukelia auroras panašias šviesas Ganimedo poliarinėse zonose.
Atmosfera
Ganimedo atmosfera yra labai plona — egzistuoja retenybė iš deguonies (molekulinio O2) ir kitų sudedamųjų dalių, bet ji yra gerokai per plona, kad būtų kvėpuojama ar palaikytų skystą paviršinį vandenį. Taip pat pastebimi mažais kiekiais atomarinis vandenilis ir galimas ozonas.
Moksliniai tyrimai ir misijos
Ganimedas buvo tyrinėtas įvairių kosminių zondų: Pionierių ir Voyager misijos atliko pirmuosius vaizdus ir duomenis, o NASA Galileo orbiteris (1995–2003) suteikė išsamią informaciją apie paviršių, magnetizmą ir galimą subsufursinį vandenyną. Vėliau Ganimedą stebėjo ir kitos misijos bei Žemės teleskopai.
Ateityje Europos kosmoso agentūra planuoja JUICE (JUpiter ICy moons Explorer) misiją, kurios viena pagrindinių tikslų — išsamiai ištirti Ganimedą; numatoma, kad aparatūra pasieks Jupiterio sistemos regioną ir atliks priartėjimus prie Ganimedo, o vėliau įvyks net orbita aplink patį mėnulį, leidžianti detaliau tirti jo sandarą, magnetizmą ir galimą vandenyną. Taip pat kitos misijos (pvz., NASA projektai) planuoja artimus praskridimus šio regiono studijoms.
Gyvybės galimybė
Dėl galimo šilto, sūraus vandenyno po ledo pluta Ganimedas yra vienas iš potencialiai gyvybei tinkamų objektų Saulės sistemoje. Sūraus vandenyno buvimas kartu su galimais energijos šaltiniais (t. y. iš kartos šilumos, cheminių reakcijų ar sąveikos su uolienomis) kelia susidomėjimą astrobiologų tarpe. Vis dėlto tiesioginių įrodymų apie gyvybę nėra — reikia daugiau tyrimų.
Apibendrinimas
Ganimedas — didžiausias Saulės sistemos mėnulis, sudarytas iš ledo ir uolienos, turintis unikalų savą magnetinį lauką ir greičiausiai slepiantis po paviršiumi globalų sūraus vandens vandenyną. Jis yra svarbus objektas planetų mokslo ir astrobiologijos tyrimams, o būsimos misijos padės geriau suprasti jo struktūrą, istoriją ir potencialą palaikyti sąlygas, tinkamas gyvybei.
Struktūra
Ganimedą sudaro maždaug vienodas kiekis silikatinių uolienų ir vandens ledo. Jo kūne yra geležies turtingas skystas branduolys ir vidinis vandenynas, kuriame vandens gali būti daugiau nei visuose Žemės vandenynuose kartu sudėjus. Jo paviršiuje yra tamsių regionų, kuriuose prieš keturis milijardus metų buvo susidarę smūginiai krateriai. Tai apima maždaug trečdalį palydovo ploto. Likusią dalį dengia šviesesni regionai, perskirti grioveliais ir keteromis ir tik šiek tiek mažiau seni. Šviesaus reljefo suardytos geologijos priežastis nėra iki galo žinoma, bet greičiausiai tai buvo tektoninio aktyvumo, kurį sukėlė potvynių ir atoslūgių įkaitimas, rezultatas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kiek mėnulių turi Jupiteris?
Atsakymas: Jupiteris turi daugiau kaip 66 mėnulius.
K: Kuris mėnulis yra didžiausias Saulės sistemoje?
A: Ganimedas yra didžiausias Saulės sistemos mėnulis.
K: Kurio mėnulio skersmuo yra didesnis už Merkurijaus planetos skersmenį?
A: Ganimedo skersmuo didesnis už Merkurijaus planetos skersmenį.
K: Kas atrado Ganimedą?
A: Galileo Galilėjus Ganimedą atrado 1610 m.
K: Kokia yra Ganimedo pavadinimo kilmė?
A: Graikų mitologijoje Ganimedas buvo Dzeuso taurės nešėjas.
K: Kaip vadinasi grupė, kuriai priklauso Ganimedas?
A: Ganimedas priklauso grupei, vadinamai Galilėjaus palydovais.
K: Koks yra bendras Ganimedo pavadinimas?
A: Ganimedas paprastai vadinamas romėnišku skaitmeniniu pavadinimu (Jupiteris III) arba trečiuoju Jupiterio palydovu.
Ieškoti