Kamuolinis spiečius
Rutulinis žvaigždynas - tai panašaus amžiaus žvaigždžių grupė, kuri dažnai skrieja aplink galaktikos centrinį išsipūtimą. Gravitacija laiko telkinius kartu ir suteikia jiems sferinę formą. Kamuolinių spiečių centro link santykinai mažoje erdvėje yra daug žvaigždžių.
Kukliųjų spiečių būna galaktikos aureolėje ir jos diske. Aureolėje esančiuose klasteriuose yra daug daugiau žvaigždžių ir jie yra daug senesni už ne tokius tankius atviruosius klasterius diske. Rutuliniai spiečiai yra gana paplitę: Pieno kelyje yra apie 150-158 žinomi rutuliniai spiečiai. Didelėse galaktikose jų gali būti ir daugiau: Andromedoje jų gali būti iki 500.
Kai kuriose milžiniškose elipsinėse galaktikose, ypač esančiose galaktikų spiečių centruose, pavyzdžiui, M87, yra net 13 000 rutulinių spiečių. Šie rutuliniai spiečiai skrieja aplink galaktiką didžiuliais atstumais - 40 kiloparsekių (maždaug 131 000 šviesmečių) ar didesniais.
Kiekviena pakankamos masės Vietinės grupės galaktika turi savo rutulinių spiečių grupę, o beveik kiekviena ištirta didelė galaktika turi rutulinių spiečių sistemą. Atrodo, kad Šaulio nykštukinė ir Kaniso didžiojo nykštukinė galaktikos šiuo metu atiduoda su jomis susijusius rutulinius spiečius (pvz., Palomaro 12) Pieno keliui. Tai rodo, kiek daug šios galaktikos rutulinių spiečių galėjo būti įgyta praeityje.
Messier 80 rutulinis žvaigždynas, esantis Skorpiono žvaigždyne, nuo Saulės nutolęs apie 28 000 šviesmečių. Jame yra keli šimtai tūkstančių žvaigždžių.
Stebėjimų istorija
| Ankstyvieji kamuolinių žvaigždynų atradimai | ||
| Klasterio pavadinimas | Atrado | Metai |
| M22 | Abraomas Ihle | 1665 |
| Edmondas Halley | 1677 | |
| M5 | Gottfried Kirch | 1702 |
| M13 | Edmondas Halley | 1714 |
| M71 | Philippe Loys de Chéseaux | 1745 |
| M4 | Philippe Loys de Chéseaux | 1746 |
| M15 | Jean-Dominique Maraldi | 1746 |
| M2 | Jean-Dominique Maraldi | 1746 |
Pirmasis 1665 m. atrastas rutulinis žvaigždynas buvo M22, tačiau atskiros žvaigždės rutuliniame žvaigždyne buvo pastebėtos tik tada, kai Šarlis Mesjė pastebėjo M4. Pirmieji aštuoni atrasti rutuliniai spiečiai pateikti lentelėje. M prieš skaičių reiškia Čarlzo Mesjė katalogą, o NGC - iš Naujojo bendrojo katalogo.
1782 m. Viljamas Heršelis pradėjo tyrimų programą, naudodamas didesnius teleskopus, ir sugebėjo nustatyti žvaigždes visuose 33 žinomuose rutulio formos žvaigždynuose. Be to, jis rado dar 37 žvaigždynus. Herschelio 1789 m. sudarytame giliojo dangaus objektų kataloge, antrajame tokiame, jis pirmasis pavartojo rutulinių žvaigždynų pavadinimą kaip jų apibūdinimą.
Atrastų rutulio formos žvaigždžių spiečių skaičius ir toliau augo: 1915 m. jų buvo 83, 1930 m. - 93, o 1947 m. - 97. Šiuo metu iš viso Pienokelio galaktikoje atrasti 152 rutuliniai spiečiai iš maždaug 180 ± 20. Manoma, kad šie papildomi, dar neatrasti rutuliniai spiečiai yra pasislėpę už Pieno kelio dujų ir dulkių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra rutulinis telkinys?
A: Rutulinis telkinys - tai panašaus amžiaus žvaigždžių grupė, kuri skrieja aplink galaktikos centrinę iškyšulį.
K: Kas jungia kamuolinius spiečius?
A: Rutulinius telkinius suartina gravitacija.
K: Kodėl rutuliniai spiečiai yra rutulio formos?
Atsakymas: Gravitacija suteikia rutuliniams telkiniams sferinę formą.
K: Kur galaktikoje yra rutulinių spiečių?
A: Kukliųjų spiečių būna galaktikos aureolėje ir jos diske.
K: Kiek yra žinomų kamuolinių žvaigždžių spiečių Pieno kelyje?
A: Pieno kelyje yra apie 150-158 žinomi rutuliniai spiečiai.
K: Ar visos didelės galaktikos turi rutulinių spiečių sistemą?
A: Taip, beveik kiekviena ištirta didelė galaktika turi rutulinių spiečių sistemą.
K: Koks Šaulio nykštukinės ir Didžiųjų Kanio nykštukinių galaktikų ryšys su Pieno kelio rutuliniais spiečiais?
Atsakymas: Panašu, kad Šaulio nykštukės ir Canis Major nykštukinės galaktikos šiuo metu dovanoja su jomis susijusius rutulinius spiečius (pvz., Palomar 12) Pieno keliui.
