Mesjė 87
Messier 87 (dar žinoma kaip M87, Virgo A arba NGC 4486) yra supergalaktika - elipsinė galaktika. Ją 1781 m. atrado prancūzų astronomas Šarlis Mesjė (Charles Messier), kuris ją įtraukė į katalogą kaip miglotą objektą. Tai antra pagal ryškumą galaktika šiaurinėje Mergelės spiečiaus dalyje, nuo Žemės nutolusi apie 16,4 mln. parsekų (53,5 mln. šviesmečių).
Kitaip nei disko formos spiralinės galaktikos, Messier 87 neturi išskirtinių dulkių juostų. Ji yra beveik be bruožų, elipsės formos. Šviesumas mažėja tolstant nuo centro. Šios neįprastai didelės galaktikos branduolyje yra neįprastai didelė supermasyvi juodoji skylė. Ji yra stiprus daugelio bangų ilgių, ypač radijo bangų, spinduliuotės šaltinis. Ši juodoji skylė yra pirmoji ir kol kas vienintelė, kurios tiesioginį vaizdą pavyko padaryti astronomams. 2017 m. įvykių horizonto teleskopu "Event Horizon Telescope" padarytas radijo vaizdas buvo paskelbtas 2019 m. balandžio 10 d. Nuotraukoje matyti juodosios skylės šešėlis, apsuptas 3,36×10-3 parsekų (0,0110 šviesmečio) skersmens emisijos žiedo.
Juodoji skylė beveik šviesos greičiu išmeta energingos plazmos čiurkšlę, vadinamą blazaru. Ji sklinda į išorę mažiausiai 1 500 parsekų (5 000 šviesmečių). 1999 m. Hubble'o kosminio teleskopo padarytose nuotraukose Messier 87 čiurkšlės judėjimas išmatuotas 4-6 kartus didesnis už šviesos greitį. Šis judėjimas tikriausiai yra optinė iliuzija, kurią sukelia reliatyvistinis čiurkšlės greitis.
Messier 87
Tai iš aktyviojo centro sklindantis plazmos srautas, stebimas įvairiais prietaisais.
Žvaigždės
Šios galaktikos žvaigždės sudaro maždaug šeštadalį Messier 87 galaktikos masės. Jos išsidėsčiusios simetriškai, tačiau žvaigždžių tankis mažėja tolstant nuo branduolio. Galaktikos apvalkalas tęsiasi iki maždaug 150 kpc (490 kly) spindulio, kur sustoja - galbūt jį nutraukė susidūrimas su kita galaktika. Tarp žvaigždžių yra difuzinė tarpžvaigždinė terpė, sudaryta iš dujų, kurios chemiškai praturtėjo išsivysčiusių žvaigždžių išspinduliuotais elementais.
Aplink galaktiką skrieja daugybė rutulinių spiečių - apie 12 000, palyginti su 150-200 rutulinių spiečių, skriejančių aplink Pieno kelią.
Messier 87 yra viena iš masyviausių milžiniškų elipsinių galaktikų netoli Žemės ir vienas iš ryškiausių radijo šaltinių danguje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Messier 87?
A: Messier 87 (dar žinoma kaip M87, Virgo A arba NGC 4486) yra supergalaktika elipsinė galaktika.
K: Kada jis buvo aptiktas?
A: 1781 m. ją atrado prancūzų astronomas Šarlis Mesjė.
K: Kaip toli jis yra nuo Žemės?
A: Nuo Žemės jį skiria maždaug 16,4 mln. parsekų (53,5 mln. šviesmečių).
K: Kaip jis atrodo?
A: Kitaip nei disko formos spiralinės galaktikos, Messier 87 neturi išskirtinių dulkių juostų, yra beveik be bruožų, elipsės formos, o jos ryškis mažėja didėjant atstumui nuo centro.
K.: Kas sudaro jo esmę?
Atsakymas: Šios neįprastai didelės galaktikos branduolyje yra neįprastai didelė supermasyvi juodoji skylė, galingas daugelio bangų ilgių, ypač radijo bangų, spinduliuotės šaltinis.
K: Kurią nuotrauką 2017 m. padarė "Event Horizon" teleskopas?
A: 2017 m. įvykių horizonto teleskopu padarytoje nuotraukoje matyti juodosios skylės šešėlis, apsuptas 3,36×10-3 parsekų (0,0110 šviesmečio) skersmens emisijos žiedo.
K: Kaip greitai juda jo reaktyvinis lėktuvas?
A: 1999 m. Hubble'o kosminio teleskopo padarytose nuotraukose Messier 87 čiurkšlės judėjimo greitis buvo 4-6 kartus didesnis už šviesos greitį, nors tai gali būti optinė paklaida dėl reliatyvistinio čiurkšlės greičio.
