Seras Frederikas Viljamas Heršelis FRS (1738 m. lapkričio 15 d. - 1822 m. rugpjūčio 25 d.) – vokiečių ir britų astronomas, vienas svarbiausių XVIII–XIX a. mokslininkų. Jis labiausiai žinomas dėl to, kad 1781 m. atrado Uraną, tačiau jo indėlis į astronomiją gerokai platesnis: Heršelis atrado infraraudonąją spinduliuotę, tirė dvinares žvaigždes, sudarė išsamius žvaigždžių ir miglų katalogus bei pastatė daug galingų teleskopų, tarp jų ir tuo metu didžiausią pasaulyje.

Gyvenimas ir karjera

Heršelis gimė Hanoverio kunigaikštystėje (dabartinė Vokietija). Jaunystėje jis emigravo į Didžiąją Britaniją, kur pradėjo karjerą kaip muzikantas. Jis grojo violončele, obojumi, klavesinu ir vargonais, komponavo ir atliko koncertus – sukūrė tarp kitko 24 simfonijas bei daugybę koncertų ir bažnytinės muzikos. Muzikinė karjera suteikė jam pajamų, bet kartu Heršelis savo laisvalaikį skyrė gamtos mokslams ir instrumentų gamybai.

Atradimai ir moksliniai darbai

Heršelis pradėjo intensyviai domėtis astronomija, pats gamino veidrodinius teleskopus ir nuolat tobulino jų konstrukcijas. Jo darbai apima:

  • Uranas (1781) – stebėdamas dangaus sritį jis pastebėjo „žvaigždę“, kurią iš pradžių laikė kometa; vėlesni skaičiavimai parodė, kad tai naujas planetos tipas – vėliau pavadintas Uranu. Šis atradimas išplėtė Saulės sistemos ribas ir pakeitė to meto astronominį mąstymą.
  • Infraraudonoji spinduliuotė (1800) – atlikdamas eksperimentus su šviesos spektro skaidymu prizmėje, Heršelis termometru matavo šilumą skirtingose spektro vietose ir nustatė, kad už raudonosios šviesos ribos temperatūra dar kyla – taip buvo atrasta nematoma šviesos dalis, vėliau pavadinta infraraudonąja spinduliuote.
  • Dvinės žvaigždės ir katalogai – Heršelis tyrinėjo žvaigždžių poras (dvinarius sistemų), skyrė mechanines sąveikas ir orbitas, taip pat sudarė plačius miglų bei žvaigždžių katalogus, kurie buvo svarbus pagrindas vėlesniems dangaus tyrimams.
  • Teleskopų gamyba – jis pats kūrė veidrodinius teleskopus, eksperimentavo su veidrodžių liejimu ir poliravimu; mėgstamiausias jo projektas buvo didysis, ilgo židinio nuotolio reflektorius, kuris padėjo fiksuoti silpnesnius dangaus objektus.
  • Kiti atradimai – Heršelis atrado kelias Uraną supančias palydovų sistemas (pvz., Titaniją ir Oberoną), tyrinėjo miglinių objektų struktūrą ir prisidėjo prie mūsų supratimo apie Paukščių Taką.

Bendradarbiavimas ir šeima

Heršelis glaudžiai dirbo su savo seserimi Caroline Herschel, kuri pati tapo žinoma astronome ir atrado keletą kometų bei padėjo rengti katalogus. Vėliau jos sūnus John Herschel taip pat tęsė šeimos astronominę tradiciją ir išplėtojo tėvo palikimą.

Paveldas ir pripažinimas

Heršelio darbai pakeitė astronomiją: jo mechaniniai ir optiniai eksperimentai, stebėjimai ir katalogai sudarė tvirtą pagrindą tolimesniems dangaus tyrimams. Jo garbei pavadinti įvairūs observatorijų instrumentai, krateriai Mėnulyje ir Marse, taip pat ESA paleistas astronomijos palydovas „Herschel“. Heršelis buvo pripažintas Britanijos mokslo bendruomenės – jis tapo FRS ir gavo kitų garbės apdovanojimų.

Mirė ir palikimas

Heršelis mirė 1822 m. Slough (Anglija). Jo gyvenimas – nuo profesionalaus muzikanto iki vieno įtakingiausių to meto astronomų – rodo, kaip smalsumas, rankų darbas ir sistemingumas gali atvesti prie fundamentalių mokslo atradimų.