Karališkasis astronomas: Jungtinės Karalystės pareigos, istorija ir reikšmė
Karališkasis astronomas: Jungtinės Karalystės pareigų istorija, prestižas ir reikšmė mokslui bei navigacijai nuo XVII a. iki šių dienų.
Karališkasis astronomas – tai viena iš seniausių ir prestižiškiausių mokslo pareigų Jungtinėje Karalystėje, susieta su Jungtinės Karalystės valdovo tarnyba karališkuosiuose rūmuose. Yra dvi atskiros, bet panašios tradicijos: vyresnysis pareigūnas vadinamas Karališkuoju astronomu (pareigos įsteigtos 1675 m. birželio 22 d.), o atskira pareigybė – Škotijos karališkasis astronomas (įsteigtas 1834 m.). Istoriškai nė vienas katalikas ar žydas neužėmė šių pareigų, kas daugiausia lėmė ankstyvieji religinei lojalumui ir pareigoms keliami teisiniai apribojimai.
Istorinė kilmė
Karalius Karolis II, 1675 m. įkūręs Karališkąją observatoriją Grinviče, nurodė pirmajam karališkajam astronomui Džonui Flamstidui "kruopščiausiai ir atidžiai taisyti dangaus judėjimo ir nejudančių žvaigždžių vietų lenteles, kad būtų galima nustatyti taip trokštamą vietų ilgumą, reikalingą navigacijos menui tobulinti". Tai užduotis, susijusi su tiksliais stebėjimais ir žvaigždžių katalogų sudarymu, turėjo tiesioginį praktinį tikslą – pagerinti laivų ir jūrų navigaciją.
Pareigos ir pokyčiai
Nuo pareigybės įkūrimo iki 1972 m. Karališkasis astronomas buvo tuo pačiu metu ir Grinvičo karališkosios observatorijos direktorius. Tradiciškai Karališkasis astronomas gaudavo simbolinę metinę stipendiją – 100 svarų sterlingų – ir buvo oficialiai Karališkųjų rūmų narys, pavaldus lordui kamerdineriui. Po 1972 m., kai šios dvi funkcijos buvo atskirtos ir observatorijos administracinė rolė keitėsi, Karališkojo astronomo pareigos iš esmės tapo garbės pobūdžio: pareigūnas ir toliau gali patarti valdovui astronomijos ir su ja susijusiais mokslo klausimais, dalyvauti viešuosiuose renginiuose, atstovauti britų astronomijai bei skatinti mokslo populiarinimą.
Skyrimo tvarka ir šiuolaikinė reikšmė
Karališkasis astronomas skiriamas monarcho potvarkiu, paprastai remiantis vyriausybės ar mokslo bendruomenės patarimais. Nors pareiga dabar daugiausia simbolinė, ji išlaiko didelį prestižą: pareigos suteikiamos dažnai esamiems arba buvusiems lyderiams astronomijos ir fizinių mokslų srityse. Karališkasis astronomas taip pat atlieka viešosios misijos funkcijas – skatina mokslinį švietimą, dalyvauja diskusijose apie mokslo politiką ir kartais pataria vyriausybei ar karališkajai šeimai su mokslo klausimais susijusiais projektais.
Škotijos karališkasis astronomas
Škotijos karališkasis astronomas (pareigos įsteigtos 1834 m.) tradiciškai buvo susietas su Škotijos astronominėmis institucijomis, ypač su Karališkąja observatorija Edinburge. Ši pareigybė turi panašų garbės ir konsultacinį pobūdį, tačiau istoriškai jos ryšys su vietinėmis mokslo institucijomis būdavo glaudesnis.
Žymūs pareigūnai ir dabartis
Per daugiau nei tris šimtmečius šias pareigas ėjo daug žinomų astronomų ir mokslininkų, kurie prisidėjo prie navigacijos, laiko nustatymo ir astronomijos mokslo vystymo. Pareigą ėję asmenys tapo svarbiais mokslo lyderiais ir institucijų vadovais. Nuo 1995 m. Karališkąjį astronomą eina seras Martinas Riusas (Martin Rees), kuriam pavesta atstovauti ir patarti šiuolaikinei britų astronomijos bendruomenei.
Pastabos apie religinius apribojimus
Teiginys, kad "Nė vienas katalikas ar žydas niekada neužėmė šių pareigų", atspindi istorinius faktus: ilgametės teisės ir privalomos prisiekinėjimo formos (pvz., Testo įstatymai) XIX a. ribojo religinių mažumų teisę užimti tam tikras pareigas. Šiuolaikinėje Jungtinėje Karalystėje teisės aktai tokio pobūdžio diskriminaciją draudžia ir pareigybės atvirai gali užimti asmenys nepriklausomai nuo religijos.
Santrauka
- Senoji tradicija: pareigybė įsteigta 1675 m., susijusi su Grinvičo observatorija ir navigacijos tobulinimu;
- Du variantai: Karališkasis astronomas ir Škotijos karališkasis astronomas;
- Šiandien: pareigos daugiausia garbės ir konsultacinio pobūdžio, bet išlaiko didelį prestižą ir viešosios įtakos galimybę.
Karališkųjų astronomų sąrašas
| 1675 - 1719 | |
| Edmondas Halley | 1720 - 1742 |
| 1742 - 1762 | |
| Nathanielis Blissas | 1762 - 1764 |
| Nevilas Maskelyne'as | 1765 - 1811 |
| John Pond | 1811 - 1835 |
| George Biddell Airy | 1835 - 1881 |
| Viljamas Kristis (William Christie) | 1881 - 1910 |
| Frankas Dysonas | 1910 - 1933 |
| Haroldas Spenceris Džounsas (Harold Spencer Jones) | 1933 - 1955 |
| Richard van der Riet Woolley | 1956 - 1971 |
| Martin Ryle | 1972 - 1982 |
| Francisas Grahamas-Smithas | 1982 - 1990 |
| Arnoldas Wolfendale'as | 1991 - 1995 |
| Martin Rees | 1995 - |
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra karališkasis astronomas?
A.: Karališkasis astronomas yra aukštas pareigas Jungtinės Karalystės karališkuosiuose rūmuose.
K: Kiek pareigūnų eina Astronomo karališkojo pareigas?
A: Astronomo karališkojo pareigūno pareigas eina du pareigūnai: vyresnysis pareigūnas - nuo 1675 m. birželio 22 d., o antrasis - nuo 1834 m. Škotijoje.
K: Kas ir kada įkūrė Grinvičo karališkąją observatoriją?
A: Karalius Karolis II 1675 m. įkūrė Karališkąją observatoriją Grinviče.
K: Kokius nurodymus karalius Karolis II davė pirmajam karališkajam astronomui?
A: Karalius Karolis II nurodė pirmajam karališkajam astronomui Džonui Flamstidui "kruopščiausiai ir atidžiausiai taisyti dangaus judėjimo ir nejudančių žvaigždžių vietų lenteles, kad būtų galima nustatyti taip trokštamą vietų ilgumą navigacijos menui tobulinti".
K: Kokią stipendiją gauna karališkasis astronomas?
A: Kaip Karališkasis astronomas jis gauna 100 svarų sterlingų stipendiją per metus.
Klausimas: Kokia yra bendroji lordo kamerdinerio valdžia Karališkojo astronomo atžvilgiu?
A: Karališkasis astronomas yra karališkųjų rūmų narys, pavaldus lordui kamerdineriui.
K: Kokia yra Karališkojo astronomo pareigų reikšmė?
A: Karališkojo astronomo pareigos yra labai prestižinės, ir jis gali patarti valdovui astronomijos ir susijusiais mokslo klausimais.
Ieškoti