Barnardo žvaigždė, dar žinoma kaip Barnardo bėganti žvaigždė, yra labai mažos masės raudonoji nykštukė, esanti už maždaug 6 šviesmečių nuo Žemės, Efiucho (Gyvatės) žvaigždyne. Tai viena artimiausių Saulės kaimynių: nutolusi nuo Saulės sistemos apie 1,8 parsekų atstumu (vos apie 6 šviesmečius), todėl dažnai minima kartu su Alfa Kentauro sistema — Barnardo žvaigždė yra ketvirta pagal artumą Saulės atžvilgiu po trijų Alfa Kentauro sistemos komponenčių. Nors ji yra santykinai arti, jos matomoji žvaigždė, kurios regimoji žvaigždės šviesa yra tik apie devyni, todėl Barnardo žvaigždės nematyti plika akimi; infraraudonųjų spindulių šviesoje ji yra daug ryškesnė nei regimojoješviesoje.
1916 m. amerikiečių astronomas E. E. Barnardas išmatavo, kad jos tiesusis judesys dangaus skliaute siekia 10,3 lankinės sekundės per metus — tai yra didžiausias žinomas bet kurios žvaigždės tiesusis judesys Saulės atžvilgiu. Didelis proper motion rodo, kad žvaigždė yra arti ir turi didelę erdvinę greitį Saulės atžvilgiu. Barnardo žvaigždė yra labai sena ir metalų kiekis jos atmosferoje yra mažesnis nei jaunesnių žvaigždžių, todėl astronomai ją laiko vienu iš pagyvenusių vietinių žvaigždžių.
Fizinės savybės
Barnardo žvaigždė yra tipinė raudonoji nykštukė (spektro tipas maždaug M4V), turinti žymiai mažesnę masę ir spindulį nei Saulė. Jos šviesumas yra labai mažas — tik keliotūkstantieji Saulės spindesio — todėl ji šviečia daug ryškiau infraraudonajame diapazone nei regimojoje šviesoje. Efektyvi paviršiaus temperatūra yra maždaug kelių tūkstančių laipsnių (apie 3000 K), o žvaigždės spindulys ir masė yra tik dalis Saulės atitinkamų reikšmių (dėl šių savybių ji degina vandenilį labai lėtai ir gyvens labai ilgai).
Vielgiai, aktyvumas ir planetų paieška
Barnardo žvaigždė kartais rodo žvalumo (flare) reiškinius — trumpus sužybavimus, kuriuos sukelia magnetinė veikla. Dėl jos mažo šviesumo ir aktyvumo tyrinėti galimas planetas yra iššūkis, bet dėl artimumo ši žvaigždė ilgą laiką buvo traukos objektas planetų paieškai. 2018 m. paskelbta apie galimą egzoplanetą, vadinamą „Barnard b“, kuri būtų už mažesnę už Neptūną masę turinti superžemė ar mini Neptūnas, sukanti apie žvaigždę kas kelis šimtus dienų. Tačiau vėlesni tyrimai ir duomenų analizės parodė, kad radinio signalas gali būti susijęs su žvaigždės aktyvumu, todėl šios planetos buvimas tebėra nesužymėtas ir reikalauja papildomų stebėjimų bei patikrinimų.
Reikšmė ir stebėjimai
Dėl savo didelio tiesiojo judesio ir artumo Barnardo žvaigždė turi svarbią vietą dangaus mechanikos ir žvaigždžių fizikos tyrimuose: jos judesio matavimai istoriškai padėjo suprasti žvaigždžių erdvinius greičius, o artumas leidžia detaliau tirti mažos masės žvaigždes, jų atmosferinę sudėtį ir magnetinį aktyvumą. Nors ji nėra matoma plika akimi, Barnardo žvaigždė lengvai prieinama teleskopams ir infraraudonųjų stebėjimų instrumentams, todėl toliau lieka intensyvių tyrimų objektu.
Apibendrinant: Barnardo žvaigždė yra netoli esanti, labai mažo šviesumo ir senyvo amžiaus raudonoji nykštukė, pasižyminti dideliu tiesiuoju judesiu, nedideliu regimu šviesumu ir ryškiu infraraudonųjų spindulių šviesos pėdsaku, o jos galimos planetos kol kas lieka ne visiškai patvirtintos.
