Barnardo žvaigždė – artima raudonoji nykštukė už 6 šviesmečių

Sužinokite apie Barnardo žvaigždę — greitai judančią, seną raudoną nykštukę vos už 6 šviesmečių: savybės, didžiausias tiesusis judesys ir reikšmė Saulės kaimynystėje.

Barnardo žvaigždė, dar žinoma kaip Barnardo bėganti žvaigždė, yra labai mažos masės raudonoji nykštukė, esanti už maždaug 6 šviesmečių nuo Žemės, Efiucho (Gyvatės) žvaigždyne. Tai viena artimiausių Saulės kaimynių: nutolusi nuo Saulės sistemos apie 1,8 parsekų atstumu (vos apie 6 šviesmečius), todėl dažnai minima kartu su Alfa Kentauro sistema — Barnardo žvaigždė yra ketvirta pagal artumą Saulės atžvilgiu po trijų Alfa Kentauro sistemos komponenčių. Nors ji yra santykinai arti, jos matomoji žvaigždė, kurios regimoji žvaigždės šviesa yra tik apie devyni, todėl Barnardo žvaigždės nematyti plika akimi; infraraudonųjų spindulių šviesoje ji yra daug ryškesnė nei regimojoješviesoje.

1916 m. amerikiečių astronomas E. E. Barnardas išmatavo, kad jos tiesusis judesys dangaus skliaute siekia 10,3 lankinės sekundės per metus — tai yra didžiausias žinomas bet kurios žvaigždės tiesusis judesys Saulės atžvilgiu. Didelis proper motion rodo, kad žvaigždė yra arti ir turi didelę erdvinę greitį Saulės atžvilgiu. Barnardo žvaigždė yra labai sena ir metalų kiekis jos atmosferoje yra mažesnis nei jaunesnių žvaigždžių, todėl astronomai ją laiko vienu iš pagyvenusių vietinių žvaigždžių.

Fizinės savybės

Barnardo žvaigždė yra tipinė raudonoji nykštukė (spektro tipas maždaug M4V), turinti žymiai mažesnę masę ir spindulį nei Saulė. Jos šviesumas yra labai mažas — tik keliotūkstantieji Saulės spindesio — todėl ji šviečia daug ryškiau infraraudonajame diapazone nei regimojoje šviesoje. Efektyvi paviršiaus temperatūra yra maždaug kelių tūkstančių laipsnių (apie 3000 K), o žvaigždės spindulys ir masė yra tik dalis Saulės atitinkamų reikšmių (dėl šių savybių ji degina vandenilį labai lėtai ir gyvens labai ilgai).

Vielgiai, aktyvumas ir planetų paieška

Barnardo žvaigždė kartais rodo žvalumo (flare) reiškinius — trumpus sužybavimus, kuriuos sukelia magnetinė veikla. Dėl jos mažo šviesumo ir aktyvumo tyrinėti galimas planetas yra iššūkis, bet dėl artimumo ši žvaigždė ilgą laiką buvo traukos objektas planetų paieškai. 2018 m. paskelbta apie galimą egzoplanetą, vadinamą „Barnard b“, kuri būtų už mažesnę už Neptūną masę turinti superžemė ar mini Neptūnas, sukanti apie žvaigždę kas kelis šimtus dienų. Tačiau vėlesni tyrimai ir duomenų analizės parodė, kad radinio signalas gali būti susijęs su žvaigždės aktyvumu, todėl šios planetos buvimas tebėra nesužymėtas ir reikalauja papildomų stebėjimų bei patikrinimų.

Reikšmė ir stebėjimai

Dėl savo didelio tiesiojo judesio ir artumo Barnardo žvaigždė turi svarbią vietą dangaus mechanikos ir žvaigždžių fizikos tyrimuose: jos judesio matavimai istoriškai padėjo suprasti žvaigždžių erdvinius greičius, o artumas leidžia detaliau tirti mažos masės žvaigždes, jų atmosferinę sudėtį ir magnetinį aktyvumą. Nors ji nėra matoma plika akimi, Barnardo žvaigždė lengvai prieinama teleskopams ir infraraudonųjų stebėjimų instrumentams, todėl toliau lieka intensyvių tyrimų objektu.

Apibendrinant: Barnardo žvaigždė yra netoli esanti, labai mažo šviesumo ir senyvo amžiaus raudonoji nykštukė, pasižyminti dideliu tiesiuoju judesiu, nedideliu regimu šviesumu ir ryškiu infraraudonųjų spindulių šviesos pėdsaku, o jos galimos planetos kol kas lieka ne visiškai patvirtintos.

Išsami informacija

Barnardo žvaigždė buvo daugybės tyrimų objektas, o dėl jos artumo ir palankios stebėjimo vietos netoli dangaus pusiaujo ji tikriausiai sulaukė daugiau astronomų dėmesio nei bet kuri kita M klasės nykštukinė žvaigždė. Barnardo žvaigždė taip pat yra svarbi kaip projekto "Dedalas", kurio metu buvo tiriama greitų bepiločių kelionių į artimiausias žvaigždžių sistemas galimybė, taikinys.

Barnardo žvaigždė yra 7-12 mlrd. metų amžiaus, taigi ji yra gerokai senesnė už Saulę ir gali būti viena iš seniausių žvaigždžių Pieno kelio galaktikoje. Barnardo žvaigždė apsisuka tik kartą per 130 dienų (palyginti su šiek tiek daugiau nei 25 Saulės dienomis). 1998 m. astronomai pastebėjo intensyvų žybsnį, kuris parodė, kad Barnardo žvaigždė yra "žybsinti žvaigždė". Barnardo žvaigždė žymima kaip kintamoji žvaigždė V2500 Ophiuchi.

Barnardo žvaigždės tikrasis judėjimas yra "šoninis" mūsų regėjimo linijos į Saulę atžvilgiu - 90 kilometrų per sekundę (km/s). 10,3 lanko sekundės, kurias ji kasmet nueina, sudaro ketvirtį laipsnio per visą žmogaus gyvenimą, t. y. maždaug pusę Mėnulio pilnaties kampinio skersmens.

Barnardo žvaigždės radialinį greitį Saulės link galima išmatuoti pagal jos mėlynąjį poslinkį. Šie matavimai kartu su tikruoju judėjimu rodo, kad tikrasis greitis Saulės atžvilgiu yra apie 140 km/s.

Nors Barnardo žvaigždė pasižymi didžiausiu tikruoju judesiu, didžiausias žinomas kitos žvaigždės Pieno kelyje tikrasis greitis priklauso "Wolf 424" žvaigždei - 555 km/s.

Barnardo žvaigždė labiausiai priartės prie Saulės apie 11 700 mūsų eros metų, kai priartės maždaug per 3,8 šviesmečių atstumą. Tačiau tuo metu ji nebus artimiausia žvaigždė, nes Proksima Kentauro žvaigždė bus dar arčiau Saulės. Artimiausio priartėjimo metu Barnardo žvaigždė vis dar bus per silpna, kad ją būtų galima pamatyti plika akimi, nes tuomet jos regimoji žvaigždės šviesis bus apie 8,5. Vėliau ji pamažu tolsta nuo Saulės.

Artimiausių žvaigždžių atstumai nuo prieš 20 000 metų iki 80 000 metų ateityje

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Barnardo žvaigždė?

K: Kiek metų Barnardo žvaigždei?

K: Kaip greitai juda Barnardo žvaigždė?

K: Koks yra Barnardo žvaigždės judėjimo greitis?

K: Ar Barnardo žvaigždė matoma plika akimi?

K: Kaip arti Saulės sistemos yra Barnardo žvaigždė?

K: Kokią vietą Barnardo žvaigždė užima tarp artimiausių žinomų atskirų žvaigždžių Saulės atžvilgiu?

Paieška pagal raidę