Kentauro proksima

Proksima Kentauro žvaigždė yra raudonoji nykštukė, greičiausiai priklausanti Alfa Kentauro žvaigždžių sistemai ir yra arčiausiai Saulės esanti žvaigždė, nutolusi nuo jos 4,22 šviesmečių (3,99×10¹³ km; 2,48×10¹³ mi). Ji yra Kentauro žvaigždyne.

1915 m. Robertas Innesas, būdamas Sąjungos observatorijos Johanesburge (Pietų Afrika) direktoriumi, nustatė, kad Proksima Kentauro žvaigždė turi tą patį judesį kaip ir Alfa Kentauro žvaigždė.

1951 m. Harlow Shapley teigė, kad Proksima Kentauro žvaigždė yra žybsinti žvaigždė. Užfiksuotos nuotraukos parodė, kad žvaigždė maždaug 8 % laiko tampa pastebimai ryškesnė, todėl ji buvo aktyviausia tuo metu rasta žybsinti žvaigždė.

Padėtis nuo Proksimos Kentauro.

Charakteristikos

Raudonosios nykštukės paprastai yra per silpnos, kad jas būtų galima pamatyti plika akimi, t. y. be teleskopo. Proksimos Kentauro regimoji žvaigždės žvaigždė yra 11 magnitudės, o jos absoliutinė žvaigždės žvaigždė yra labai neryški - 15,5 magnitudės. Net iš Alfa Kentauro A arba B Proksima būtų matoma tik kaip 5 magnitudės žvaigždė.

Proksima Kentauro žvaigždė yra arčiausiai Saulės esanti žvaigždė maždaug pastaruosius 32 000 metų. Barnardo žvaigždė labiausiai priartės prie Saulės apie 11 700 metų po Kristaus, kai priartės maždaug per 3,8 šviesmečio. Tačiau tuo metu ji nebus artimiausia žvaigždė, nes Proksima Kentauro žvaigždė bus dar labiau priartėjusi prie Saulės.

Proksimos Kentauro dydis (dešinėje), palyginti su artimiausiomis kaimynėmis.

Egzoplaneta

2016 m. Europos pietinė observatorija aplink Proksimą Kentauro (Proxima Centauri) aptiko egzoplanetą - Proksimą Kentauro b (arba Proksimą b). Ji buvo rasta gyvenamojoje zonoje ir, kaip manoma, yra panaši į Žemę, o jos ESI yra 0,87. Nors ir būdama panaši į Žemę, jos paviršius gali būti negyvenamas, nes Proksima Kentauro b skleidžia stiprius Saulės žybsnius ir stiprius Saulės vėjus, kurie gali nuplėšti dalį planetos atmosferos ir padaryti ją mažiau gyvenamą.

2016 m. spalį Prancūzijos CNRS tyrimų instituto mokslininkai teigė, kad planetos paviršiuje gali būti vandenynų ir plona atmosfera. Ar ši idėja teisinga, ar ne, nėra žinoma.

Proksimos Kentauro paviršiaus įspūdis b. Alfa Kentauro sistema danguje matoma kaip dvi mažos žvaigždės.

Susiję puslapiai

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Proksima Kentauro žvaigždė?

A: Proksima Kentauro yra raudonoji nykštukė žvaigždė, greičiausiai priklausanti Alfa Kentauro žvaigždžių sistemai ir esanti arčiausiai Saulės esanti žvaigždė, nutolusi nuo jos 4,22 šviesmečio (3,99×1013 km; 2,48×1013 mylios).

K: Kur yra Proksima Kentauro žvaigždė?

A: Proksima Kentauro žvaigždė yra Kentauro žvaigždyne.

K: Kas atrado, kad Proksima Kentauro ir Alfos Kentauro judesiai yra vienodi?

A: Robertas Innesas 1915 m., būdamas Sąjungos observatorijos Johanesburge (Pietų Afrika) direktoriumi, nustatė, kad Proksima Kentauro ir Alfa Kentauro judėjimas yra toks pat.

K: Kada Harlow Shapley pasakė, kad Proksima Kentauro yra žybsinti žvaigždė?

A: Harlow Shapley 1951 m. pasakė, kad Proksima Kentauro žvaigždė yra liepsnojanti žvaigždė.

K: Kaip dažnai Proksima Kenturi tampa pastebimai ryškesnė?

A: Užfiksuotos nuotraukos parodė, kad Proksima Kenturija tampa pastebimai ryškesnė maždaug 8 % laiko, todėl ji yra aktyviausia tuo metu atrasta žybsinti žvaigždė.

K: Kaip toli nuo Žemės yra Proksima Centuari?

A: Atstumas tarp Žemės ir Pr