Proksima Kentauro — arčiausia Saulės žvaigždė, raudonoji nykštukė

Proksima Kentauro — arčiausia Saulės žvaigždė: raudonoji nykštukė 4,22 šv. metų atstumu, žybsinti ir priklausanti Alfa Kentauro sistemai. Sužinok jos savybes ir istoriją.

Proksima Kentauro žvaigždė yra raudonoji nykštukė, greičiausiai priklausanti Alfa Kentauro žvaigždžių sistemai ir yra arčiausiai Saulės esanti žvaigždė, nutolusi nuo jos apie 4,24 šviesmečių (apie 1,301 parseko; ~4,02×10¹³ km; ~2,50×10¹³ mi). Ji priklauso Kentauro žvaigždyne ir dažnai žymima kaip Alfa Centauri C arba GJ 551. Nors tai labai artima žvaigždė, jos apytakos ryškumas (apparent magnitude) yra apie +11, todėl ji nematoma plika akimi ir stebima teleskopais.

Pagrindinės fizinės savybės

• Spektro klasė: maždaug M5.5Ve (vėsi raudonoji nykštukė, „e“ žymi emisinius spektrinius požymius, susijusius su aktyvumu).
• Masė: apie 0,12 Saulės masės.
• Spindulys: apie 0,15 Saulės spindulio.
• Ryškumas: jos bolometrinė šviesuma yra tik keli tūkstančiaiųjių Saulės šviesumos (maždaug 0,0015–0,0017 L☉).
• Amžius: vertinamas kaip keli milijardai metų — greičiausiai panašus į Alfa Kentauro A ir B sistemos amžių.
• Aktyvumas: Proksima yra aktyvi žvaigždė, linkusi į flarinius išsiveržimus (žybsėjimus), kurie gerokai keičia jos ultravioletinį ir rentgeno spinduliavimą.

Planetos ir tarpgalaktinės misijos

Per pastaruosius dešimtmečius Proksima tapo itin įdomi kaip planetų aptikimo tikslas. 2016 m. buvo pranešta apie egzoplanetą Proksima b — maždaug Žemės masės kūną, besisukantį labai arti žvaigždės (orbitos periodas ~11,2 paros) ir potencialiai esantį gyvybei palankioje zonoje pagal atitinkamą spinduliuotės kiekį. Vėliau pasiūlyti ir kiti kandidatų planetų signalai: Proksima c (sunkesnė, ilgesnės orbitos kandidatė) bei 2022 m. aptikta labai mažos masės kandidatė, vadinama Proksima d. Reikia pabrėžti, kad kai kurie aptikimai vis dar yra diskutuotini arba reikalauja nepriklausomų patvirtinimų.

Istorija ir stebėjimai

1915 m. Robertas Innesas, būdamas Sąjungos observatorijos Johanesburge (Pietų Afrika) direktoriumi, nustatė, kad Proksima Kentauro žvaigždė turi tą patį judesį kaip ir Alfa Kentauro žvaigždė. Tai buvo svarbus įrodymas, kad Proksima greičiausiai yra gravitaciškai susieta su Alfa Kentauro A ir B žvaigždėmis, sudarydama trigubą žvaigždžių sistemą.

1951 m. Harlow Shapley teigė, kad Proksima Kentauro žvaigždė yra žybsinti žvaigždė. Užfiksuotos nuotraukos ir fotometriniai stebėjimai parodė, kad žvaigždė periodiškai patiria ryškius išsiveržimus — maždaug 8 % laiko ji gali būti pastebimai ryškesnė. Dėl šios savybės Proksima ilgą laiką buvo viena aktyviausių tokio tipo žvaigždžių, gerai ištirta tiek optiniais, tiek rentgeno ir ultravioletiniais teleskopais.

Reikšmė ir tolimesni tyrimai

• Proksima — artimiausia žvaigždė už Saulės, todėl ji yra natūralus tikslas tiek eksoplanetų paieškai, tiek galimiems ateities tarpgalaktiniams projektams, pvz., „Breakthrough Starshot“ iniciatyvai.
• Jos flarinis aktyvumas kelia iššūkių planetų atmosferų stabilumui ir gyvybės išlikimui ar aptikimui, todėl mokslininkai intensyviai modeliuoja poveikį atmosferoms ir magnetiniam laukui.
• Tolimesni stebėjimai, ypač su pažangiais spektrometrais ir kosminiais teleskopais, padės geriau patvirtinti kandidatus planetų mases ir orbitas bei suprasti žvaigždės aktyvumo ciklus.

Prieinamumas stebėti

Proksima matoma tik iš pietinių platumų arba prie horizonto vidutinėse platumose Šiaurės pusrutulyje. Dėl savo menko reiškimosi (apparent magnitude ~+11) ją galima stebėti tik su mažesniu teleskopu ar geresniu žiūronu. Tyrimams dažniausiai naudojami profesionalūs teleskopai ir instrumentai, jautrūs greitiems ryškumo pokyčiams bei radialinio greičio signalams.

Proksima Kentauro žvaigždė išlieka vienas iš svarbiausių objektų arti Saulės sistemos — tiek dėl savo artumo, tiek dėl turimos planetinės sistemos potencialo ir intensyvių fizinių procesų, kuriuos ji demonstruoja.

Charakteristikos

Raudonosios nykštukės paprastai yra per silpnos, kad jas būtų galima pamatyti plika akimi, t. y. be teleskopo. Proksimos Kentauro regimoji žvaigždės žvaigždė yra 11 magnitudės, o jos absoliutinė žvaigždės žvaigždė yra labai neryški - 15,5 magnitudės. Net iš Alfa Kentauro A arba B Proksima būtų matoma tik kaip 5 magnitudės žvaigždė.

Proksima Kentauro žvaigždė yra arčiausiai Saulės esanti žvaigždė maždaug pastaruosius 32 000 metų. Barnardo žvaigždė labiausiai priartės prie Saulės apie 11 700 metų po Kristaus, kai priartės maždaug per 3,8 šviesmečio. Tačiau tuo metu ji nebus artimiausia žvaigždė, nes Proksima Kentauro žvaigždė bus dar labiau priartėjusi prie Saulės.

Proksimos Kentauro dydis (dešinėje), palyginti su artimiausiomis kaimynėmis.

Egzoplaneta

2016 m. Europos pietinė observatorija aplink Proksimą Kentauro (Proxima Centauri) aptiko egzoplanetą - Proksimą Kentauro b (arba Proksimą b). Ji buvo rasta gyvenamojoje zonoje ir, kaip manoma, yra panaši į Žemę, o jos ESI yra 0,87. Nors ir būdama panaši į Žemę, jos paviršius gali būti negyvenamas, nes Proksima Kentauro b skleidžia stiprius Saulės žybsnius ir stiprius Saulės vėjus, kurie gali nuplėšti dalį planetos atmosferos ir padaryti ją mažiau gyvenamą.

2016 m. spalį Prancūzijos CNRS tyrimų instituto mokslininkai teigė, kad planetos paviršiuje gali būti vandenynų ir plona atmosfera. Ar ši idėja teisinga, ar ne, nėra žinoma.

Proksimos Kentauro paviršiaus įspūdis b. Alfa Kentauro sistema danguje matoma kaip dvi mažos žvaigždės.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Proksima Kentauro žvaigždė?

K: Kur yra Proksima Kentauro žvaigždė?

K: Kas atrado, kad Proksima Kentauro ir Alfos Kentauro judesiai yra vienodi?

K: Kada Harlow Shapley pasakė, kad Proksima Kentauro yra žybsinti žvaigždė?

K: Kaip dažnai Proksima Kenturi tampa pastebimai ryškesnė?

K: Kaip toli nuo Žemės yra Proksima Centuari?

Paieška pagal raidę