Kūdikio bumo galaktika yra žvaigždžių spiečiaus galaktika, esanti už 12,2 mlrd. šviesmečių nuo mūsų.
Ją atrado NASA Spitzerio mokslo centras Kalifornijos technologijos institute. Ši galaktika tapo rekordininke tarp ryškiausių žvaigždėtųjų galaktikų labai tolimoje Visatoje — jos didelis ryškumas rodo itin spartų žvaigždžių formavimosi procesą.
Kūdikio bumo galaktika vadinama „ekstremalia žvaigždžių mašina“, nes joje stebėtinu greičiu — iki 4000 žvaigždžių per metus — gimsta naujos žvaigždės. Palyginimui, mūsų Pieno kelio galaktikoje per metus vidutiniškai susidaro vos apie 10 žvaigždžių.
Jei toks žvaigždžių formavimosi tempas išliktų, galaktikai prireiktų maždaug 50 milijonų metų, kad ji surinktų tiek žvaigždžių ir masės, jog taptų lygiaverte masyviausioms kada nors stebėtoms galaktikoms. Tokie rezultatai kelia iššūkį tradiciniams galaktikų formavimosi modeliams, pagal kuriuos dauguma galaktikų auga palengva — absorbuodamos mažesnius objektus ir besiformuodamos per lėtus susiliejimus.
Dar neįprastesnis yra laikas, kuriame stebima ši veikla: mokslininkai nustatė, kad galaktika egzistavo tuo metu, kai Visatai buvo vos kiek daugiau nei 1,4 mlrd. metų. Tai reiškia, kad toks masyvus ir intensyvus žvaigždžių formavimasis vyko Visatos „kūdikystėje“.
Tokį intensyvų žvaigždžių gimdymą paprastai lemia didelis kiekis šalto dujų kuro ir stiprus nusileidimas į galaktikos centrą, o taip pat – galimų greitų dujų tiekimo procesų arba didelių dujų susitelkimų rezultatas. Šie mechanizmai gali būti kitokie negu numato įprasti hierarchinio augimo modeliai, todėl atradimas skatina papildomus stebėjimus ir teorinius tyrimus.
"Ši galaktika išgyvena didžiulį kūdikių bumą, vienu metu sukurdama didžiąją dalį savo žvaigždžių", – sakė Peteris Capakas (Peter Capak) iš NASA Spitzerio mokslo centro. Į tai atsakė pagrindinis „Cosmic Evolution Surveyor“ tyrėjas Nikas Skovilis (Nick Scoville) iš Kaltecho: "Galbūt pirmą kartą stebime vienos iš masyviausių elipsinių galaktikų Visatoje formavimąsi".
Norint pilnai suprasti šio objekto prigimtį ir galimus susidarymo mechanizmus, reikalingi papildomi daugiajuosčiai stebėjimai (pvz., infraraudonųjų ir radijo bangų ilgių tyrimai), kurie leistų atsekti dujų kiekį, dulkių uždangą ir žvaigždžių amžių. Šis atradimas – svarbus žingsnis atveriant ankstyvosios Visatos evoliucijos paslaptis ir peržiūrint modelius, aiškinančius, kaip susiformavo didžiausios galaktikos.
