Galeras

Geologinė istorija

Galeras yra aktyvus ugnikalnis jau mažiausiai milijoną metų. Vyraujantis jo produktas yra andezitas - magminė uoliena. Įvyko du dideli kalderą suformavę išsiveržimai: pirmasis įvyko maždaug prieš 560 000 metų, kai išsiveržė apie 15 kubinių kilometrų medžiagos. Antrasis įvyko maždaug prieš 40 000-150 000 metų, išsiveržus mažesniam, bet vis tiek nemažam 2 kubinių kilometrų (0,48 kub. m) medžiagos kiekiui. Po šio antrojo išsiveržimo dalis kalderos sienos sugriuvo, galbūt dėl hidroterminės (aukštos temperatūros vandens) veiklos sukelto nestabilumo, o vėlesni išsiveržimai sukūrė mažesnį kūgį dabar pasagos formos kalderos viduje.

Atsižvelgiant į smarkią išsiveržimo istoriją ir tai, kad Galeras yra netoli 450 000 Pasto gyventojų, 1991 m. jis buvo paskelbtas "Dešimtmečio ugnikalniu". Tai reiškia, kad jį reikia išsamiai ištirti pagal Jungtinių Tautų "Tarptautinį stichinių nelaimių mažinimo dešimtmetį".

Erupcijos istorija

Galeras laikomas aktyviausiu Kolumbijos ugnikalniu, po jo seka Nevado del Ruizas. Ankstyviausias jo aktyvumas holocene datuojamas 7050 m. pr. m. e. ± 1000 metų, atlikus radiokarbono datavimą. Kiti į šį įvykį panašūs išsiveržimai buvo 3150 m. pr. m. e. ± 200 metų, 2580 m. pr. m. e. ± 500 metų, 1160 m. pr. m. e. ± 300 metų, 490 m. pr. m. e. ± 100 metų ir 890 m. e. m. ± 200 metų. Paprastai šie išsiveržimai susideda iš centrinės ventiliacijos sprogimo, skatinančio sprogstamąjį išsiveržimą, sukeliantį piroklastinius srautus ir (arba) laharus. Pastaruoju metu užfiksuoti 1535 m., 1580 m. gruodžio mėn., 1616 m. liepos mėn., 1641 m., 1670 m., 1754 m., 1796 m. lapkričio mėn., 1823 m. birželio mėn., 1828 m. spalio mėn., 1834 m. spalio mėn., 1865 m. spalio mėn., 1889 m. liepos mėn., 1891 m. gruodžio mėn., 1923 m. gruodžio mėn., 1924 m. spalio mėn., 1932 m. spalio mėn., 1936 m. vasario mėn., 1947 m. liepos mėn. 1836, 1930, 1933 ir 1973 m. buvo pranešta apie incidentus, apie kuriuos nebuvo oficialių įrodymų.

1993 m. išsiveržimas

Galeras vėl pradėjo veikti 1988 m. po 10 metų neveikimo.

1993 m. Pasto mieste vykusi "Dešimtmečio ugnikalnių" konferencija baigėsi katastrofa, kai keli joje dalyvavę mokslininkai sausio 14 d. surengė improvizuotą (neplanuotą) ekspediciją į Galeraso kraterį. Jiems būnant viršūnėje (aukščiausiame taške) netikėtai įvyko išsiveržimas, kurio metu žuvo šeši mokslininkai ir trys turistai.

Žiniasklaidoje pasirodė prieštaringų nuomonių apie šį renginį. Jose buvo teigiama, kad ekspedicijos vadovas, geologas Stenlis Viljamsas (Stanley Williams), kuris išgyveno kartu su dar keturiais žmonėmis, nepaisė saugos procedūrų. Likus trims dienoms iki išsiveržimo, remiantis seismografo užfiksuotu B tipo aktyvumu, buvo padaryta prognozė. B tipo seisminiai aktyvumai buvo sėkmingai naudojami kitų ugnikalnių išsiveržimams prognozuoti. Tačiau prognozė buvo paremta tik vienu seismografo atspaudu, kuris buvo vertinamas atsižvelgiant į ankstesnę Galeraso istoriją, be jokių papildomų mokslinių matavimų, rodančių rimtą aktyvumą ugnikalnyje. ^[]

XXI a. veikla

Galeras mieste ir toliau vykdoma nedidelė veikla. Dėl nedidelių sprogimų pelenai kartais nukrenta ant netoliese esančių kaimų ir miestų. Ugnikalnis ir toliau gerai tyrinėjamas, o išsiveržimų ugnikalnyje prognozės pagerėjo. Vienas iš reiškinių, kuris, atrodo, yra patikimas išsiveržimo pirmtakas, yra žemo dažnio seisminis įvykis, vadinamas "tornillo įvykiu". Jie įvyko prieš maždaug 80 % (80 %) sprogimų Galerase, o prieš išsiveržimą užfiksuotų tornillo įvykių skaičius taip pat yra susijęs su po jo įvykusio išsiveržimo dydžiu.

2002 m. balandį per didelį išsiveržimą buvo jaučiama daugiau kaip 100 nedidelių drebėjimų, tačiau nebuvo pranešta apie jokią žalą ar sužeidimus. Dėl 2005 m. lapkričio mėn. įvykusio išsiveržimo teko evakuoti pavojingą ugnikalnio apylinkės teritoriją, iš kurios buvo liepta išvykti apie 9 400 žmonių iš aplinkinių kaimų (dauguma jų - ūkininkai). Pasto miestą, esantį maždaug už 9 km nuo ugnikalnio, po ugnikalnio sprogimo padengė pelenų sluoksnis, todėl gyventojai buvo priversti užsidėti akinius ir veido kaukes.

Nuo 2006 m. kovo mėn. įvykę daugybė nedidelių drebėjimų ir pelenų išsiveržimų 2006 m. liepos 12 d. baigėsi trimis sprogstamaisiais išsiveržimais, kurių metu pelenų ir dujų stulpas pasiekė 8 km aukštį. Apie uolienų griūtis ir piroklastinius srautus buvo pranešta iš miestų, esančių net už 11,4 km į vakarus nuo pagrindinio kraterio. Kolumbijos vyriausybė ne kartą nurodė evakuoti į laikinas prieglaudas daugiau kaip 8500 žmonių, gyvenančių didžiausios rizikos zonose aplink ugnikalnį, tikėdamasi, kad galiausiai bus suteikta pagalba persikelti visam laikui.

2008 m. sausio 17 d. ugnikalnis išsiveržė apie 20:06 val. (vietos) (01:06 UTC). Pranešimų apie sužeistuosius ar didelę materialinę žalą iš karto nebuvo. Vėliau ekspertai patvirtino, kad iš dalies buvo apgadinti nacionalinės ir vietinės televizijos bokštai.

2009 m. vasario 14 d. ugnikalnis išsiveržė apie 19.10 val. vietos (00.10 val. UTC). Buvo evakuota apie 8 000 gyventojų, tačiau pranešimų apie sužeistuosius ar didelę materialinę žalą iš karto negauta. Kaip ir 2005 m., po ugnikalnio sprogimo Pasto miestą padengė pelenų sluoksnis (dėl vėjo krypties). Vietos valdžia nurodė uždaryti dvi vandens valymo įmones, esančias netoli Galeraso.

2009 m. kovo 13 d. Galeras išsiveržė du kartus: apie 15:55 ir 17:00 val. vietos laiku. Pelenai nukrito ant Pasto ir kai kurių kitų netoli ugnikalnio esančių miestų. Buvo įsakyta evakuoti miestą ir miestelius, tačiau, kaip pranešama, į tai nebuvo atsižvelgta. Pranešimų apie sužeistuosius ar padarytą žalą negauta.

2010 m. išsiveržimas

2010 m. sausio 3 d. išsiveržęs ugnikalnis privertė evakuoti 8 000 žmonių. Tai buvo dešimtas toks ugnikalnio išsiveržimas per praėjusius metus ir pirmasis 2010 m. Kolumbijos valdžios institucijos taip pat pareiškė, kad artimiausiomis savaitėmis jis gali išlikti nestabilus.

Galeras vėl išsiveržė 2010 m. rugpjūčio 25 d., o ore matėsi pelenų pliūpsnis. Dėl šio išsiveržimo, kuris buvo apibūdintas kaip nesprogus, valdžios institucijos paskelbė pavojų kaimyniniams miestams.

Šis ugnikalnis stebimas pagal giluminį Žemės anglies degazacijos projektą.

Galeraso ugnikalnis, NASA daryta aerofotografinė nuotrauka, kurioje matyti jo aktyvumas. Pasto miestas dešinėje.


Galeraso ugnikalnio kosminio radaro vaizdas. Pasto miestas apačioje