Garuda Indonesia skrydis 152 (1997) – lėktuvo katastrofa su 234 žuvusiais
Garuda Indonesia skrydis 152 (1997) – A300 katastrofa Medane: priežastys, tyrimas ir 234 žuvusiųjų istorija.
"Garuda Indonesia" 152-asis reisas buvo reguliarus Indonezijos vidaus keleivinis skrydis iš Soekarno-Hatta tarptautinio oro uosto Džakartoje į Polonijos tarptautinį oro uostą Medane, Šiaurės Sumatroje. Jis buvo vykdomas "Garuda Indonesia" lėktuvu "Airbus A300B4", registruotu PK-GAI.
Įvykio data ir pagrindiniai faktai
- Data: 1997 m. rugsėjo 26 d.
- Skrydis: "Garuda Indonesia" 152
- Orlaivis: Airbus A300B4, registracija PK-GAI
- Kryptis: iš Džakartos (Soekarno-Hatta) į Medaną (Polonia)
- Žuvusių skaičius: 234 keleiviai ir įgulos nariai — visi dėstyti lėktuvu mirė
Įvykio eiga
1997 m. rugsėjo 26 d. 152-ojo skrydžio lėktuvas, pilotuojamas Hance'o Rahmowiyogo, nukrito į kalnuotas miškingas vietoves už 30 mylių (48 km) nuo Medano. Skrydžio metu regione vyravo itin prasta matomumas dėl 1997 m. Pietryčių Azijoje siautusio rūko (haze). Katastrofos vieta buvo griovyje netoli Buah Nabar kaimo Sibolangito rajone į pietus nuo Medano.
Po kritimo paieškos ir gelbėjimo darbai susidūrė su sudėtingomis sąlygomis: tankus rūkas ir kalnuota, miškinga teritorija trukdė greitam prieigai prie vietos, o priežiūros ir evakuacijos darbams prireikė kelių valandų. Viso lėktuvo įgulos ir keleivių — 234 asmenų — gyvybių išgelbėti nepavyko.
Tyrimas ir nustatytos priežastys
Atliekant oficialų tyrimą buvo nustatyta, kad avarija buvo pavyzdys vadinamojo „controlled flight into terrain“ (CFIT) — kai valdomas skrydis atsitrenkia į žemę ar reljefą, nors lėktuvas techniškai veikia. Tyrimo metu atkreiptas dėmesys į kelis svarbius veiksnius:
- Prasta matomumas dėl smogo ir rūko, kuris žymiai apribojo situacijos suvokimą už borto;
- Įgulos sprendimų priėmimo ir navigacijos klaidos, susijusios su pozicijos nustatymu ir skrydžio trajektorijos koregavimu
- Galimi komunikacijos nesusipratimai su oro eismo valdymu, kurie prisidėjo prie neteisingų manevrų ar klaidingo situacijos įvertinimo.
Remiantis tyrimo išvadomis, avarija buvo traktuojama kaip sudėtinė nelaimė, kurioje pagrindinius vaidmenis atliko žmogaus faktorius (įgulos klaidos) ir nepalankios meteorologinės sąlygos. Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę gerinti įgulos situacijos suvokimą, oro eismo valdymo procedūras ir navigacijos įrangos naudojimą prastos matomumo sąlygomis.
Padariniai ir saugumo rekomendacijos
Po tyrimo buvo paskelbtos rekomendacijos, skirtos sumažinti panašių incidentų riziką ateityje. Tarp jų buvo:
- didesnis dėmesys įgulos mokymui sprendžiant situacijas prasto matomumo sąlygomis;
- patobulintos oro eismo valdymo procedūros, ypač kai veikia ribotos matomumo zonos;
- skatinimas montuoti ir naudoti pažangias įspėjimo sistemas (pvz., GPWS/TAWS) bei kita navigacijos įranga, padedančia išvengti CFIT incidentų;
- geresnis koordinavimas tarp oro linijų ir vietinių aviacijos institucijų ekstremalios oro sąlygų metu.
Kontextas: 1997 m. Pietryčių Azijos rūkas
1997 m. regioną ištikęs smogas (haze), kilęs dėl plačių miškų padegimų ir žemės deginimo, labai pablogino oro sąlygas daugelyje Indonezijos regionų. Šis rūkas sumažino matomumą valandoms ar net paroms, padidindamas riziką orlaiviams leidžiantis ir pakylant, taip pat apsunkindamas avarijų paieškos bei gelbėjimo darbus.
Palikimas
152-asis reisas tebėra daugiausiai gyvybių pareikalavusi vieno lėktuvo katastrofa Indonezijoje ir viena tragiškiausių aviacijos nelaimių 1997 m. Ši katastrofa paskatino papildomus saugumo vertinimus ir procedūrų atnaujinimus tiek oro linijų, tiek oro eismo valdymo institucijų lygmeniu, ypač sprendžiant skrydžių saugumą prasto matomumo sąlygomis.
Šio įvykio atminimui ir kaip priminimas apie griežto saugumo bei tvarkingų procedūrų poreikį aviacijoje, aviacijos bendruomenė ir artimi aukų šeimų nariai dažnai mini šią nelaimę kaip pamoką, kodėl svarbu derinti techninius sprendimus, procedūras ir žmogiškąjį faktorių.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks buvo "Garuda Indonesia" 152-ojo skrydžio numeris ir maršrutas?
A: "Garuda Indonesia" 152 skrydis buvo reguliarus Indonezijos vidaus keleivinis skrydis iš Soekarno-Hatta tarptautinio oro uosto Džakartoje į Polonijos tarptautinį oro uostą Medane, Šiaurės Sumatroje.
K: Kokio tipo orlaiviu buvo vykdomas 152 skrydis?
A: 152 skrydis buvo vykdomas lėktuvu "Airbus A300B4", registruotu PK-GAI, kurį naudojo "Garuda Indonesia".
K: Dėl ko skrydžio metu buvo prastas matomumas?
A.: 152 skrydžio metu prastą matomumą lėmė 1997 m. Pietryčių Azijos rūkas.
K: Kiek žmonių žuvo per 152 skrydžio katastrofą?
A: Per 152 skrydžio katastrofą žuvo visi 234 keleiviai ir įgulos nariai.
K: Kas buvo 152-ojo skrydžio pilotas?
A: 152-ojo skrydžio pilotas buvo Hance Rahmowiyogo.
Klausimas: Kokią skraidymo patirtį turėjo Rahmowiyogo?
A.: Rahmowiyogo turėjo daugiau kaip 20 metų skraidymo patirtį "Garuda Indonesia" ir daugiau kaip 12 000 skraidymo valandų.
K: Kokia 152-ojo skrydžio reikšmė Indonezijos aviacijos istorijoje?
A.: 152 skrydis tebėra daugiausiai gyvybių pareikalavusi vieno lėktuvo katastrofa Indonezijoje ir daugiausiai gyvybių pareikalavusi aviacijos avarija 1997 m.
Ieškoti