Geometrinis vidurkis: formulė, skaičiavimas ir panaudojimas

Geometrinis vidurkis: aiški formulė, žingsnis po žingsnio skaičiavimas ir praktiniai panaudojimo pavyzdžiai finansuose bei statistikoje.

Geometrinis vidurkis yra skaičius, naudojamas skaičių rinkiniui apibūdinti, kai dominanti operacija yra dauginimas arba kai reikia vidurkio, atitinkančio daugiamatmeninius pokyčius (pvz., augimo koeficientus). Jis apskaičiuojamas imant šių skaičių sandaugos n‑ąją šaknį. Dauguma žmonių, kalbėdami apie vidurkį arba vidurkį, turi omenyje aritmetinį vidurkį, tačiau geometrinis vidurkis tinka kitokio tipo duomenims ir dažnai yra mažesnis už aritmetinį vidurkį — išskyrus atvejį, kai visi skaičiai lygūs (tuomet abu vidurkiai sutampa). Geometrinis vidurkis plačiai naudojamas finansuose, statistikoje ir kituose srityse, kur dominuoja santykiniai pokyčiai arba dauginimosi procesai.

Formulė

Neuniformaus dydžio rinkinio x1, x2, …, xn geometrinio vidurkio formulė yra:

GM = (Π_i=1ⁿ x_i)^1/n

Dažnai praktiškai patogiau naudoti logaritminę formą:

GM = exp[(1/n) · Σ_i=1ⁿ ln(x_i)]

Kaip skaičiuoti — paprastas pavyzdys

• Tarkime, turime skaičius 2 ir 8. Geometrinis vidurkis yra sqrt(2·8) = sqrt(16) = 4.
• Jei turime tris augimo koeficientus: 1,10 (10 %), 0,95 (−5 %), 1,20 (20 %), tada bendras koeficientas per tris periodus yra 1,10·0,95·1,20 = 1,254. Geometrinis vidurkis (vidutinis dauginamasis koeficientas per periodą) yra 1,254^1/3 ≈ 1,078, t. y. vidutinis metinis augimas ≈ 7,8 %.
• Investicijų pavyzdys (CAGR): pradinis kapitalas 100 → galutinis 150 per 3 metus. CAGR = (150/100)^1/3 − 1 ≈ 0,1447 ≈ 14,47 % per metus.

Svorinis geometrinis vidurkis

Jei skaičiams priskiriami svoriai w_i (tokie, kad Σ w_i = 1), tuomet svorinis geometrinis vidurkis apskaičiuojamas taip:

GM_w = Π x_i^w_i = exp(Σ w_i ln x_i)

Savybės ir užuominos

• AM–GM nelygybė: geometrinis vidurkis visada yra ≤ aritmetinis vidurkis; lygybė vyksta tik tada, kai visi skaičiai lygūs.
• Skalės invariantiškumas: jei visus duomenis padauginsime iš to paties teigiamo skaliarinio faktoriaus c, geometrinis vidurkis taip pat padaugės iš c.
• Grąžų ir daugiklių vidurkis: geometrinis vidurkis yra tinkamas, kai norima apibendrinti santykinius pokyčius, procentines grąžas ar dauginamuosius efektus.
• Mažesnis jautrumas išsiskiriančioms reikšmėms: palyginti su aritmetiniu vidurkiu, geometrinis mažiau paveikiamas labai didelių išsiskiriančių reikšmių.

Apribojimai ir ypatumai su nuliais bei neigiamomis reikšmėmis

Kadangi formulėje figūruoja sandauga ir logaritmai, nėra prasmės skaičiuoti geometrinį vidurkį, jei bent vienas elementas yra lygus nuliui (produktas taps nuliu; logaritme nulis neturi apibrėžimo). Apskritai taip pat nėra prasmės jį skaičiuoti, kai vienas iš skaičių yra neigiamas, nes ln(negative) neegzistuoja realių skaičių aibėje. Originalus pastebėjimas apie kompleksus yra teisingas — jis nenaudojamas kompleksiniams skaičiams, nes kompleksinio skaičiaus šaknų gali būti daugiau nei viena.

Praktiniai sprendimai, kai duomenyse yra nuliai arba neigiami skaičiai:

• Jeigu nulis atsiranda dėl matavimo ar duomenų trūkumo, kartais duomenys koreguojami pridedant mažą teigiamą konstantą (epsilon) — tačiau tai gali iškreipti rezultatą ir reikalauja atsargumo.
• Neigiamas reikšmes galima tvarkyti atskirai (pvz., skaičiuoti geometrinį vidurkį absoliučių reikšmių ir pažymėti rezultatą atitinkama žyma), tačiau tai yra apibrėžimo plėtra ir nebūtinai prasminga visiems kontekstams.
• Jei nuliai yra reikšmingi (pvz., reiškia visišką išnykimą), tuomet geometrinis vidurkis gali būti tinkamas (rezultatas nulis), bet interpretacija turi būti aiški.

Skaičiavimų stabilumas — logaritminis metodas

Kompiuteriniuose skaičiavimuose, ypač kai daug elementų arba labai didelės/maglios reikšmės, tiesioginė sandauga gali sukelti perpildymą arba pošilimą link nulio. Todėl patariama skaičiuoti geometrinį vidurkį logaritmų pagalba:

GM = exp((1/n) · Σ ln x_i)

Taip suma logaritmų paprastai yra stabiliau apskaičiuojama, o rezultatas atkuriamas eksponento funkcija.

Kiti patarimai ir papildoma informacija

• Geometrinis standartinis nuokrypis (GSD) apibūdinamas log-erdvėje ir skaičiuojamas kaip exp(SD(ln x_i)).
• Jeigu duomenys yra log-normalaus pasiskirstymo, geometrinis vidurkis yra natūralus pasirinkimas centro matui (medianai log-normaliose duomenų aibėse geometrinis vidurkis ir medianas sutampa log-erdvėje).
• Visada pažymėkite, kodėl pasirenkate geometrinį vidurkį vietoje aritmetinio — tai padeda skaitytojui suprasti prielaidą, kad duomenys multiplikaciniai arba atstovauja santykinius pokyčius.

Santrauka: geometrinis vidurkis yra naudingas įrankis, kai reikia apibendrinti dauginamuosius efektus arba procentines grąžas. Jį patogu skaičiuoti per logaritmus, o naudojant reikia atsižvelgti į duomenų ženklą ir galimą nulį.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra geometrinis vidurkis?

K: Kaip apskaičiuoti geometrinį vidurkį?

K: Kas paprastai minima, kai kalbama apie "vidurkį" arba "vidurkį"?

K: Ar geometrinis vidurkis visada mažesnis už aritmetinį vidurkį?

K: Ar galima apskaičiuoti geometrinį vidurkį, jei vienas iš jo skaičių yra nulis?

K: Ar prasminga skaičiuoti geometrinį vidurkį, kai vienas iš jo skaičių yra neigiamas?

K: Ar galima šį metodą taikyti kompleksiniams skaičiams?

Paieška pagal raidę