Tekselsko gruzinų sukilimas (1945 m. balandžio 5 d. – 1945 m. gegužės 20 d.) buvo sovietinių gruzinų karių sukilimas Tekselsko saloje Nyderlanduose. Sukilimas buvo nukreiptas prieš vokiečių kariuomenę, kuri Antrojo pasaulinio karo metais buvo užėmusi Nyderlandų salą. Dėl savo vykimo po Vokietijos kapituliacijos šis įvykis kartais apibūdinamas kaip paskutinis Europos mūšio laukas.

Fonas

Tekselsko sala (Texel) buvo svarbi Vokietijos Atlanto sienos — gynybinės linijos palei Atlanto vandenyno pakrantę — dalis. Sala buvo intensyviai įtvirtinta, su fortifikacijomis, pabūklais ir kariniais daliniais. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vokietija samdė arba priverstinai įdarbindavo nelaisvėje patekusius karius iš okupuotų teritorijų ir Sovietų Sąjungos Gruzijos Respublikos karių būriai pateko į tokią padėtį: kaip belaisviai ar tarnaujantys Vokietijos pusėje jie buvo dislokuoti Nyderlanduose, tame tarpe ir Tekselyje. Dalis gruzinų tikėjosi, kad sąjungininkai netrukus išsilaipins, arba galiausiai jiems reikėjo išvengti grįžimo į Sovietų Sąjungą, kur represijos laukė daugumos belaisvių.

Sukilimo eiga

  • 1945 m. balandžio 5–6 d. naktį gruzinų kariai pradėjo staigų maištą, užimdami kelias svarbias pozicijas saloje. Iš pradžių sukilėliai pasiekė didelių laimėjimų ir, pagal kai kuriuos duomenis, nukovė apie 400 vokiečių karių.
  • Tuo pačiu metu kai kurios salos dalys, ypač gerai sutvirtintos tvirtovės ir artilerijos pozicijos, liko vokiečių kontrolėje ir nebuvo visiškai užimtos. Vokiečiai sugebėjo perskirstyti pajėgas ir atsiųsti papildymus iš žemyninės dalies, todėl susidūrė ilgos ir sunkios kovos.
  • Nors Vokietijos kapituliacija Europoje buvo paskelbta gegužės 5–8 d., kovos Tekselyje tęsėsi. Vietiniai gyventojai vėliau teigė, kad pabėgę žmonės informaciją apie įvykius perdavė kanadiečiams ir britams, tačiau iš pradžių jais nepatikėta ir nebuvo imtasi veiksmų sustabdyti mūšio.
  • Galiausiai, po kelių savaičių intensyvių susirėmimų ir vietinėmis pajėgomis nebeišsprendžiamos situacijos, kovos buvo nutrauktos 1945 m. gegužės 20 d., kai saloje įsikišo kanadiečių kariai.

Žuvusiųjų skaičius ir pasekmės

Tikslaus aukų skaičiaus nėra visiško sutarimo. Pagal įvairius šaltinius, žuvo šimtai žmonių:

  • vokiečių karių — apie 400–800;
  • gruzinų sukilėlių — apie 500 (kai kuriuose vertinimuose mažiau arba daugiau);
  • salos gyventojų (teseliečių) — apie 100–150.

Daug ūkių ir pastatų saloje buvo apgadinti arba sudeginti per kovas. Sukilimo metu ir po jo daugelis gruzinų buvo sužeisti arba pateko į nelaisvę.

Grįžimas į Sovietų Sąjungą ir teisinės pasekmės

Po karo daugelis išgyvenusių gruzinų buvo išsiųsti atgal į Sovietų Sąjungą. Sovietų vadovybė, vadovaujama Stalino, laikė tuos, kurie pateko į vokiečių nelaisvę arba tarnavo prieš Sovietų Sąjungą, išdavikais ar nematytais ištikimybės pažeidimais. Dėl tokios politikos dalis sugrįžusių belaisvių buvo areštuoti, nuteisti ar net sušaudyti arba išsiųsti į lagerius. Ne visi gruzinai sulaukė tokio paties likimo — kai kurie vėliau sugrįžo į civilių gyvenimą arba sugebėjo pabėgti į Vakarus — tačiau daugelio likimas buvo tragiškas.

Atminimas ir muziejus

Šio namo istorija saloje išlieka svarbi vietos atminčiai. Apie sukilimą informacija ir parodos yra eksponuojamos salos oro uoste esančiame muziejuje, kuriame pristatomi tiek kovų epizodai, tiek vietinių gyventojų patirtys. Kasmet vyksta atminimo renginiai, lankomos kapavietės, ir vietos muziejuje saugomi daiktai bei nuotraukos, primenančios šį neįprastą ir tragišką karo epizodą.

Istorinis reikšmingumas

Tekselsko gruzinų sukilimas išlieka vienu iš sudėtingiausių Antrojo pasaulinio karo pabaigos epizodų: tai konfliktas, kuriame maištaujantys belaisviai kovojo prieš jų tuometinius šeimininkus, įvykiai tęsėsi po oficialios Vokietijos kapituliacijos, o pasekmės paliko gilias žaizdas tiek vietos gyventojams, tiek sukilėliams. Dėl šių priežasčių Tekselio įvykiai dažnai aptariami kaip pavyzdys, kaip karo situacijos humanitariniai ir politiniai klausimai gali likti neišspręsti net ir pasibaigus didžiosioms karinėms operacijoms.