Auksinis erelis (Aquila chrysaetos) — aprašymas, paplitimas ir mityba
Sužinokite viską apie auksinį erelį (Aquila chrysaetos): išvaizda, paplitimas Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, medžioklės taktika, mityba ir apsaugos iššūkiai.
Didysis erelis rėksnys (Aquila chrysaetos) yra vienas iš geriausiai žinomų plėšriųjų paukščių šiauriniame pusrutulyje. Tai plačiausiai paplitusi erelių rūšis. Auksiniai ereliai grobiui pagriebti naudoja savo vikrumą ir greitį kartu su galingomis kojomis ir masyviais, aštriais nagais. Jie minta kiškiais, triušiais, šermuonėliais ir kitais žemės voveriukais.
Kadaise paplitęs visoje Holarktinėje zonoje, jis išnyko iš daugelio žmonių gausiai apgyvendintų teritorijų. Ši rūšis vis dar plačiai paplitusi. Gyvena Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir dalyje Šiaurės Afrikos.
Kaip ir visi ereliai, jis priklauso Accipitridae šeimai. Tai vienas didžiausių Šiaurės Amerikos plėšriųjų paukščių; didesnis yra tik Kalifornijos kondoras. Kilnieji ereliai taip pat gyvena Škotijos aukštikalnėse.
Išvaizda ir dydis
- Užaugę paukščiai: vyrauja tamsiai ruda plunksna, dažnai su auksiniu atspalviu kaklo srityje – dėl to ir kilo lietuviškas pavadinimas „auksinis erelis“. Krūtinė ir pilvas gali būti šiek tiek šviesesni.
- Jaunikliai: turi ryškesnes dėmes ant sparnų ir uodegos galiuko; su amžiumi spalvos tamsėja.
- Dydis: kūno ilgis apie 66–102 cm, sparnų pločio diapazonas 175–250 cm. Patelės dažniausiai didesnės už patinus.
- Svoris: paprastai nuo 3 iki 7 kg, priklausomai nuo geografinės populiacijos ir lyties.
- Skiriamieji bruožai: stiprus snapas, ploni, bet tvirti kojų plunksnių apnašai alkūnės srityje, didelės kojos su aštriais nagais.
Elgsena ir medžioklė
Auksiniai ereliai yra dieniniai medžiotojai. Jie naudoja kelis medžioklės būdus: pakilę aukštai virš žemės stebi grobį, kartais staigiu šuoliu (stoop) greitai leidžiasi ant jo; taip pat medžioja iš slėptuvės ar persekioja grobį ant žemės. Dėl galingų kojų gali susidoroti su didesniais priešais nei patys – dažnai priglaudžia ką tik sugautą žvėrį prie žemės ir plėšia.
Mityboje dominuoja vidutinio ir mažo dydžio žinduoliai (kiškiai, triušiai, šermuonėliai, voverės), bet jie taip pat grobia paukščius, kartais ėda žuvį ar varliagyvius arba maitinasi ėsdami lavonus (nekrofiagija). Dieta priklauso nuo regiono ir metų laiko – kai kur populiacijos labiau orientuotos į žuvis ar paukščius.
Dauginimasis ir lizdavietės
- Poravimasis: dauguma porų yra monogamiškos ir gali likti kartu keletą sezonų ar visą gyvenimą.
- Lizdavietės: dažniausiai stato didelius lizdus aukštose uolose, medžiuose ar ant žmogaus pastatytų konstrukcijų. Lizdai gali būti naudojami ir pildomi daugelį metų, todėl jų tūris būna didelis.
- Kiaušiniai ir perėjimas: kiaušinių skaičius dažniausiai 1–4; inkubacija trunka apie 41–45 dienas, ją daugiausia atlieka patelė, o patinas tiekia maistą. Jaunikliai palieka lizdą apie 9–12 savaičių.
Gyvenimo trukmė ir teritorijos
Natūralioje aplinkoje auksiniai ereliai gali gyventi 20–30 metų, kartais ilgiau. Jie saugo dideles teritorijas – ploto dydis priklauso nuo maisto gausumo: maisto stokos sąlygomis teritorijos būna didesnės.
Išsaugojimas ir grėsmės
- Statusas: globaliai auksinis erelis dažnai laikomas mažesnio pavojaus rūšimi (IUCN statusas dažnai „Mažiausiai saugomas“), tačiau vietinės populiacijos gali būti nykstančios.
- Pagrindinės grėsmės: buveinių nykimas ir fragmentacija, persekiojimas (negatyvus žmogaus poveikis), nuodingų medžiagų vartojimas (binediniai nuodai), elektros linijų elektrokoliacija, susidūrimai su vėjo jėgainėmis, netinkama medžioklės praktika ir mažėjantis grobio gausumas.
- Poveikio mažinimas: apsauga keliant visuomenės sąmoningumą, lizdų apsauga ir atkūrimas, saugių elektros linijų projektavimas, teisės aktų įgyvendinimas ir monitoringo programos padeda išsaugoti populiacijas.
Įdomybės
Per amžius auksinis erelis buvo garbinamas ir naudojamas falconrijoje (sakalininkystėje). Kai kuriose tautose jis laikomas nacionaliniu ar kultūriniu simboliu. Dėl savo jėgos, grožio ir išdidumo erelis dažnai vaizduojamas herbuose bei emblemose.
Šie paukščiai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose kaip aukščiausio lygio plėšrūnai, padėdami kontroliuoti smulkesnių žvėrelių populiacijas ir išlaikyti natūralų pusiausvyrą.
Susiję puslapiai
| Taksonų identifikatoriai |
|
| Valdžios institucijų kontrolė |
|
Aquila chrysaetos
Didžiulė auksinio erelio pėda ir nagai
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra mokslinis auksinio erelio pavadinimas?
A: Mokslinis auksinio erelio pavadinimas yra Aquila chrysaetos.
K: Kokios rūšies paukštis yra auksinis erelis?
A: Auksinis erelis yra plėšrus paukštis, priklausantis Accipitridae šeimai.
K: Kur galima rasti didžiųjų erelių?
A: Auksiniai ereliai gyvena Eurazijoje, Šiaurės Amerikoje ir dalyje Šiaurės Afrikos.
K: Kuo maitinasi kilnieji ereliai?
A: Auksaspalviai ereliai paprastai minta kiškiais, triušiais, šermuonėliais ir kitomis žemės voverėmis.
K: Ar auksinis erelis vis dar plačiai paplitęs?
A: Taip, ši rūšis vis dar plačiai paplitusi visame savo areale.
K: Kaip auksinis erelis medžioja maistą?
A: Auksiniai ereliai grobį gaudo vikrumu ir greičiu, galingomis kojomis ir didžiuliais aštriais nagais.
K: Ar didysis erelis yra vienas didžiausių Šiaurės Amerikos plėšriųjų paukščių?
A: Taip, tai vienas didžiausių Šiaurės Amerikos plėšriųjų paukščių; didesnis yra tik Kalifornijos kondoras.
Ieškoti