Didžioji kinų siena
Koordinatės: 40°40′37″N 117°13′55″E / 40.67693°N 117.23193°E / 40.67693; 117.23193
Didžioji kinų siena yra senovinė siena Kinijoje. Siena pastatyta iš cemento, akmenų, plytų ir miltelių pavidalo purvo. Ji buvo baigta statyti 1878 m. ir buvo skirta Kinijos imperijos šiaurinei daliai apsaugoti nuo priešų antpuolių. Tai ilgiausias kada nors žmonių pastatytas statinys. Jo ilgis yra apie 21 196 km (13 171 mylios), plotis - 9,1 m (30 pėdų), o aukštis - 15 m (50 pėdų). Ankstesni sienos ruožai padaryti iš sutankinto purvo ir akmenų. Vėliau, Mingų dinastijos laikais, buvo naudojamos plytos. Sienoje įrengta 7 000 sargybos bokštų, blokiniai namai kareiviams ir švyturiai dūmų signalams siųsti.
Buvo pastatyta devyniolika sienų, kurios buvo pavadintos Didžiąja kinų siena. Pirmoji buvo pastatyta VII a. pr. m. e. Garsiausią sieną 226-200 m. pr. m. e. pastatė pirmasis imperatoriškosios Kinijos imperatorius Cchin Šaj Hongas, valdant Cchin dinastijai. Šios sienos išliko nedaug, nes žmonės nuo jos vogė. Ji buvo daug toliau į šiaurę nei dabartinė siena. Dabartinė siena pastatyta Mingų dinastijos laikais. (Qin tariama kaip Chin).
Didžiosios kinų sienos nuotrauka.
Didžioji kinų siena, esanti Šanhaiguane.
Didžiosios sienos sargybos bokšto griuvėsiai
Istorija
Pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huangas pradėjo Qin dinastiją. Kinijos šiaurėje gyvenančios siongnu gentys buvo jo priešai. Kai kuriose Kinijos dalyse žemę lengva pereiti, todėl Qin Shi Huangas pradėjo statyti Didžiąją sieną, kad Xiongnu būtų sunkiau įsiveržti į Kiniją.
Kitos Kinijos dinastijos daugiau dirbo prie sienos ir ją pailgino. Han, Sui, Šiaurės ir Dzin dinastijos remontavo, atstatė arba išplėtė Didžiąją sieną. Mingų dinastijos laikais vyko dideli atstatymo darbai. Sienos atkarpos buvo statomos ne iš žemės, o iš plytų ir akmenų.
Didžiosios sienos statyba ir atstatymas
Statybininkai naudojo netoliese esančias medžiagas. Kai kurios sienos dalys buvo pagamintos iš purvo, šiaudų ir šakelių. Tūkstančiai darbininkų mirė nuo milžiniškų krentančių akmenų, išsekimo, ligų, gyvūnų antpuolių ir bado. Tai, kad mirę darbininkai buvo palaidoti Didžiojoje sienoje ir po ja, yra mitas.
Matomumas iš kosmoso
Gandai apie tai, kad astronautai galėjo pamatyti Didžiąją sieną iš Mėnulio, nėra moksliškai įrodyti. Didžioji siena matoma iš kosmoso darytose radaro nuotraukose, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad astronautams plika akimi sienos pamatyti neįmanoma. Vienas iš astronautų, kalbėjusių apie Didžiosios sienos matomumą iš kosmoso, buvo Neilas Armstrongas. Jis sakė, kad Mėnulyje buvo labai aišku, jog sienos nesimato. Tačiau astronautas Viljamas Pogas (William Pogue) galėjo matyti sieną iš žemos Žemės orbitos atstumo (300-530 km aukščio), tačiau tik su žiūronais ir daug treniruodamasis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra Didžiosios kinų sienos koordinatės?
A: Didžiosios kinų sienos koordinatės yra 40°40′37″ šiaurės platumos 117°13′55″ rytų ilgumos / 40.67693° šiaurės platumos 117.23193° rytų ilgumos / 40.67693; 117.23193.
K: Iš ko pastatyta Didžioji kinų siena?
A: Didžioji kinų siena pastatyta iš cemento, akmenų, plytų ir purvo.
K: Kada buvo baigta statyti Didžioji kinų siena?
A: Didžioji kinų siena baigta statyti 1878 m.
K: Kokio ilgio yra siena?
A: Sienos ilgis yra apie 21 196 km, plotis - 9,1 m, o aukštis - 15 m.
K: Kas pastatė pirmąją sienos atkarpą?
A: Pirmąją atkarpą VII a. pr. m. e. pastatė Qin dinastijos laikų imperatorius Qin Shi Huangas.
K: Kiek sienoje yra sargybos bokštų?
A: Sienoje yra 7 000 sargybos bokštų.
K: Kaip buvo statomos vėlesnės sienos atkarpos Mingų dinastijos laikais?
A: Vėlesni ruožai Mingų dinastijos laikais buvo statomi iš plytų.
