Didžioji kinų siena: istorija, ilgis, struktūra ir įdomūs faktai
Atrask Didžiąją kinų sieną: istorija, įdomūs faktai, struktūra ir įspūdingas ilgis (21 196 km), sargybos bokštai ir statybos etapai per Kinijos epochas.
Koordinatės: 40°40′37″N 117°13′55″E / 40.67693°N 117.23193°E / 40.67693; 117.23193
Didžioji kinų siena yra viena iš žinomiausių ir ilgiausių žmonių sukurtų gynybinių statinių pasaulyje, esanti Kinijoje. Siena buvo statoma ir rekonstruojama per kelis tūkstantmečius: ankstyviausi sienų ruožai statyti jau geležies amžiaus metu, o intensyviausi mūriniai darbai, kuriuos matome šiandien, atlikti Mingų dinastijos laikais (XIV–XVII a.). Siena buvo skirta saugoti imperijos šiaurines sienas nuo persikraustančių klajoklių, kontroliuoti migrantus ir prekybą bei saugoti prekybos kelius, ypač Šilko kelią.
Istorija ir raida
Teritorijoje, kur vėliau susijungė imperija, įvairūs regioniniai valdovai nuo VII a. pr. m. e. statė atskiras gynybines sienas ir užtvaras. Vienas žymiausių projektų buvo sujungti ir išplėsti sienų ruožus Qin dinastijos laikais (221–206 m. pr. m. e.). Garsiausią sieną 226–200 m. pr. m. e. pastatė pirmasis imperatoriškosios Kinijos imperatorius Cchin Šaj Hongas, valdant Cchin dinastijai. Tačiau didžioji dalis šiuolaikinės, plytomis ir akmenimis sustiprintos sienos — ypač tie ruožai netoli Pekino — pastatyti Mingų dinastijos laikotarpiu. (Qin tariama kaip Chin)
Medžiagos ir konstrukcija
Sienos medžiagos priklausė nuo vietos ir laikmečio:
- Sutankintas purvas (rammed earth) — dažnas senesniuose ruožuose ir lygumose.
- Akmenys — naudojami kalnuotuose ruožuose ir pamatuose.
- Plytų mūras — plačiai taikytas Mingų laikais, kai tapo įmanoma ir ekonomiška gaminti plytas didesniais kiekiais.
Tipinė sienos konstrukcija apima pagrindą, išorinį mūrinį sluoksnį, vidinę užpilą (purvas, gruzas) ir sargybos bokštus ar žylių sieneles, leidžiančias apsaugai judėti ir vykdyti šaunamąją veiklą.
Ilgis, dydžiai ir skaičiavimai
Viena žinomiausių ir dažniausiai cituojamų naujausių matavimų yra 2012 m. atlikto archeologinio tyrimo rezultatas, pagal kurį Didžioji kinų siena ir su ja susiję fortifikaciniai ruožai sudaro apie 21 196 km (21 196,18 km) kelių tipų gynybinių struktūrų. Ši suma apima ne tik pagrindinius mūrinius ruožus, bet ir natūralius barjerus, tranšėjas ir atskiras sienų sekcijas.
Matmenys labai varijuoja: kai kurių sekcijų aukštis siekia kelias dešimtis metrų (vietomis iki apie 15 m ar daugiau), o plotis gali siekti kelių metrų ar, platesnėse tvirtovėse, daugiau nei 9 m. Konkrečios reikšmės priklauso nuo ruožo, laikotarpio ir funkcijos.
Struktūra ir paskirtis
Sienoje buvo įrengta daugybė funkcinių elementų:
- Apie 7 000 sargybos bokštų ir gausybė fortifikacijų, skirtų stebėjimui ir gynybai.
- Švyturinių bokštų (beacon towers) sistema — signalai (dymas, ugnis) perduodami greitai per ilgus atstumus.
- Karinės gyvenvietės ir blokiniai namai kareiviams, sandėliai ginklams ir maistui.
- Sienos kontrolė taip pat padėdavo su rinkliavomis, muitais ir migracijos priežiūra.
Įdomūs faktai ir dabartinė reikšmė
- Didžioji kinų siena yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nuo 1987 m.
- Skirtingi sienos ruožai yra įvairaus išsaugojimo lygio — kai kurie kruopščiai atkurti ir pritaikyti turistams (pvz., Badaling, Mutianyu), kiti — apleisti arba išardyti dėl natūralios erozijos ir žmonių veiklos.
- Siena nėra viena vientisa konstrukcija — istoriniu požiūriu ji susideda iš kelių sluoksnių, ruožų ir pertvarkytų sectijų, statytų skirtingais laikotarpiais.
- Beuikščių legenda, kad Didžioji siena matoma iš Mėnulio plika akimi, yra mitas: iš orbitos laisva akis jos paprastai nematyti kaip išskirtinio vieneto.
Apsauga ir lankymas
Didžioji kinų siena lieka svarbi Kinijos kultūros ir istorijos dalis. Apsauga apima archeologinius tyrimus, restauraciją ir turizmo valdymą, siekiant apsaugoti autentiškas struktūras nuo per didelės apkrovos. Jei planuojate apsilankyti, verta rinktis patikrintas ir atnaujintas sekcijas bei gerbti saugomas vietas — neremontuoti, neįbrėžti ir nesinešti griovimo priemonių.
Šis tekstas pateikia išsamesnį vaizdą apie Didžiąją kinų sieną: jos ilgą statybos istoriją, medžiagas, įvairius funkcinius elementus ir dabartinę reikšmę kultūros paveldui.
Didžiosios kinų sienos nuotrauka.
Didžioji kinų siena, esanti Šanhaiguane.
Didžiosios sienos sargybos bokšto griuvėsiai
Istorija
Pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huangas pradėjo Qin dinastiją. Kinijos šiaurėje gyvenančios siongnu gentys buvo jo priešai. Kai kuriose Kinijos dalyse žemę lengva pereiti, todėl Qin Shi Huangas pradėjo statyti Didžiąją sieną, kad Xiongnu būtų sunkiau įsiveržti į Kiniją.
Kitos Kinijos dinastijos daugiau dirbo prie sienos ir ją pailgino. Han, Sui, Šiaurės ir Dzin dinastijos remontavo, atstatė arba išplėtė Didžiąją sieną. Mingų dinastijos laikais vyko dideli atstatymo darbai. Sienos atkarpos buvo statomos ne iš žemės, o iš plytų ir akmenų.
Didžiosios sienos statyba ir atstatymas
Statybininkai naudojo netoliese esančias medžiagas. Kai kurios sienos dalys buvo pagamintos iš purvo, šiaudų ir šakelių. Tūkstančiai darbininkų mirė nuo milžiniškų krentančių akmenų, išsekimo, ligų, gyvūnų antpuolių ir bado. Tai, kad mirę darbininkai buvo palaidoti Didžiojoje sienoje ir po ja, yra mitas.
Matomumas iš kosmoso
Gandai apie tai, kad astronautai galėjo pamatyti Didžiąją sieną iš Mėnulio, nėra moksliškai įrodyti. Didžioji siena matoma iš kosmoso darytose radaro nuotraukose, tačiau mokslininkai įsitikinę, kad astronautams plika akimi sienos pamatyti neįmanoma. Vienas iš astronautų, kalbėjusių apie Didžiosios sienos matomumą iš kosmoso, buvo Neilas Armstrongas. Jis sakė, kad Mėnulyje buvo labai aišku, jog sienos nesimato. Tačiau astronautas Viljamas Pogas (William Pogue) galėjo matyti sieną iš žemos Žemės orbitos atstumo (300-530 km aukščio), tačiau tik su žiūronais ir daug treniruodamasis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra Didžiosios kinų sienos koordinatės?
A: Didžiosios kinų sienos koordinatės yra 40°40′37″ šiaurės platumos 117°13′55″ rytų ilgumos / 40.67693° šiaurės platumos 117.23193° rytų ilgumos / 40.67693; 117.23193.
K: Iš ko pastatyta Didžioji kinų siena?
A: Didžioji kinų siena pastatyta iš cemento, akmenų, plytų ir purvo.
K: Kada buvo baigta statyti Didžioji kinų siena?
A: Didžioji kinų siena baigta statyti 1878 m.
K: Kokio ilgio yra siena?
A: Sienos ilgis yra apie 21 196 km, plotis - 9,1 m, o aukštis - 15 m.
K: Kas pastatė pirmąją sienos atkarpą?
A: Pirmąją atkarpą VII a. pr. m. e. pastatė Qin dinastijos laikų imperatorius Qin Shi Huangas.
K: Kiek sienoje yra sargybos bokštų?
A: Sienoje yra 7 000 sargybos bokštų.
K: Kaip buvo statomos vėlesnės sienos atkarpos Mingų dinastijos laikais?
A: Vėlesni ruožai Mingų dinastijos laikais buvo statomi iš plytų.
Ieškoti