Koordinatės: 40°40′37″N 117°13′55″E / 40.67693°N 117.23193°E / 40.67693; 117.23193

Didžioji kinų siena yra viena iš žinomiausių ir ilgiausių žmonių sukurtų gynybinių statinių pasaulyje, esanti Kinijoje. Siena buvo statoma ir rekonstruojama per kelis tūkstantmečius: ankstyviausi sienų ruožai statyti jau geležies amžiaus metu, o intensyviausi mūriniai darbai, kuriuos matome šiandien, atlikti Mingų dinastijos laikais (XIV–XVII a.). Siena buvo skirta saugoti imperijos šiaurines sienas nuo persikraustančių klajoklių, kontroliuoti migrantus ir prekybą bei saugoti prekybos kelius, ypač Šilko kelią.

Istorija ir raida

Teritorijoje, kur vėliau susijungė imperija, įvairūs regioniniai valdovai nuo VII a. pr. m. e. statė atskiras gynybines sienas ir užtvaras. Vienas žymiausių projektų buvo sujungti ir išplėsti sienų ruožus Qin dinastijos laikais (221–206 m. pr. m. e.). Garsiausią sieną 226–200 m. pr. m. e. pastatė pirmasis imperatoriškosios Kinijos imperatorius Cchin Šaj Hongas, valdant Cchin dinastijai. Tačiau didžioji dalis šiuolaikinės, plytomis ir akmenimis sustiprintos sienos — ypač tie ruožai netoli Pekino — pastatyti Mingų dinastijos laikotarpiu. (Qin tariama kaip Chin)

Medžiagos ir konstrukcija

Sienos medžiagos priklausė nuo vietos ir laikmečio:

  • Sutankintas purvas (rammed earth) — dažnas senesniuose ruožuose ir lygumose.
  • Akmenys — naudojami kalnuotuose ruožuose ir pamatuose.
  • Plytų mūras — plačiai taikytas Mingų laikais, kai tapo įmanoma ir ekonomiška gaminti plytas didesniais kiekiais.

Tipinė sienos konstrukcija apima pagrindą, išorinį mūrinį sluoksnį, vidinę užpilą (purvas, gruzas) ir sargybos bokštus ar žylių sieneles, leidžiančias apsaugai judėti ir vykdyti šaunamąją veiklą.

Ilgis, dydžiai ir skaičiavimai

Viena žinomiausių ir dažniausiai cituojamų naujausių matavimų yra 2012 m. atlikto archeologinio tyrimo rezultatas, pagal kurį Didžioji kinų siena ir su ja susiję fortifikaciniai ruožai sudaro apie 21 196 km (21 196,18 km) kelių tipų gynybinių struktūrų. Ši suma apima ne tik pagrindinius mūrinius ruožus, bet ir natūralius barjerus, tranšėjas ir atskiras sienų sekcijas.

Matmenys labai varijuoja: kai kurių sekcijų aukštis siekia kelias dešimtis metrų (vietomis iki apie 15 m ar daugiau), o plotis gali siekti kelių metrų ar, platesnėse tvirtovėse, daugiau nei 9 m. Konkrečios reikšmės priklauso nuo ruožo, laikotarpio ir funkcijos.

Struktūra ir paskirtis

Sienoje buvo įrengta daugybė funkcinių elementų:

  • Apie 7 000 sargybos bokštų ir gausybė fortifikacijų, skirtų stebėjimui ir gynybai.
  • Švyturinių bokštų (beacon towers) sistema — signalai (dymas, ugnis) perduodami greitai per ilgus atstumus.
  • Karinės gyvenvietės ir blokiniai namai kareiviams, sandėliai ginklams ir maistui.
  • Sienos kontrolė taip pat padėdavo su rinkliavomis, muitais ir migracijos priežiūra.

Įdomūs faktai ir dabartinė reikšmė

  • Didžioji kinų siena yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą nuo 1987 m.
  • Skirtingi sienos ruožai yra įvairaus išsaugojimo lygio — kai kurie kruopščiai atkurti ir pritaikyti turistams (pvz., Badaling, Mutianyu), kiti — apleisti arba išardyti dėl natūralios erozijos ir žmonių veiklos.
  • Siena nėra viena vientisa konstrukcija — istoriniu požiūriu ji susideda iš kelių sluoksnių, ruožų ir pertvarkytų sectijų, statytų skirtingais laikotarpiais.
  • Beuikščių legenda, kad Didžioji siena matoma iš Mėnulio plika akimi, yra mitas: iš orbitos laisva akis jos paprastai nematyti kaip išskirtinio vieneto.

Apsauga ir lankymas

Didžioji kinų siena lieka svarbi Kinijos kultūros ir istorijos dalis. Apsauga apima archeologinius tyrimus, restauraciją ir turizmo valdymą, siekiant apsaugoti autentiškas struktūras nuo per didelės apkrovos. Jei planuojate apsilankyti, verta rinktis patikrintas ir atnaujintas sekcijas bei gerbti saugomas vietas — neremontuoti, neįbrėžti ir nesinešti griovimo priemonių.

Šis tekstas pateikia išsamesnį vaizdą apie Didžiąją kinų sieną: jos ilgą statybos istoriją, medžiagas, įvairius funkcinius elementus ir dabartinę reikšmę kultūros paveldui.