Didysis Izraelis (Eretz Yisrael): istorija, reikšmė ir biblinės ribos

Didysis Izraelis (Eretz Yisrael): istorija, biblinės ribos, politinė reikšmė ir iredentizmo kontekstas — išsamus straipsnis apie Šventosios žemės sampratą.

Didysis Izraelis (hebr. ארץ ישראל השלמה; Eretz Yisrael Hašlema) - tai istorinės arba norimos Izraelio ribos. Tai tam tikra iredentizmo forma. Paprastai ji reiškia Izraelio valstybę kartu su Palestinos teritorijomis. Jis vartojamas Biblijoje, kartais vadinamas Izraelio žeme. Žr. 1 Mozijo 15:18-21, Pakartoto Įstatymo 11:24, Pakartoto Įstatymo 1:7, Skaičių 34:1-15 arba Ezechielio 47:13-20.

Apibrėžimas ir kilmė

Didysis Izraelis (hebr. Eretz Yisrael Hašlema) reiškia idėją, kad istorinė ar „biblinė“ Izraelio žemė apima daugiau nei šiuolaikinės valstybės ribos. Tai gali apimti Kanaaną, Judėjos ir Izraelio karalystes, taip pat teritorijas, kurios bibliniuose tekstuose apibrėžiamos kaip patikėtos Izraelio genčioms. Terminas naudojamas tiek religiniuose, tiek politiniuose kontekstuose, kartais kaip nacionalistinio ar iredentistinio judėjimo šūkis.

Biblinių ribų įvairovė

Biblijoje ribos pateikiamos skirtingai priklausomai nuo knygos ir laikotarpio. Pavyzdžiui:

• 1 Mozės knygoje (1 Mozijo 15:18-21) aprašoma Dievo pažada Abramui – ribos nuo Egipto upės iki Eufrato.
• Pakartoto Įstatyme (Pakartoto Įstatymo 11:24; 1:7) kalbama apie žemę „nuo jūrų iki jūrų, nuo Nilo iki Eufrato“ arba platesnes teritorijas, kurias turi užimti Izraelis.
• Skaičių knygoje (Skaičių 34:1-15) pateikiami konkretūs Kanaano kraštų aprašymai, kuriuos reikia padalinti tarp genčių.
• Ezechielio vizijos (Ezechielio 47:13-20) siūlo dar kitokį ribų modelį, kuris kai kuriems interpretatoriams atrodo simbolinis, kitiems – teisinis pamatas.

Dėl šių skirtingų aprašymų „Didžiojo Izraelio“ ribos nėra vienareikšmės ir priklauso nuo interpretacijos – ar jos suprantamos pažadu, teisiniu įpareigojimu, ar simboliniu idealu.

Istorinė ir religinė reikšmė

Žemė turi labai svarbią reikšmę judaizmui: ji laikoma pažadėta Bažnytinei tautai, su šventaisiais centrais (Jeruzale, Šventyklos vieta) ir religinėmis pranašystėmis susijusiomis su ta žeme. Krikščionybėje ir islamo tradicijoje šios vietos taip pat turi didelę reikšmę, ypač Jeruzalė (Al-Quds), kuri yra svarbi abiem religijoms dėl istorinių ir teologinių priežasčių.

Modernus politinis kontekstas

Šiuolaikinėje politikoje „Didysis Izraelis“ dažnai siejamas su judėjimais ir ideologijomis, kurios tvirtina, kad modernė Izraelio valstybė turi teisę į platesnes teritorijas nei jos tarptautiniu mastu pripažintos ribos. Tokios pozicijos pasireiškė įvairiuose etapuose nuo sionistinio judėjimo pradžios iki vėlesnių dešiniųjų ar religinės krypties grupių (pvz., tam tikrų „Gush Emunim“ šalininkų) vilties išplėsti ar prisijungti dalis Vakarų Kranto, Gazos, Golano aukštumų ar net platesnių regionų.

Tarptautinė teisė ir konfliktai

Tarptautinė bendruomenė dažnai vertina teritorijų statusą pagal tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų rezoliucijas ir derybas tarp Izraelio ir palestiniečių. Po 1948 m. ir 1967 m. karų susiklostė dabartinės linijos (pvz., 1949 m. paliaubų linijos, dar vadinamos Zeleno linija, ir 1967 m. užimtų teritorijų statusas). Dėl šių teritorijų teisėtumo vyksta teisminės, politinės ir diplomatijos kovos; daugelyje tarptautinių dokumentų užimtų teritorijų aneksija ir vietovių apgyvendinimas vertinami kaip prieštaraujantys tarptautinei teisei.

Skirtingos perspektyvos

• Religinė-perspektyva: kai kuriems religiniams žydams „Didysis Izraelis“ yra dieviško pažado realizavimas ir dvasinis tikslas.
• Nacionalistinė-perspektyva: tam tikri politiniai judėjimai žvelgia į tai kaip į valstybinių sienų išplėtimą, siekiant užtikrinti saugumą, istorinį tęstinumą arba kultūrinį vienovumą.
• Palestiniečių ir tarptautinė: daug palestiniečių ir daugelis valstybių mato reikalavimus platesnei Izraelio kontrole kaip kliūtį taikai ir neteisingą teritorinį pretenzijų išplėtimą.

Praktinės pasekmės

Diskusijos apie „Didįjį Izraelį“ turi realių pasekmių: gyventojų perkėlimai, gyvenviečių plėtra, saugumo operacijos, derybos dėl ribų ir sprendimai, susiję su pilietybe, žemės nuosavybe ir resursais (pvz., vandeniu). Šios temos yra kertinės taikos proceso derybose ir regioninėje politikoje.

Santrauka

Didysis Izraelis (Eretz Yisrael) yra daugiaprasmis terminas, apimantis tiek religinį ir istorinio pažado suvokimą, tiek politinį-nacionalistinį siekį. Jo ribos bibliniuose tekstuose nėra vienodos, o moderni interpretacija priklauso nuo ideologijos, politinės padėties ir tarptautinių teisinių vertinimų. Dėl to tema išlieka vienu pagrindinių ginčų taškų Izraelio–palestiniečių konflikte ir platesniame Artimųjų Rytų kontekste.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Didysis Izraelis?

K: Iš kur kilęs šis terminas?

K: Kokie yra keli pavyzdžiai iš Biblijos, kur ši frazė vartojama?

Klausimas: Ar šiandien vis dar vartojama frazė "Didysis Izraelis"?

K: Kaip tai susiję su Palestina?

K; Į kokią kalbą verčiamas "Didysis Izraelis"?

Paieška pagal raidę