Pilkoji kurapka (Perdix perdix): išvaizda, buveinė, giesmė ir mityba
Pilkoji kurapka: išvaizda, buveinė, giesmė ir mityba — išsamus gidas apie 30 cm paukštį, jo spalvą, elgseną, garsus ir mitybos ypatybes laukinėje gamtoje.
Pilkoji kurapka (Perdix perdix) yra vidutinio dydžio žemėno paukštis, užaugantis apie 28–32 cm ilgio. Kūno svoris paprastai svyruoja tarp 270–450 g, o sparnų plotis siekia apie 45–55 cm. Nugara smulkiai dryžuota ruda; šonai ir krūtinė – pilki, o pilvas – baltesnis. Ant krūtinės dažnai matyti ryškesnė kaštoninės rudos spalvos dėmė arba priekio ženklas, kuris gali būti aiškesnis patinams, bet lyčių skirtumai nėra dideli. Kai kurapkos sutrikdytos ar pavojaus atveju jos paprastai tik nuskrenda nedidelį atstumą ir dažniau renkasi bėgti žeme. Balso aprašymai apima griežtą kieerr-ik arba keev-it, taip pat kartotinius skambesius, pvz., rick rick rick rick arba it-it-it.
Išvaizda ir atpažinimas
- Uodega ir nugara: rusvai dryžuota nugara, lygiuojanti į šviesesnį pilvą.
- Krūtinės ženklas: kaštoninės rudos spalvos dėmė priekinėje krūtinės dalyje; kartais vadinama „arklienos“ žyme.
- Lyčių skirtumai: patinai ir patelės panašūs, tačiau patinų krūtinės ženklas gali būti ryškesnis.
Buveinė ir elgsena
Kurapkos gyvena atviruose kraštovaizdžiuose: dirbamuose laukuose, pievose, pelkėtuose laukuose, kalvose, stepėse, pusdykumėse ir smėlio kopose. Jie ypač mėgsta laukus su mišriomis pasėlių juostomis, krūmynais ir vagomis, kur gali rasti slėptuvę ir maistą. Nors kartais minima, kad jos mėgsta šiltą ir sausą klimatą, pilkoji kurapka yra gana prisitaikanti ir gali gyventi įvairiuose klimatuose Europoje bei Azijoje.
Šie paukščiai dažnai laikosi poromis veisimosi metu ir didesnėmis grupėmis (coveys) užtekus maisto ar žiemą. Dieną jie daugiausia juda žemėje, skuba ir braido tarp augalų; skrydžiai trumpi, greiti ir šuoliniai.
Mityba
Pagrindinis maistas – grūdai ir sėklos (javai, žolinių augalų sėklos), taip pat žalios dalys: ūgliai, lapeliai ir žiedai. Pavasarį ir vasarą, ypač jauniklių mitybai, kurapkos aktyviai ieško smulkių vabzdžių – vabzdžių lervų, skruzdžių, kirminų, žiogų ir kitų nariuotakojų. Jauni paukščiai priklauso nuo gyvūninės kilmės baltymų, todėl vabzdžiai jiems yra būtini ankstyvaisiais augimo mėnesiais.
Veisimas ir gyvenimo ciklas
Veisimosi metu poros susikuria lizdą tiesiog ant žemės – dažniausiai plyšyje tarp žolynų ar pasėlių, kur lizdas būna nedidelė duobutė, išklota žolėmis. Clutch (kiaušinių kiekis) paprastai siekia 8–16 kiaušinių, dažniausiai apie 10–12. Inkubacija trunka apie 23–25 dienas, daugiausia ją atlieka patelė. Jaunikliai yra prieaugliai (precocial): jie palieka lizdą netrukus po išsiritimo ir pirmomis dienomis maitinami vabzdžiais, vėliau pereina prie sėklų ir kitokio augalinio maisto.
Predatoriai ir pavojai
Pagrindiniai natūralūs priešai – plėšrieji paukščiai (pvz., ereliai, sakalai), žinduoliai (lapės, šunys, mangustai regionuose) ir kai kuriais atvejais triušiai ar jiems panašūs žinduoliai, plėšantys lizdus. Žmogaus veikla – intensyvus žemės ūkis, pesticidų naudojimas, laukų fragmentacija ir intensyvus šienavimas ar pjaunant derlių veisiamuoju laikotarpiu – yra svarbiausi populiacijų mažėjimo veiksniai.
Apsauga ir reikšmė
Nors tarptautiniu mastu Pilkoji kurapka yra įtraukta į IUCN kaip mažesnės rūšies rizika (Least Concern), daugelyje Europos vietovių jos skaičiai ženkliai sumažėjo dėl intensyvių žemės ūkio praktikų. Siekiant išsaugoti populiacijas, svarbios priemonės yra laukų pakraščiai, nenaudojamų dirbviečių juostos, sumažintas pesticidų naudojimas, mišrios ūkio sistemos ir specialios apsaugos programos. Taip pat kai kuriose šalyse vykdomos selektyvios išleidimo programos ir atraminės priemonės veislei.
Etymologija
Mokslinis pavadinimas lotyniškai reiškia kurapką, o pats pavadinimas kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio perdix, reiškiančio šį rūšį ar panašius žemės paukščius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pilkoji dėmė?
Atsakymas: Pilkoji kurapka - tai 30 cm ūgio paukštis rudomis nugaros plunksnomis, pilkais šonais ir krūtine. Pilvas yra baltas ir paprastai pažymėtas kaštonine rudos spalvos arklio pasagos žyme.
K: Kaip atskirti kurapkų patiną nuo patelės?
A: Didelė kaštoninė rudos spalvos pasagos žymė ant pilvo neturėtų būti vienintelė detalė, pagal kurią galima atskirti kurapkų patinus nuo patelių.
K: Kaip gieda pilkoji kurapka?
A: Pilkosios kurapkos giesmė yra griežtas kieerr-ik arba keev-it, po kurio dažnai skamba rick rick rick arba it-it-it.
K: Kur paprastai gyvena kurapkos?
A: Kiaulytės paprastai gyvena atvirose vietovėse, įskaitant dirbamąsias žemes, pelkes, žemapelkes, stepes, pusdykumes ir smėlio kopas.
K: Kokį klimatą mėgsta kurapkos?
A: Kiauliaganės mėgsta šiltą ir sausą klimatą.
K: Kuo maitinasi kurapkos?
A: Kiaulytės minta grūdais, sėklomis ir smulkiais vabzdžiais.
K: Iš kur kilęs pilkosios kurapkos mokslinis pavadinimas?
A: Pilkosios kurapkos mokslinis pavadinimas Perdix perdix kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio perdix, kuris lotyniškai reiškia "kurapka".
Ieškoti