Gribble
Grimzlė - tai bet kuri Limnoriidae šeimos jūrinių izopodų rūšis. Tai dažniausiai šviesiai balti, nedideli (1-4 mm ilgio) vėžiagyviai.
Iš pradžių terminas "griovelis" buvo vartojamas medieną graužiančioms rūšims, ypač pirmajai rūšiai, kurią 1799 m. iš Norvegijos aprašė Rathke - Limnoria lignorum. Limnoriidae būriui priklauso rūšys, kurios graužia jūros dumblius ir jūros žolę, taip pat medieną.
Yra trys gentys: Paralimnoria, Limnoria ir Lynseia. Limnoria rūšių yra daugelyje jūrų. Manoma, kad tos gyslos, kurios geba gręžtis į gyvus jūrų augalus, išsivystė iš medieną (negyvus augalus) gręžiančių rūšių.
Grobuonys gręžiasi į medieną ir augalinę medžiagą, kad gautų maisto. Virškinama medienos celiuliozė. Labiausiai destruktyvios rūšys yra Limnoria lignorum, L. tripunctata ir L. quadripunctata. Eksperto teigimu, tai vieninteliai gyvūnai, galintys pasigaminti celiulazę, kuri tirpdo augalų ląstelių sieneles. Kiti gyvūnai, mintantys augalų skaidulomis, fermentui gaminti naudoja žarnyne esančias bakterijas. Grobuonys to nedaro. Tai paskatino kai kuriuos biologus pagalvoti apie biodegalus.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra griovys?
A.: Grimzlė - tai Limnoriidae šeimos jūrinis izopodas.
K.: Kokios spalvos yra grifliai?
A: Gribliai dažniausiai būna šviesiai balti.
K.: Kokio dydžio yra grifeliai?
A.: Grimzlės yra mažos, paprastai 1-4 mm ilgio.
K.: Kuo minta gribliai?
A: Grimzlės gręžiasi į medieną ir augalinę medžiagą, virškindamos medienoje esančią celiuliozę.
K: Kurios grobuonių rūšys yra destruktyviausios?
A: Labiausiai destruktyvios grobuonių rūšys yra Limnoria lignorum, L. tripunctata ir L. quadripunctata.
K: Kuo skiriasi grobuonys nuo kitų augalų pluoštu mintančių gyvūnų?
A: Skirtingai nei kiti augaliniu pluoštu mintantys gyvūnai, grobuonys yra vieninteliai gyvūnai, galintys be žarnyno bakterijų pagalbos pasigaminti celiulazę, kuri tirpdo augalų ląstelių sieneles.
K: Ką biologams leido svarstyti atradimas apie griblių gebėjimą virškinti augalų ląstelių sieneles?
A: Atradimas apie griblių gebėjimą virškinti augalų ląstelių sieneles paskatino kai kuriuos biologus apsvarstyti biokuro galimybes.
