Didysis Berlynas (Groß-Berlin): 1920 įstatymas, plėtra ir rajonai
Šio straipsnio pavadinime yra ß simbolis. Kai jo nėra arba jis nenorimas, pavadinimas gali būti rašomas kaip Gross-Berlin.
Didysis Berlynas (Groß-Berlin) buvo įkurtas 1920 m. balandžio 27 d. Prūsijos parlamento aktu. Šis aktas buvo pavadintas Didžiojo Berlyno įstatymu (vok. Groß-Berlin-Gesetz). Visas jo pavadinimas buvo "Įstatymas dėl naujos Berlyno vietos valdžios atstatymo" (vok. Gesetz über die Bildung einer neuen Stadtgemeinde Berlin).
Įstatymas priimtas siekiant administraciniu požiūriu suvienyti labai išsiplėtusį Berlyną, pagerinti miesto planavimą, infrastruktūros valdymą (viešąjį transportą, vandentiekį, kanalizaciją), socialines paslaugas ir mokesčių surinkimą. Dokumente buvo nurodyta, kad nuo 1920 m. spalio 1 d. Didysis Berlynas turi būti atskirtas nuo Brandenburgo žemės ir tapti nauja apygarda (Stadtbezirk).
Naująją apygardą sudarė:
- Berlyno miestas (Alt-Berlin);
- 7 miestai, supantys Berlyną:
- Šarlotenburgas,
- Köpenick,
- Lichtenbergas,
- Neukölln,
- Šionebergas,
- Spandau ir
- Wilmersdorfas;
- 59 kaimo vietovėse ir 27 dvarų rajonuose iš aplinkinių Niederbarnimo, Osthavellando ir Teltow rajonų;
- ir Berlyno karališkųjų rūmų (Berliner Stadtschloss), kurie sudarė atskirą dvaro rajoną, teritoriją.
Naujasis Berlynas buvo maždaug 13 kartų didesnis už senąjį. Jo plotas padidėjo nuo 66 km2 (25,5 kv. mylios) iki 883 km2 (340,9 kv. mylios), o gyventojų skaičius padvigubėjo — nuo maždaug 1,9 mln. iki beveik 4 mln. žmonių. Iš jų beveik 1,2 mln. gyventojų sudarė anksčiau nepriklausomų septynių miestų gyventojai, kurie dabar tapo Didžiojo Berlyno dalimi.
Didysis Berlynas buvo suskirstytas į 20 rajonų (Verwaltungsbezirke):
- iš Alt-Berlyno:
- Mitte,
- Tiergarten,
- Veddingas (lot. Wedding),
- Prenzlauer Berg,
- Kreuzbergas ir
- Friedrichshain;
- po vieną rajoną kiekvienam iš 7 anksčiau nepriklausomų miestų:
- Šarlotenburgas,
- Köpenick,
- Lichtenbergas,
- Neukölln,
- Šionebergas,
- Spandau ir
- Wilmersdorfas;
- 7 nauji rajonai, pavadinti pagal didžiausią senųjų rajonų kaimą:
- Pankow,
- Reinickendorfas,
- Steglicas,
- Tempelhofas,
- Treptovas,
- Weißensee ir
- Zehlendorf
Poveikis ir administracinė praktika
Groß‑Berlin‑Gesetz sudarė teisinį pagrindą vieningai miesto plėtrai: tapo lengviau koordinuoti transporto tinklus (S‑ ir U‑bahn), gatvių tinklą, vandens tiekimą, atliekų tvarkymą, ugdymą ir suformavo didesnę mokesčių bazę miestui. Naujai sukurta miesto administracija turėjo užtikrinti bendrąios politikos nustatymą visame išplėstame plote, o rajonai (Verwaltungsbezirke) rūpinosi vietiniais reikalais.
Vėlesni pokyčiai
Įstatyme nustatytos miesto ribos, išskyrus nedidelius pakeitimus, ilgą laiką išliko tokios pačios kaip šiandien, tačiau vėlesni istorijos įvykiai lėmė papildomus pakeitimus. Po Antrojo pasaulinio karo Berlynas buvo padalintas į sektorius ir vėliau — į Rytų ir Vakarų Berlyną; per šį laikotarpį administracinės ribos ir rajonų padalijimai keitėsi. Kiek vėliau, XX a. antroje pusėje, Rytų Berlyne buvo suformuoti keli papildomi rajonai (pvz., dėl spartaus priemiesčių vystymosi), o po Vokietijos susijungimo 1990 m. prasidėjo nauja administracinių pertvarkymų banga. 2001 m. įsigaliojo plataus masto Berlyno rajonų reforma, po kurios savivaldybių skaičius sumažintas jungiant kai kurias seniūnijas.
Pastaba apie Berliner Stadtschloss: šis dvaro rajonas įtrauktas į Didįjį Berlyną kaip atskira teritorija. Po karo rūmų pastatas buvo ilgą laiką nugriautas, o XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje vykę darbai lėmė dalinę atkūrimo ir naujų funkcijų įrengimo (Humboldt Forum) projektą.
Didžiojo Berlyno įstatymas išliko vienu svarbiausių dokumentų, formuojančių moderniojo Berlyno administracinę istoriją ir miesto teritorinę struktūrą.
Berlyno miestas iki 1920 m. (tamsiai raudona spalva) ir Didysis Berlynas po 1920 m. (šviesiai raudona spalva)
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra pilnas akto, kuriuo buvo sukurtas Groß-Berlinas, pavadinimas?
A: Pilnas akto, kuriuo buvo sukurtas Groß-Berlin, pavadinimas buvo "Įstatymas dėl naujos Berlyno vietos valdžios atstatymo" (vok. Gesetz über die Bildung einer neuen Stadtgemeinde Berlin).
Klausimas: Kiek apylinkių buvo sukurta Groß-Berlin?
A: Groß-Berlyne buvo sukurta dvidešimt rajonų.
K.: Kokias teritorijas sudarė Didysis Berlynas?
A: Didįjį Berlyną sudarė Berlyno miestas (Alt-Berlin); 7 miestai, supantys Berlyną; 59 kaimiškosios vietovės ir 27 dvarų rajonai iš aplinkinių rajonų; ir Berlyno karališkųjų rūmų (Berliner Stadtschloss) teritorija.
Klausimas: Kiek didesnis buvo Didysis Berlynas nei Alt-Berlinas?
A: Didysis Berlynas buvo 13 kartų didesnis už Alt-Berliną, jo plotas padidėjo nuo 66 km2 (25,5 kv. mylios) iki 883 km2 (340,9 kv. mylios).
K: Kiek naujų gyventojų atvyko vien iš aplinkinių miestų kuriant Didįjį Berlyną?
A: Kuriant Didįjį Berlyną vien iš aplinkinių miestų atvyko apie 1,2 mln. naujų gyventojų.
K.: Kokie kiti miestų ribų pakeitimai buvo padaryti nuo to laiko?
A: Be nedidelių pakeitimų, Berlyno sienos laikais buvo padaryta keletas pakeitimų, pavyzdžiui, Rytų Berlyne buvo sukurti trys nauji rajonai, kai kiti rajonai buvo padalyti 1970-aisiais ir 1980-aisiais.
